Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta?

Išjungtas tinklalapis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Išjungtas tinklalapis
Šaltinis: manoteises.lt
0
A A

Įsivaizduokite Kiniją. Pekingo universiteto studentas Mingas dalyvauja didelėje demonstracijoje prieš Kinijos valdžią. Sugrįžęs namo, savo įspūdžius jis paskelbia savo tinklaraštyje ir įrašu pasidalija socialiniame tinkle „Renren“ („Facebook“ atitikmuo Kinijoje). Dėl viso pikto jis visą informaciją nusiunčia ir savo draugui, gyvenančiam Londone. Deja, šis laiškas nepasiekia draugo, o Mingo vėlesni bandymai prisijungti prie tinklaraščio yra nesėkmingi.

Kinijoje naudojama paieškos sistema Baidu taip pat nesuranda nuorodos į Mingo tinklaraštį, o jo paskyra „Renren“ tinkle nebeprieinama. Kas nutiko su Mingo informacija? Kodėl jis nebegali jos pasiekti internete?

Interneto laisvės ribojimas Kinijoje

Tai – tipinė situacija, labai dažnai pasitaikanti Kinijoje, kuri laikoma viena iš labiausiai interneto laisvę varžančių šalių pasaulyje. Kinijos internetą cenzūruoja valdanti Komunistų partija, sukūrusi Didžiąją Kinijos Ugniasienę, kuri kartu su Auksiniu Skydu stebi ir blokuoja vietinius ir tarptautinius tinklalapius, siunčiamus el. laiškus bei socialinių tinklų paskyras.

Kinija taip pat draudžia prieigą prie „Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Youtube“ bei kitų socialinių tinklų ir žmogaus teisių gynimo organizacijų bei naujienų agentūrų tinklalapių. Oficialiai teigiama, kad visa tai daroma, siekiant apsaugoti valstybines paslaptis ir valstybės saugumą, todėl bet kokia internete skelbiama informacija, galinti sukelti kritiką Kinijos valdžios atžvilgiu, tampa nepasiekiama vartotojams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Cenzūra internete
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Cenzūra internete

Kinijos internetą cenzūruoja valdanti Komunistų partija, sukūrusi Didžiąją Kinijos Ugniasienę, kuri kartu su Auksiniu Skydu stebi ir blokuoja vietinius ir tarptautinius tinklalapius, siunčiamus el. laiškus bei socialinių tinklų paskyras.

Internete skelbiamos ir siunčiamos informacijos cenzūra

Daugiau nei prieš dvidešimt metų seras Timas Berneris-Lee, tituluojamas interneto išradėju, siekė sukurti visiems prieinamą ir patogią erdvę, leidžiančią greitai keistis neaprėpiamos apimties informacija.

Jis net nesitikėjo, jog per visą interneto gyvavimo laikotarpį atsiras norinčių apriboti tokią informacijos sklaidą ir siekiančių sutrukdyti keistis informacija.

Pernai ES Užsienio reikalų taryba priėmė gaires dėl saviraiškos laisvės (angl. EU Human Rights Guidelines on Freedom of Expression Online and Offline), kuriose iškilmingai patvirtino, kad saviraiškos laisvė turi būti užtikrinama internete, ir pasiryžo prieštarauti valstybių bandymams blokuoti, filtruoti, cenzūruoti ar uždaryti interneto tinklus.

Be to, dar 2011 metais ES Teisingumo Teismas sprendime konstatavo, jog vartotojams taikomas bendro pobūdžio interneto filtravimas pažeidžia fundamentalias Europos piliečių teises, t. y. teisę laisvai skleisti ir gauti informaciją internete, todėl autorių teisės neturi būti saugomos saviraiškos laisvės ir teisės į privataus gyvenimo apsaugos sąskaita.

Nepaisant to, internete paskelbtos informacijos cenzūra ir blokavimas taikomi daugelyje šalių, pasiteisinant būtinybe apsaugoti valstybei svarbius interesus. Netinkama informacija laikoma vaikų pornografija ir išnaudojimas, autorių teisių pažeidimai, nesantaikos ir neapykantos kurstymas, smurto ir nusikaltimų skatinimas ir netgi azartiniai lošimai.

Paprastai interneto cenzūrą įgyvendina valstybės institucijos bei interneto paslaugų teikėjai (telekomunikacijų bendrovės), kurie stebi interneto turinį ir, esant tam tikroms aplinkybėms, jį filtruoja ar blokuoja.

Paprastai interneto cenzūrą įgyvendina valstybės institucijos bei interneto paslaugų teikėjai (telekomunikacijų bendrovės), kurie stebi interneto turinį ir, esant tam tikroms aplinkybėms, jį filtruoja ar blokuoja.

Internetą filtruoti taip pat gali ir darbdaviai, mokyklos, bibliotekos ir tėvai, įdiegę filtravimo programas, kurios, pasitelkdamos iš anksto sudarytus tinklalapių adresų, raktinių žodžių ir kitus juoduosius sąrašus, tinklalapius priskiria prie netinkamų ir juos užblokuoja.

Prieiga prie tinklalapio taip pat gali būti panaikinta ir nenaudojant filtravimo programų, bet kompetentingoms institucijoms atlikus savarankišką paskelbtos informacijos turinio tyrimą.

Dažniausiai interneto tinklalapio prieiga apribojama naudojant interneto protokolo (IP) adreso blokavimą ar sričių vardų sistemos (angl. Domain Name System (DNS)) filtravimą ir nukreipimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT