Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 4d. 08:59

Lietuvos ir Rusijos karas dėl 5G dažnių: saugu tik Visagine

Mobiliojo ryšio bokštas 15min iš Rygos 15min tema
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Mobiliojo ryšio bokštas

Naujųjų technologijų gerbėjams gyvenimas Europos Sąjungos viduryje bus pasakiškas: 5G ryšys šiose teritorijose bus vystomas be kliūčių. Mums, gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos pašonėje, padėtis yra visiškai kitokia – dėl kaimyninių ne ES šalių ypatumų didžioji dalis Lietuvos yra savotiškoje dažnių okupacijos zonoje.

Konferencijoje „5G Techritory“, kuri praėjusią savaitę vyko Rygoje, viešėjo Jonas Wesselis, ES Radijo dažnio spektrų politikos grupės vadovas ir Švedijos ryšių reguliavimo tarnybos išteklių valdymo skyriaus vadovas. Jis 15min papasakojo, kokia yra dabartinė naujosioms ryšio technologijoms reikalingų dažnių paskirstymo situacija – ypač išoriniuose ES pakraščiuose.

Apie poreikį vystyti 5G ryšių tinklus kalbama jau ne vienerius metus, todėl europiniu mastu yra sutarta dėl harmonizuoto dažnių juostų skyrimo šioms reikmėms: 5G reikmėms perduodami antžeminių televizijų transliacijoms naudoti dažniai (700 MHz juosta), taip pat – kai kurioms mažiau populiarioms komunikacijų reikmėms (pvz., „WiMax“ ryšiui) naudotas maždaug 3500 MHz dažnis. Dažnių aukcionai kai kuriose ES valstybėse jau įvykę, kai kuriose juos ketinama vykdyti artimiausiu metu (taip pat – Lietuvoje).

Įsivaizduokite, nuo tos stoties 120–140 km. Tai būtų Klaipėdos visa zona, Telšiai, ir jau prie Kauno gali užblokuoti. Trečdalį Lietuvos gali užblokuoti. Yra toks pavojus.

Bet dažnių harmonizacijos procesas nėra užbaigtas su artimiausiais ES kaimynais. Rytuose – su Rusija ir Baltarusija, pietuose – su visomis Šiaurės Afrikos valstybėmis. Ir tai, bent jau kol kas, Lietuvai reiškia nemenkas problemas: didesnėje valstybės teritorijoje 5G ryšio diegimas įmanomas tik labai ribotai.

„Ties rytine ES siena girdima įvairių žinių iš Rusijos, ypač kalbant apie 700 MHz dažnio juostą, nes ši dažnių juosta yra svarbi plačiųjų teritorijų padengimui. Kuo dažnis didesnis, tuo mažiau komplikacijų koordinuojant jo suderinimą. Tuo tarpu 700 MHz dažnis vis dar naudojamas antžeminės televizijos transliacijoms, todėl kyla labai rimtų klausimų.

Tikiuosi, kad ilgainiui ir Rusija perskirstys šį dažnį mobiliojo ryšio reikmėms – tai smarkiai palengvintų gyvenimą visiems. Rusija yra paskelbusi ketinimus perskirstyti šį dažnį mobiliojo ryšio paslaugoms, tačiau šiuo metu nėra nei patvirtinimo, nei aiškios datos, kada tai galėtų įvykti. Šiuo metu tai yra problema ne tik Baltijos šalims, bet ir Suomijai, Švedijai, Norvegijai, Lenkijai. Bet kai tik bus priimtas aiškus sprendimas, bus gerokai lengviau koordinuoti šio dažnio panaudojimą ir su pagrindine Rusijos teritorija, ir su Kaliningrado sritimi“, – tvirtino dažnių panaudojimą koordinuojančios komisijos vadovas, pridūręs, kad kitos Rusijos įtakos zonoje esančios valstybės,įskaitant Baltarusiją, laukia aiškių Rusijos sprendimų.

Pašnekovas net nesiryžo prognozuoti, kada tokie sprendimai galėtų būti priimti, tačiau optimistiškai galima tikėtis, kad ne vėliau nei po metų. Derybose su Rusija siekiama pasinaudoti ES – visų 28 valstybių – galia.

„Kita probleminė siena yra su Šiaurės Afrika. Dėl to problemų turi Italija, Ispanija, Malta, Gibraltaras. Spektro harmonizavimo derinimas yra labai sudėtingas su tokiomis šalimis kaip Sirija. Jie dabar sprendžia kitas problemas“, – sakė J.Wesselis, nurodęs, kad per atvirus vandenis radijo signalai sklinda labai dideliais nuotoliais. O Šiaurės Afrikoje yra gana nemažai valstybių, su kuriomis reikia suderinti dažnių panaudojimą.

5G Techritory organizatorių nuotr./Jonas Wesselis
5G Techritory organizatorių nuotr./Jonas Wesselis

„Tiesa, šių dažnių perskirstymas Rusijoje yra gana sudėtingas klausimas. Antžeminės televizijos transliacijos, kuris vykdomas 700 MHz dažniu, paprastai būna šalies Kultūros ministerijos prižiūrima veikla. 5G technologijų valdymas jau yra Prekybos ir pramonės ministerijos reikalas. Skirtingos ministerijos siekia skirtingų politinių ir ekonominių tikslų. Nežinau, kaip tiksliai yra Rusijoje, bet žiūrint, kaip būna įprastai, dažnių perdavimas iš antžeminės televizijos transliavimo į ryšio technologijas yra labai sudėtingas politinis klausimas“, – tvirtino konferencijos dalyvis.

J.Wesselis nupasakojo ir įdomią situaciją Bulgarijoje: šioje valstybėje net ir 800 MHz dažnių ruožas (įprastai paskiriamas plačiajuosčiam mobiliajam internetui) vis dar naudojamas valstybinėms – karinėms – reikmėms. Šios šalies kariuomenė vis dar naudoja senas sovietines ryšių sistemas, kurių pakeitimas būtų labai brangus. Tai, anot J.Wesselio, yra technologinio palikimo problema: kokios nors senos, bet veikiančios sistemos pakeitimas paprastai kainuoja daug laiko ir pinigų. O ES teisė numato valstybių narių teisę neskirti dažnių ruožų harmonizuotai mobiliajai telekomunikacijai, jeigu tai kertasi su valstybės saugumo klausimais.

„Kalbant apie aukštesnį dažnį – 3400–3800 MHz – ES viduje padėtis yra ganėtinai paprasta. Šiame ruože didžioji dažnių dalis ir iki šiol buvo paskirta fiksuotam belaidžiam ryšiui, todėl didžioji dalis šio dažnio harmonizacijos jau užbaigta. Kalbant apie kitas valstybes, su Rusija dėl to nepasiekta jokio sutarimo. Bet kadangi dažnis didesnis, jo nesuderinimo problema yra ne tokia didelė kalbant apie valstybių plotus – toks signalas sklinda mažesniu atstumu“, – sakė J.Wesselis.

„Kalbant apie 26 GHz dažnių ruožą, daugiausia interferencijų kyla dėl radarų ir kosminių palydovų. Nesu tikras, ar dėl šio ruožo yra buvę kokių nors dažnių koordinavimo sutarčių su trečiosiomis šalimis. Neseniai vykusioje konferencijoje (WRC 2019 – red.) priimtas ryšio technologijoms, manyčiau, palankus sprendimas“, – sakė jis.

Kaina – milžiniška

Nepaisant mažesnio sklidimo atstumo, 3400–3800 MHz dažnių nesuderinimo su Rusija kaina gali būti didžiulė.

J.Wesselis nurodė, kad prieš keletą mėnesių buvo publikuota žinia, jog dėl to šis dažnis negalės būti naudojamas didesnėje dalyje Suomijos. O tai reiškia, kad tam tikrų paslaugų, kurias teoriškai reikėtų teikti valstybiniu lygiu, apskritai nebus įmanoma teikti. „Kaina būtų milžiniška. Tai mažų mažiausiai reikštų, kad reikėtų atidėti vystymąsi. Šiame dažnių derinimo procese gali būti laimėtos arba pralaimėtos didelės vertės. Bet tikslių skaičių pasakyti negaliu. Ir net spėti nebandysiu“, – sakė jis.

Komplikuotas karas keliais frontais

Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas toje pačioje konferencijoje sutiko išsamiau papasakoti apie Lietuvos ir Rusijos dažnių karus – vargu ar ši situacija verta kitokio pavadinimo.

Rusija kartu su Kinija ir keliomis kitomis gretimomis, mažesnėmis valstybėmis rado NATO valstybėms labai neparankų alternatyvų sprendimą.

O situacija yra tokia: Rusijos skaitmeninėje priespaudoje yra trečdalis Lietuvos teritorijos. 700 MHz dažnyje – 120–140 km nuo Rusijos sienos; 3400–3800 MHz dažnyje – net iki 180 kilometrų nuo Kaliningrado srities.

„Darėme eksperimentus, ar gali veikti 700 MHz stotys, veikiamos televizijos signalo. Pastatėme prie Baltarusijos sienos, kur veikia tos šalies kanalai – 51 ir 52 televizijos kanalai. Žiūrėjome, kaip keičiasi mūsų aprėpties zonos, ar gali tos stotys dirbti apskritai. Nustatėme – labai techniniais terminais – kai prieš žemo dažnio stiprintuvą yra -100 dBm ir signalas stipresnis, stotis jau nebegali dirbti, ji užblokuojama. Tai atitinka maždaug 120–140 kilometrų gylio zoną, kurią šiuo metu prie rytų Lietuvos sienos iškerpa Baltarusija. Laimei, jie turi planą, kada išjungs televiziją. Paskaičiavo, įvertino pinigais, kiek jiems tai kainuos. Su baltarusiais galima tartis“, – sakė M.Žilinskas.

Kiek kitokia padėtis yra Rusijos pasienio pusėje. „Jie Karaliaučiaus srityje turi planinę stotį, 52 kanalų, kuri gali būti bet kada įjungta. Ji šiuo metu nenaudojama, tačiau Rusija bet kuriuo atveju gali ją paleisti. Ir užblokuoti 700 MHz juostą dalyje Lietuvos. Įsivaizduokite nuo tos stoties 120–140 km. Tai būtų Klaipėdos visa zona, Telšiai, ir jau prie Kauno gali užblokuoti. Trečdalį Lietuvos gali užblokuoti. Yra toks pavojus.

Yra tokia organizacija RSS – Regioninė ryšių sąjunga, – kuriai priklauso visų NVS valstybių ryšių reguliatoriai. Tai jie praėjusiais metais per konferenciją Ašchabade priėmė sprendimą, kad jie išeis iš to diapazono ir perduos jį mobiliesiems ryšiams. Numatytas terminas – 2021 m. pabaiga. Tačiau tai yra ne griežtas, o rekomendacinis sprendimas. O Rusija ir griežtų sprendimų laiku neįgyvendina. Pavyzdžiui, 2006 m. buvo ITU (Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos) konferencija, kurioje jie pasirašė, jog iki 2015 m. pabaigos išjungs analoginę televiziją. Iki šiol neišjungė. Liepos mėnesį kažką išjungė, bet ne iki galo. Iš esmės jie dirba tame analoge. Tad jie linkę vėluoti. Ir visada sako, kad jiems trūksta pinigų, kad šalis didelė, kad reikia daugiau stočių ir taip toliau.

Prieš mėnesį buvome derybose Maskvoje, tai jie dabar atsisakė kalbėtis. Nes iki metų pabaigos jie ketina parengti kažkokią savo strategiją ir turės aiškius tikslus, ar jie tikrai pereina. Nes yra prezidento 2016 metais pasirašytas dekretas, kad 700 MHz ryšiams bus galima perduoti tada, kai to dažnio atsisakys transliuotojai. Vadinasi transliuotojai su mobiliojo ryšio operatoriais patys turi ieškoti konsensuso. Daug kas priklauso nuo to, kaip jie tą sutarimą pasieks. Bet aišku, kad šioje vietoje einama link europinės ir pasaulinės tendencijos – 800, 700 ir net žemesnių dažnių – viso televizijos diapazono, nuo 470 MHz – perdavimo mobiliosioms komunikacijoms. Tai bus vienas iš 2023 m. WRC konferencijos darbotvarkės klausimų. Manau, kad šiame dažnyje Rusija eis pasauline kryptimi“, – pasakojo RRT atstovas.

3400–3600 MHz juostoje teritorija užsidaro iki Kauno – Palanga, Šiauliai, Plungė, Kaunas. Maždaug tokiu spinduliu. 3600–3800 MHz dažnyje apskritai lieka galimybė pastatyti stotį tik kažkur prie Visagino.

Visai kita padėtis yra 3,5 GHz diapazone: ten Rusijos apetitas didelis, tačiau ir Lietuva nėra bedantė.

„Ten situacija gerokai sudėtingesnė. Jeigu žemesniame dažnyje kažką prognozuoti galima, tai čia po WRC 19 konferencijos ką nors prognozuoti labai sunku. Nes nusimatė dvi kryptys. Iki konferencijos nebuvo aišku, kuria kryptimi Rusija ketina eiti. Jų vyriausybė priėmė sprendimą, kad 3,5 GHz ruožą jie naudos karinėms reikmėms – palydoviniam ryšiui, kurio priėmimas yra ant Žemės.

RRT iliustr./Mėlynai pažymėta teritorija, kurioje pagal dabartinę derybų būseną būtų ribojamas nurodytų parametrų bazinių stočių montavimas
RRT iliustr./Mėlynai pažymėta teritorija, kurioje pagal dabartinę derybų būseną būtų ribojamas nurodytų parametrų bazinių stočių montavimas

Už tai yra didžiulė išpjaunama zona, kur jie nenori leisti ryšio. Dėl to, kad yra labai jautrios signalo priėmimo sistemos. Jautrumas didelis ir bet koks išorinis signalas labai trukdo. O ITU radijo reglamento reikalavimai yra labai griežti. Jie lyg ir sumažino savo reikalavimus, bet to nepakanka. Maskvoje per derybas gavome tokį siūlymą. 3400–3600 MHz juostoje teritorija užsidaro iki Kauno – Palanga, Šiauliai, Plungė, Kaunas. Maždaug tokiu spinduliu. 3600–3800 MHz dažnyje apskritai lieka galimybė pastatyti stotį tik kažkur prie Visagino.

RRT iliustr./Mėlynai pažymėta teritorija, kurioje pagal dabartinę derybų būseną būtų ribojamas nurodytų parametrų bazinių stočių statymas
RRT iliustr./Mėlynai pažymėta teritorija, kurioje pagal dabartinę derybų būseną būtų ribojamas nurodytų parametrų bazinių stočių statymas

Tokias sąlygas atmetėme, pareiškėme, kad taip mums netinka, ir ieškosime kitų sprendimų. Pagal tokį sprendimą nedarysime mobilaus ryšio – darysime „point-to-multipoint“. Statysime bazines stotis ir aptarnausime tokią pačią sritį, tik be „handover“ galimybės (ryšio perjungimas, kai telefonas iš vieno bokšto aptarnavimo zonos pereina į kitą zoną – red.). Tokiomis aplinkybėmis sąlygos bus visai kitos. Pastatysime ir žiūrėsime – turime tokią teisę. Užblokuosime jų karines sistemas ir jie bus priversti imtis kažkokių priemonių. Per labai sunkias derybas paskutinę dieną jie mums pasiūlė metams laiko atidėti sprendimą. Per tą laiką jie atliks savo tyrimus ir ateinančių metų liepos mėnesį pateiks naują siūlymą“, – pasakojo M.Žilinskas.

RRT iliustr./Mėlynai pažymėta teritorija, kurioje pagal dabartinę derybų būseną būtų ribojamas nurodytų parametrų bazinių stočių montavimas
RRT iliustr./Mėlynai pažymėta teritorija, kurioje pagal dabartinę derybų būseną būtų ribojamas nurodytų parametrų bazinių stočių montavimas

Nesmagi alternatyva

Nors Europos Sąjunga ir didesnė pasaulio dalis kaip vieną iš pagrindinių 5G dažnių ketina naudoti 3,5 GHz dažnių ruožą, Rusija kartu su Kinija ir keliomis kitomis gretimomis, mažesnėmis valstybėmis rado NATO valstybėms labai neparankų alternatyvų sprendimą – 4,82–4,99 GHz dažnių ruožą.

„Iki WRC konferencijos (vykusios Šarm aš Šeiche lapkričio mėnesį – red.) šį dažnį ketino naudoti tik trys pasaulio valstybės. Konferencijos metu Rusija kartu su Kinija rado NATO silpną vietą ir prastūmė šį diapazoną, atidarė jį iš karto. Sprendimas įsigaliojo iškart. Dabar situacija tokia: Azija kartu su Rusija – dar ten Kirgizija, Kazachstanas, Vietnamas, ir kelios kitos valstybės prisidėjo – ketina naudoti šį dažnį. O sprendimo įsigaliojimas nedelsiant yra išimtis, kurią pramušė Rusija. Paprastai radijo reglamentas įsigalioja praėjus metams po konferencijos. Šis punktas įsigaliojo iškart. Tai rusams atveria galimybę orientuotis į 4,8 GHz dažnį. O mes šį dažnį privalome saugoti, nes ta yra NATO oreivystės dažniai. Mes atsirandame tokioje pačioje situacijoje, kaip ir rusai. Aš net nebeturiu argumentų su jais kovoti. Jie saugo savo savo karinius dažnius 3,5 GHz diapazone, mes saugome savo 4,8 GHz diapazone. Situacija blogiausia, kokia tik galėjo atsitikti“, – sakė M.Žilinskas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iš lėktuvnešio kylantis ankstyvojo įspėjimo žvalgybinis lėktuvas „E-2C Hawkeye“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Iš lėktuvnešio kylantis ankstyvojo įspėjimo žvalgybinis lėktuvas „E-2C Hawkeye“

O ką tokioje beviltiškoje situacijoje daryti? Kaip apsiginti? „Reikia labai gerai apgalvoti. Jau pradedame modeliuoti viską. Projektuojame tinklus, žiūrime, koks poveikis jiems, koks poveikis mums, kokiomis sąlygomis galime leisti ir taip toliau – reikia konsultacijų su NATO. Anksčiau tai buvo NATO dažnis. Na, ir dabar jis liko NATO dažniu, tačiau anksčiau juo NATO ir rūpinosi, o dabar rūpestis permestas ant nacionalinių ryšių reguliuotojų pečių. Lietuvos, Latvijos, Lenkijos. Ir svarbiausias krūvis tenka mums – Lietuvai, Lenkijai, taip pat – Turkijai. Šį dažnį aplinkos stebėjimui naudoja specializuoti lėktuvai, dar tokių lėktuvų turi lenkai. Mes savo oreivystės neturime, tačiau jei nesaugosime šio dažnio, sumažės mūsų apginamumas“, – teigė RRT direktoriaus pavaduotojas.

Kaip apsiginti nuo tokios pasalūniškos atakos prieš jautrių dažnių panaudojimą?

„Iškart, kai tik pamatėme, kas vyksta, užnotifikavome dažnius. Iš NATO gavau lėktuvų ir antžeminių stočių parametrus ir viską notifikavome. Pasiuntėme notifikacijas į ITU dažnių registrą, kad apsaugotume savo sienas. Taip pat tą informaciją perdavėme estams, latviams, lenkams. Jie padarė tą patį – mes parodėme, kaip reikia. Turkai iš mūsų pasiėmė pavyzdžius. Visi per konferenciją užnotifikavo ir tuos dažnius saugo. Bet dabar prasidės kova ir... žodžiu, situacija sunki. Nes iki šiol Rusijos atstovai dar patys svarstė – buvau nuvažiavęs į RSS viršūnių susitikimą rugsėjo mėnesį. Jie dar svarstė, kur suktis – ar į 3,5, ar į 4,8 GHz. Verslai išreiškė norą eiti į 3,5 GHz dažnį, nes tai yra europinis, pasaulinis dažnis, bet po to konferencijoje, sakyčiau, verslo atstovai pralošė ir buvo priimtas sprendimas naudoti 4,8 GHz. Tokiu būdu kartu su Kinija jau sudaryta didelės apimties rinka. Ir tokiu atveju mes susipriešinsime labai smarkiai. Koks bus rezultatas – nežinau. Iššūkis didžiulis. Bet faktas, kad imsimės priemonių ir sieksime išspręsti“, – žadėjo M.Žilinskas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ryšio antenos
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ryšio antenos

Rusiška strategija: skaldyk ir valdyk

„Kalbant apie derybas dėl 700 MHz dažnių ruožo, siūlėme daugiašales derybas – turėjome didžiulę problemą trikampyje Karaliaučius–Gdanskas–Klaipėda. Dažniai kirtosi, mes negalėjome to išspręsti. Rusijai daugiašales derybas siūliau aš, siūlė Komisija. Rusija primygtinai reikalavo dvišalių – po vieną skriausti paprasčiau.

Sutikome su dvišalėmis, bet, laimei, 700 MHz klausimą išsprendėme. Labai smarkiai padėjo lenkai ir latviai, be jų pagalbos nieko nebūtume išsprendę. Lenkai paaukojo du savo kanalus, latviai sutiko su padidėjusiais trukdžiais. Tai yra labai geras tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys – tik tokiu būdu sugebėjome išspręsti 700 MHz dažnių ruožo klausimą. Visada atskirai ir su Lenkija, ir su Latvija turime rimtų ginčų, bet kai reikėjo spręsti klausimą su Rusija, lenkai parodė solidarumą“, – apie daugiašalių derybų dėl dažnių svarbą pasakojo RRT atstovas.

„Rusijos tikslas visada yra skaidyti, tada lengviau po vieną „spardyti“. Tą patį jie padarė ir su NATO. Viename NATO suvažiavime kolegoms sakiau, kad rusų tikslas yra skaidyti po vieną, ieškoti kiekvienoje valstybėje silpnų vietų ir daryti spaudimą. Jie nebūtinai gali spausti dėl dažnių – jie gali daryti spaudimą kitose srityse, kad gautų nuolaidų čia. Jie puikūs žaidėjai, labai stipri administracija ir jie žaidžia visomis galimomis kortomis“, – kaimynus vertino pašnekovas. Anot jo, Rusija sugebėjo tarptautinėse derybose primesti savo reikalavimą, kad kiekviena valstybė dėl dažnių su ja tartųsi atskirai.

M.Žilinskas tvirtino, kad nors problemos su Rusija iš Lietuvos teritorijos iškerpa milžiniškus plotus, kur kol kas nėra galimybės efektyviai vystyti 5G infrastruktūrą – mažiausiai 60–80 km pasieniu nuo Karaliaučiaus srities 3,4–3,6 GHz ruože ir apie 160–180 km 3,6–3,8 GHz ruože – su Baltarusija pasiektas susitarimas: rytinis kaimynas dėl 3,5 GHz dažnio pasiūlė puikiausias sąlygas, kurios tiko ir jiems, ir mums.

Situacija yra... tarkim taip: laukia dideli iššūkiai.

„Kai pasakėme, ką mes darysime, jeigu Rusija laikysis tokių sąlygų, jie persigalvojo ir paprašė metų laiko atidėjimo ir naują savo siūlymą pateiks iki liepos 1 dienos. Dabar lauksime jų siūlymo“, – pasakojo M.Žilinskas.

Tiesa, prognozuoti, koks bus naujasis siūlymas, jis nesiryžo, tačiau po konferencijos, kai buvo skubiai atverta galimybė naudoti 4,8–4,99 GHz ruožą, padėtis neatrodo optimistiškai. „Jeigu tos juostos naudojimas būtų sustabdytas, optimizmo būtų. Dabar jo nėra ir situacija yra... tarkim taip: laukia dideli iššūkiai“, – sakė pašnekovas.

Veikiausiai su šiuo derybų atidėjimu susijusi ir žinia, kad 5G tinkamų dažnių aukcionas vyks jau nebe pirmoje 2020 m. pusėje, o trečiame ateinančių metų ketvirtyje.

Rusijai koją pakiš skuboto atsitraukimo iš Lietuvos klaidos?

Paklaustas, ar tokie derybiniai trukdžiai su Rusija gali reikšti, kad trečdalis ar net didesnė dalis Lietuvos neturės 5G ryšio, M.Žilinskas atsakė: „Vis tiek kažką padarysime. Vienaip ar kitaip užspausim ir padarysime ryšį. Nebus taip, kad nebūtų. Dažnių registre radome 1981–1986 metais užnotifikuotų dažnių – tipines radiorelines linijas. Tipinės – reiškia, gali būti bet kurioje vietoje, bet kaip orientuotos.

Kai Rusija traukėsi iš Lietuvos, jie užmiršo pašalinti šias stotis iš registro. Aš jiems sakiau, kad panaudosime šį argumentą, ir jie tai žino. Galime jas išdėstyti pagal visą pasienio liniją. Ir tai, beje, ne pirmas atvejis, kai Rusija įkliuvo į savo spąstus. Pirmas atvejis buvo tada, kai jie išėjo ir Kaune paliko vidutinių bangų stotį, veikiančią 1386 Khz dažniu. Bolšakove veikė 2 megavatų galios rusų radijo stotis, kuri skleidė propagandą iki Londono, Italijos, Graikijos – milžiniškoje zonoje. Pirmą kartą ta stotis registruota 1925 metais Kaune, dar nepriklausomos Lietuvos laikais. Paskui buvo keičiami jos parametrai, didinama galia. Ji taip ir liko Kaune užnotifikuota, nors faktiškai veikė iš Bolšakovo, Kaliningrado srities. Kai 1991 m. Rusija išėjo, stoties notifikacija liko. Mes ją panaudojome, iš jų atėmėme tą stotį ir dabar su šia stotimi dirba Pleikys (Rimantas Pleikys – žurnalistas, politikas, radijo mėgėjas – red.) ir rytų kryptimi transliuoja Laisvosios Europos radiją.“

Komentarai: 15

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:30
01:16
01:39

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT