Tokia kilimo ir tūpimo takų žymėjimo strategija buvo įgyvendinta siekiant supaprastinti ir palengvinti pilotų orientavimąsi. Kiekvieno tako numeris atitinka Žemės magnetinio lauko kursą, suapvalintą iki dešimčių ir padalintą iš 10.
Žinia, pilnutinis kampas sudaro 360 laipsnių, taigi tako numeris niekada nebūna didesnis nei 36.
Dauguma oro uostų takų yra pritaikyti kilti ir leistis abejomis kryptimis. Įdomumo dėlei tam irgi yra paaiškinimas.
Taip lengviau prisitaikyti pagal vėjo kryptį: skrydžių centras, jei tik įmanoma, stengiasi nurodyti leistis taku, kurio kampas yra prieš vėją.
Taigi, tokiu atveju, kai takas yra dvikryptis, skirtingų tako galų numeris susideda iš dviejų skaičių, besiskiriančių 180 laipsnių.
Didesniuose oro uostuose dažnai būna keli takai išsidėstę ta pačia kryptimi, todėl jie papildomai žymimi raidėmis. Raidė L reiškia kairę pusę, R – dešinę, o raidė C žymi centrinį taką (pavyzdžiui, 28R, 28L ar 28C).
