TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Laivų navigacijos klaidos išduoda naujo Rusijos kibernetinio ginklo bandymus?

Rusijos kovos su povandeniniais laivais laivas „Viceadmiral Kulakov“
„Scanpix“ nuotr. / Rusijos kovos su povandeniniais laivais laivas „Viceadmiral Kulakov“
Šaltinis: 15min
0
A A

Ataskaitos, kuriose aprašomi laivų navigacijos sutrikimai Juodojoje jūroje, yra ženklas, kad Rusija galimai išbando naują GPS vietos nustatymo sistemos apkvailinimo priemonę, rašo leidinys „New Scientist“.

Gali būti, kad tokie navigacijos sutrikimai yra pirmas ženklas apie visiškai naujo tipo elektroninius ginklus, kuriais netrukus galės naudotis vis, kas turės pakankamai lėšų ir piktybinių kėslų – ir teroristai, ir konfliktuojančios valstybės.

Birželio 22 dieną JAV Jūrų administracija užregistravo iš pirmo žvilgsnio nuobodžią incidento ataskaitą. Laivo, plaukusio netoli Rusijos uosto Novorosijsko, kapitonas nustatė, kad pagal GPS aparatūros rodmenis jis yra visai kitoje vietoje, nei kad tuo metu buvo iš tikrųjų – pozicijos nustatymo įranga rodė, kad jis yra sausumoje, už 32 km nuo kranto, prie Gelendžiko oro uosto.

Patikrinęs, ar korektiškai veikia jo navigacijos įranga, kapitonas susisiekė su kitais netoliese buvusiais laivais. Jų AIS žymės – laivų sekimui naudojami Automatinės identifikavimo sistemos signalai – taip pat sklido nuo to paties oro uosto. Tad sutriko mažų mažiausiai dvidešimties laivų navigacijos sistemos.

Nors incidento tyrimas nėra atliktas ir išvadų kol kas nėra, ekspertai mano, kad tai yra pirmas tyčinio GPS suklaidinimo atvejis – kibernetinės atakos, apie kurią ne kartą buvo įspėta, tačiau niekada realiai nesusidurta, rezultatas.

Iki šiol rimčiausia problema, su kuria galėjo susidurti GPS navigacijos priemonių naudotojai, buvo signalo slopinimas – ryšių su palydovu „paskandinimas“ triukšme. Ir nors toks GPS veikimo trikdymas gali sukelti nemenką sumaištį, jį labai nesunku identifikuoti. Šiuolaikiški GPS gavikliai praradę ryšį su palydovu dėl signalo slopinimo triukšmu skleidžia garsinį pavojaus signalą. Tuo tarpu klaidingo signalo perdavimas yra gerokai klastingesnis: apgaulingas signalas nuo antžeminės stoties tiesiog apgauna pozicijos nustatymo įrangą.

„Signalo slopinimas GPS gaviklį priverčia numirti, apgaulingas signalas verčia gaviklį meluoti“, – sakė šiuo metu konsultantu dirbantis buvęs Jungtinės Karalystės Karališkojo navigacijos instituto prezidentas Davidas Lastas.

Teksaso universiteto (JAV) mokslininkas Toddas Humphreysas jau senokai įspėjo apie apgaulingų GPS signalų perdavinėjimo galimybę. 2013 metais jis pademonstravo, kaip klaidingais GPS signalais superjachtą su pažangiausia navigacijos įranga galima nuvilioti toli nuo jos numatyto kelio. „Gaviklių elgesys Juodojoje jūroje aprašyto incidento metu buvo labai panašus į kontroliuojamą ataką, kurią įvykdė mano vadovaujama grupė“, – sakė T.Humphreysas.

Mokslininkas linkęs manyti, kad šis incidentas yra sietinas su Rusijos naujų elektroninių ginklų bandymais. Per pastaruosius metus GPS klaidinimas kėlė nemenką sumaištį Maskvos centre. Tiesa, šios problemos mastas išaiškėjo tik tada, kai žmonės pradėjo masiškai žaisti išmaniesiems telefonams pritaikytą žaidimą „Pokemon Go“. Klaidingas signalas, kuris, panašu, sklinda iš paties Kremliaus centro, visus priartėjusius išmaniuosius telefonus „perkelia“ į Vnukovo oro uostą, esantį už 32 kilometrų. Buvo manoma, kad tai yra Kremliaus apsauginė priemonė: daugelis NATO naudojamų didelio tikslumo raketų savo poziciją nustato pagal GPS signalus, o sėkmingai perdavus klaidingą signalą tokiais ginklais Kremliaus subombarduoti nebūtų įmanoma.

Tačiau pastarasis incidentas yra visiškai kitoks. Jis naudojamas toli nuo Kremliaus ir nepanašu, kad gynybiniais sumetimais. Kai kurie ekspertai išreiškė susirūpinimą, kad klaidingų GPS signalų generavimas dabar yra lengvesnė užduotis. Anksčiau tam reikėjo ganėtinai stipraus techninio pasirengimo. Pavyzdžiui, T.Humphreysas savo pirmą klaidingų GPS signalų generatorių rankiniu būdu pasigamino dar 2008 metais, tačiau dabar jis pažymi, kad tam pakaktų ir komerciškai prieinamos techninės aparatūros bei iš interneto atsisiunčiamos programinės įrangos.

Be to, tokios įrangos veikimui nereikia ir galingų energijos šaltinių. Palydoviniai signalai yra santykinai silpni – už 36 tūkst. km esantys palydovai juos skleidžia 20 vatų galia. Tad pastatytas ant aukštesnės kalvos ar sumontuotas pilotuojamame arba nepilotuojamame lėktuve 1 vato galios siųstuvas galėtų nesunkiai klaidinti visus iki pat horizonto matomus GPS gaviklius.

Vis didėjant programinės ir techninės įrangos prieinamumui šia klaidinimo technologija netrukus pradės naudotis ne tik valstybės – ji taps prieinama ir gudresniems programišiams. Tiesa, kol kas nėra užfiksuota jokių pranešimų apie nusikaltėlių vykdomą klaidingų GPS signalų skleidimo veiklą, tačiau nesunku įsivaizduoti, kad nusikalstamų užmačių žmonės taip gali nukreipti autonominius automobilius, užsakytas prekes pristatančias autonomines skraidykles ar net užgrobti autonominius laivus. Klaidinantis GPS signalas visiems gavikliams pateiks identišką jų buvimo poziciją, tad piktavaliai, norėdami pagrobti konkrečią transporto priemonę, galėtų naudoti tik labai nedideliu nuotoliu veikiančias sistemas.

Tačiau, anot T.Humphreyso, kai GPS signalų klaidinimas vykdomas valstybinio veikėjo, grėsmė yra kur kas rimtesnė. „Tai turi įtakos labai dideliame plote veikiančių gyvybę užtikrinančių sistemų veikimui. Intensyviai laivybai naudojamuose vandenyse esant blogam orui – pavyzdžiui, Lamanšo sąsiauryje – toks klaidinimas gali sukelti labai rimtą sumaištį ir netgi laivų susidūrimus“, – tvirtina ekspertas.

D.Lastas įtaria, kad incidentas Juodojoje jūroje yra ženklas, kad Rusija pasigamino naują įrenginį, galintį sukelti sumaištį dideliuose plotuose ir gali jį panaudoti konflikte su Ukraina: „Spėju, kad tai buvo bandymas sistemos, kur anksčiau ar vėliau sukilus įtampai bus panaudota ir piktiems tikslams“.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT