Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 7d. 13:59

Lietuvos karinė pramonė turi, ką parodyti: pigiau, šilčiau, patogiau ir saugiau nei bet kur pasaulyje

Karo medikai
KAM archyvo nuotr. / Karo medikai

Lietuvos mokslininkai karo pramonės išradimais ne tik gerina kareivių darbo sąlygas, bet ir siūlo unikalius sprendimus, kaip atpiginti kareivių paruošimą ir taip ženkliai sumažinti išlaidas krašto apsaugai. Konferencijoje „Lietuvių karinės pramonės išradimai – pasaulio saugumui užtikrinti“ buvo pristatytos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklo „OPEN R&D Lietuva“ mokslininkų išrastos karinės pramonės inovacijos, rašoma pranešime spaudai.

Pagerins kareivių darbo sąlygas

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) inovacijų vadybininkas Karolis Stašys konferencijoje pristatė Centro mokslininkų sukurtas inovacijas pagerinti kareivių darbo sąlygas. Viena iš jų – terahercinė akis, specifinėmis elektromagnetinėmis bangomis veikianti technologija, kuri gali matyti sprogmenis per plastiką ir rūbus. Ne mažiau svarbi centro pristatoma inovacija – mikrobangų atakos aptikimo įrenginys.

„Mūsų sistema leistų identifikuoti mikrobangų atakos šaltinį. Atliekame tyrimus, kaip mikrobangomis numušti dronus. Ateities karuose šie įrenginiai bus aktyviai naudojami, o paprasta kinetine įranga – bombomis, raketomis – juos sunku numušti. Šios srities tyrimai yra būtini saugumui užtikrinti ateityje“, – pabrėžia K.Stašys.

Tačiau tai – ne vieninteliai FTMC išradimai. Konferencijoje pristatytos ir šarvinės liemenės, šildanti tekstilė. „Mūsų kuriamos šarvinės liemenės apsaugo nuo kulkų, skeveldrų, peilio ar smaigo dūrio. Šildanti tekstilė kariams praverčia dykumoje, kur labai šaltos naktys. Kariai neturi galimybės rengtis ar kuprinėje nešiotis paltų ar pūkinių striukių, todėl ši technologija – nepakeičiama. Netgi jeigu medžiaga yra pažeista, ji, kitaip nei įprasta konvencinė tekstilė, vis tiek veikia ir toliau šildo karį,“ – pasakoja pašnekovas.

Medicininė simuliacija kariuomenėms

Taip pat konferencijos metu pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU ligoninės Kauno klinikų sprendimas kelti kareivių kompetencijas teikiant medicininę pagalbą.

„Mūsų sukurta technologija leidžia mokytis medicininės pagalbos teikimo įgūdžių simuliuotoje aplinkoje. Ši sistema moko atlikti veiksmus automatiškai, kad bet kokiomis sąlygomis žmogus pirmiausiai atliktų būtiniausius pagalbos veiksmus prieš ištinkant streso būsenai“, – paaiškina LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros lektorius Paulius Dobožinskas.

Jis priduria, kad medicininė simuliacija jau seniai yra taikoma medicinos studijose. Karo pramonėje šis sprendimas atpigintų kareivių paruošimą teikti medicininę pagalbą: „Standartizuotas gyvybės gelbstinčių procedūrų mokymas yra plačiai taikomas kariuomenėse, bet labai brangiai kainuoja. Simuliacijos metodas siūlo tokį patį kursą, tik pigesnį, kuriam nereikia brangiai kainuojančio kvalifikuoto instruktoriaus paslaugų.“

Mokslininkas pabrėžia, kad gebėjimas suteikti medicininę pagalbą padėtų reikšmingai sumažinti sužeistų karių mirčių skaičių: „Kariuomenės ar jų daliniai, kurie buvo apmokyti teikti medicininę pagalbą, turi kur kas geresnius išgyvenamumo rodiklius. 90 proc. sužeistų karių miršta nesulaukę medikų pagalbos. Tai reiškia, kad tik šalia esantis karys gali padėti sužeistajam išgyventi“, – sakė jis.

Atpigins karinius mokymus

Kauno technologijos universiteto (KTU) Gynybos technologijų instituto direktorius, prof. habil. dr. Algimantas Fedaravičius konferencijoje pristatė KTU mokslininkų pasiūlytus sprendimus atpiginti karinius mokymus, kurie jau yra naudojami karinėje pramonėje.

Vienas jų – lazerinis šaulių treniruoklis, imituojantis šalies gynybos institucijų šaulių ruošimo centruose atliekamus pavienius šūvius ir šūvių serijas. Kitas – raketinis taikinys „RT-400“ STINGER sistemai. Taip pat pristatyta treniruočių įranga raketiniam kompleksui „RBS-70“, 120 mm ir 60 mm MOTAR treniruočių įranga.

„Pasiūlyti sprendimai leidžia atpiginti kareivių paruošimą tam tikroms užduotims, kurioms atlikti jie yra ruošiami ne vienerius metus. Pavyzdžiui, lazerinis šaulių treniruoklis gali pakeisti brangiai kainuojančias šaudymo pratybas. Vien paskaičiavus, kiek šovinių leidžia sutaupyti šis lazerinis įrenginys, išeina įspūdingos sumos. Vidutiniškai vienas šovinys kainuoja nuo 0,6 iki 1 Eur. Tarkime, kad kasmet vienas kareivis pratyboms išnaudoja tūkstantį šovinių, o kareivių turime per 19 tūkst. Pakeitus šovinius į lazerinius treniruoklius kasmet būtų galima sutaupyti nuo 11 iki 19 tūkst. eurų“, – skaičiuoja mokslininkas.

Jis priduria, kad šūviai atliekami „STINGER“ sistema į KTU mokslininkų pagamintus raketinius taikinius „RT-400“ ženkliai atpigina ir vienas brangiausių oro gynybos pajėgų pratybas: „Dažnai oro gynybos pajėgų pratyboms yra naudojamas senas lėktuvas kaip taikinys. Pigiausias tokio taikinio variantas kainuoja nuo 200 tūkst. eurų, o KTU mokslininkų sukurti raketiniai taikiniai kainuoja 10 kartų mažiau. Oro gynybos pratybos be galo brangiai kainuoja, bet inovatyviomis alternatyvomis jau galima formuoti reikalingus įgūdžius kur kas pigiau“, – teigė profesorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT