Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 28d. 10:31

Kuo mikrobangų krosnelė skiriasi nuo rentgeno, o 5G – nuo radiacijos?

Mikrobangų krosnelė
123RF.com nuotr. / Mikrobangų krosnelė

Ar apsistatę 5G ryšio antenomis patys save iškepsime tarsi Černobylio elektrinėje? Ar naujosios kartos ryšys iš vakcinų atims autizmo priežasčių monopolį? Ar artimiausiu metu pradėsime daugiau sirgti vėžiu, širdies ligomis ir diabetu?

Socialiniuose tinkluose tokių pareiškimų – kategoriškų atsakymų „taip“ į visus išvardintus klausimus - tikrai netrūksta. O norint atsakymams suteikti patikimumo įspūdį, kaip ir skleidžiant paniką dėl skiepų, pasitelkiama pusiau įtikinamai atrodantys šaltiniai, kartais registruoti ir geros reputacijos mokslinių darbų duomenų bazėse arba peticijos, „pasirašytos tūkstančių mokslininkų ir organizacijų“. Kaip atskirti grūdus nuo pelų, kaip suprasti, kur yra nepagrįstas panikos skleidimas, o kur – jau rimtos grėsmės, kurių bijojimasis turi tikrą, faktais ir įrodymais pagrįstą pagrindą?

Interneto grūdus atskirti nuo pelų nėra paprasta, bet aklas pasitikėjimas viskuo, ką randate internete, gali žmogų greitai paversti sąmokslo teoretiku, kuris pasiryžęs krautis pilnus karučius aliuminio folijos, suktis iš jos kepuraites ir išklijuoti ja namų sienas, kad tik koks nors spinduliukas neprasiskverbų, kad tik neapšvitintų...

123RF.com nuotr./Internetas
123RF.com nuotr./Internetas

Norint atskirti tiesą nuo melo ir išsiaiškinti, kiek tiesos yra feisbukų gąsdinimuose, pakanka apsilankyti milijonus mokslo darbų jungiančiose duomenų bazėse (kaip, antai, „Pubmed“, kuri yra nepalyginamai patikimesnis informacijos šaltinis už „YouTube“, „Facebook“, „Google“ ir net „Wikipedia“) ir atlikti paiešką pagal esminius raktažodžius.

Štai paprastas paieškos rezultatas pagal „autism risk factors“, atfiltravus paskutinių penkerių metų publikacijas. Į akis krenta metaanalizė, išvardinanti prenatalinius, perinatalinius ir postnatalinius autizmo rizikos veiksnius. Publikuota 2017, žurnale „Medicine (Baltimore)“. Tarp rizikos veiksnių – vyresnis tėvų amžius, aukštas kraujospūdis nėštumo metu, persileidimo grėsmė, gimdymo komplikacijos ir keletas kitų veiksnių. Nei elektromagnetinės spinduliuotės, nei skiepų šiame sąraše nėra. Beveik jokiame kitame straipsnyje – taip pat.

Ir tik labai specifiškai ieškant autizmo ir elektromagnetinės spinduliuotės sąsajų galime rasti vos vieną-kitą naujesnį straipsnį, kuris klausimų iškelia daugiau, nei pateikia atsakymų. Kaip, antai, ši apžvalga, kurioje vertinami aplinkos veiksniai, galimai turintys įtakos autizmui. Net ir šiame tekste (tarp kitko, pateikiant griežtą išvadą, kad vakcinos ir autizmas nėra susiję) nurodoma, kad nors elektromagnetinės spinduliuotės poveikis autizmo išsivystymui yra įdomi hipotezė, ji yra menkai tiriama ir įrodymų, kad spinduliuotė sukelia kokius nors sveikatos sutrikimus, nėra.

Tyrimų nėra daug ne dėl to, kad „telekomunikacijų pramonė mokslininkus papirko“ - tiesiog mokslininkai, matydami, kad naudos iš tokių hipotezių kėlimo nėra daug (t. y., nesitikima atrasti kokių nors koreliacijų ar, juo labiau priežasties ir pasekmės ryšio), nesiima daug laiko suryjančių ir mažai naudos žadančių darbų. Nors galima neabejoti, kad visuomenėje paplitusios abejonės dėl 5G poveikio sveikatai paskatins atsiraitoti rankoves, imtis darbų ir pateikti užtikrintus atsakymus. Tačiau tam reikia dviejų dalykų: veikiančios 5G infrastruktūros ir laiko, per kurį galėtų būti matuojamas tokios infrastruktūros poveikis.

123RF.com nuotr./Telekomunikacijų bokštas
123RF.com nuotr./Telekomunikacijų bokštas

Taip, tokia mokslinė informacija yra nelengvai atrandama, sudėtinga, sunkiai skaitoma. Ypač – žmonėms, linkusiems feisbukais ir jutubais pasitikėti labiau nei mokslininkais. Ir viso šio žinių lobyno suradimas, perskaitymas bei įsisavinimas truktų metų metus. Bet suprantamiau ir kur kas trumpiau paaiškinti gali padėti mokslininkai.

Į pagalbą pasitelkėme turbūt geriausius šios šalies specialistus, puikiai išmanančius žmogaus audinių ir elektromagnetinių bangų sąveiką – Kauno technologijos universiteto profesorę Dianą Adlienę, vadovaujančią radiacinės medicinos fizikos mokslinių tyrimų grupei bei tos pačios grupės mokslininką, daktarą Beną Urbonavičių.

Anot specialistų, mikrobangų dažnio spektras – maždaug toks, koks naudojamas ne tik mikrobangų krosnelėse, bet ir komunikacijoms (ne tik 5G, bet ir Wi-Fi, daugialypės terpės transliacijai, maisto šildymui mikrobangų krosnelėse bei daugeliui kitų paskirčių) – nuo pavojingos jonizuojančios spinduliuotės skiriasi labai smarkiai. Dėl energijos kiekių skirtumo šiuos spinduliuotės tipus net lyginti labai sudėtinga.

Rentgeno bangos dėl savo neįtikėtinai didelės energijos geba kiaurai perskrosti įvairius kietus kūnus.

Tarkime, 2450 MHz dažnio mikrobangos – skleidžiant jas labai koncentruotai ir intensyviai – dėl dielektrinio efekto gali įkaitinti objektus: jos sugeba „sukioti“ vandens molekules pagal bangų kryptį, o intensyviai judėti pradėjusios vandens molekulės įkaitina ir aplinką. Toks yra mikrobangų krosnelės veikimo principas.

Tuo tarpu rentgeno bangos – milžiniško dažnio, nuo 30 petahercų (PHz) iki 30 eksahercų (Ehz) dėl savo neįtikėtinai didelės energijos geba kiaurai perskrosti įvairius kietus kūnus, įskaitant mūsų organizmus. Bet net ir tokios bangos, atsargiai jas „dozuojant“ gali būti naudingos žmonėms – medicinoje, moksliniuose tyrimuose.

O tarp jų įsiterpusios žmonėms geriausiai pažįstamos bangos – regimoji šviesa, kurių dažnis yra nuo 430 iki 770 THz. Beje, tokių bangų dažnis yra kur kas artimesnis rentgeno bangoms nei mikrobangoms. Ir kiekvieną dieną tokios spinduliuotės gaunamos dozės – įvertinus ir dažnius, ir intensyvumą – dešimtimis tūkstančių kartų viršija bet kokias mus apšvitinančias ar mūsų kūnus skrodžiančias mikrobangas ar radijo bangas.

Anot KTU mokslininkų, be ryšiams naudojamų elektromagnetinių bangų mūsų šiuolaikiškas gyvenimas apskritai sunkiai įsivaizduojamas. Ilgą laiką bemaž kiekviename namų ūkyje ir įstaigoje naudojamas maždaug 2,4 GHz dažnio Wi-Fi ryšys, o naujesni šio ryšio standartai pakinkys ir 5 GHz dažnio juostą – taip daroma siekiant ir pagreitinti duomenų perdavimą, ir sumažinti interferenciją (bangų persiklojimą), kad kaimynų Wi-Fi stotelės signalas nesukeltų kliūčių jūsų stotelės signalo perdavimui.

Mokslininkai: vertinant viso elektromagnetinio spektro kontekste, 5G yra tai vis dar labai mažas dažnis, nepasižymintis jonizuojančiu poveikiu.

FM radijo dažnių juosta siekia iki 108 MHz - tą galite patikrinti savo radijo imtuve. Skaitmeninės televizijos dažnių juosta siekia 806 MHz.

Beje, radijo ir mikro - dažnių bangas duomenų perdavimui jau naudojame daugiau nei šimtmetį – pirmasis radijo signalo perdavimas įvyko dar 1901 metais.

KTU mokslininkų teigimu, bangų dažnio parinkimas yra istoriškai susijęs su vaizdo ir garso kokybės gerinimu ir siųstuvų/imtuvų galimybėmis. Ir visi šie dažniai būna santykinai žemo dažnio, jei lygintume su jonizuojančia spinduliuote.

Tiesa, palyginus ankstesnių mobiliųjų komunikacijų dažnius ir 5G, specialistai pastebi, kad naudojamas aukštesnis bangų dažnis – milimetrinės bangos, 24-30 GHz dažnio. Ir nors jie pripažįsta, kad būtent toks dažnio padidėjimas kelia daugiausiai susirūpinimo visuomenėje, mokslininkai ramina, jog vertinant viso elektromagnetinio spektro kontekste tai vis dar yra labai mažas dažnis, nepasižymintis jonizuojančiu poveikiu.

15min nuotr./Grafikas
15min nuotr./Grafikas

„Kalbant būtent apie komunikacijose dabar naudojamą ir ateityje naudosimą spinduliuotę, remiantis atliktais tyrimais pagrindiniai poveikiai biologiniams audiniams yra šiluminiai – t.y. padidėja audinių/kūno temperatūra esant didesnio intensyvumo spinduliuotės lauke. Svarbu, kad tas spinduliuotės laukas nebūtų tikslingai nukreiptas į vieną organą ar kūno dalį, kaip yra su mobiliaisiais telefonais, kurie naudojami galvos srityje, kurioje apstu ypatingai jautrių organų, tokių kaip paausinė ir seilių liaukos, iš dalies smegenys. Pasaulinė sveikatos organizacija dar 2010 m. įvertino intensyvų mobiliųjų telefonų naudojimą kaip rizikos faktorių, galintį sukelti vėžį. Dėl kitų mobiliųjų komunikacijos priemonių galimai žalingo poveikio vieningos nuomonės nėra, tačiau jau dabar aišku, kad šis poveikis yra minimalus“, - rašė D.Adlienė.

Straipsnį apie 5G ryšio technologiją inicijavo „Infobalt“.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 11

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

08:17
00:52
08:29

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT