Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nepastebima žemės įtaka žmonėms

Keistiems sapnams įtaką gali padaryti ir Žemės magnetinės bangos.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Keistiems sapnams įtaką gali padaryti ir Žemės magnetinės bangos.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Ar kada nors susimąstėte kiek įtakos Žemė turi jūsų gyvenimui? Ne, kalbame ne apie ekologiją ar plonėjantį ozono sluoksnį, o apie daug nepastebimesnius dalykus. Mokslininkai skelbia, kad kūdikių lyčiai įtakos turi klimatas, kuriame gyvena jo mama, o žmonių sapnus koreguoja Žemės skleidžiamos magnetinės bangos.

JAV mokslininkai teigia suradę ryšį tarp klimato bei geografinės platumos ir to, kiek kurioje šalyje gimsta berniukų. Atlikti tyrimai parodė, kad moterys, gyvenančios šalto klimato zonose, turi daug didesnę galimybę susilaukti berniuko, negu tropikuose gyvenančios moterys.

Žurnalui „Biology letters“ mokslininkė K.Navara sakė, kad jos tyrimo pavyzdys parodo, kad naujagimių lyčių skirtumas priklauso ne tik nuo specifinių kontinentams būdingų žmonių gyvenimo būdų.

JAV Georgia universiteto mokslininkė Kristen Navara ištyrė 202 šalių gimstamumo statistiką 1997-2006 m. Ji atkreipė dėmesį į skirtingų lyčių naujagimių skaičių, šalies geografinę platumą, jos vidutinę temperatūrą ir dienos ilgumą. Po atlikto tyrimo, K.Navara paskelbė išvadas, kad tropinėse šalyse 48,9 proc. naujagimių yra mergaitės. Tuo metu šaltesnio klimato šalyse mergaičių gimsta 48,7 proc.

Šiuo metu visame pasaulyje gimstančioms 100-ui mergaičių tenka 105 berniukai. Tačiau kadangi berniukai yra silpnesni už mergaites, jų mirties atvejų vaikystėje pasitaiko daugiau. Galutiniame rezultate gimstančiųjų mergaičių ir berniukų skaičius supanašėja. Viena iš teorijų, pateiktų po tyrimo, kodėl berniukų miršta vaikystėje yra ta, kad jų daugiau gimsta šiaurėje, o kadangi jie yra labiau pažeidžiami, jų rizika mirti nuo šiaurės šalyse tykančių pavojų (šaltis, jo sukeliamos ligos) yra daug didesnė.

Žurnalui „Biology letters“ mokslininkė K.Navara sakė, kad jos tyrimo pavyzdys parodo, kad naujagimių lyčių skirtumas priklauso ne tik nuo specifinių kontinentams būdingų žmonių gyvenimo būdų.

Sapnai ir magnetiniai laukai

Naujausios tyrėjų prielaidos ir išvados teigia, kad dėl košmariškų sapnų ar lunatikavimo galite kaltinti ne vaikystėje patirtus išgyvenimus, bet Žemės magnetinį lauką.

Iš Vokietijos kilęs psichologas Darren Lipnickis išsiaiškino, kad per aštuonerius metus jo užfiksuotų keistų sapnų ir tą vietą, kurioje jis gyvena, veikiančių magnetinių bangų aktyvumo yra šioks toks ryšys. Remdamasis faktu, kad mažas žemės skleidžiamų magnetinių bangų aktyvumas padidina hormono melatonino, kurio kiekis žmogaus kūne turi įtakos jo sapnams, gamybą, D.Lipnickis padarė prielaidą, kad magnetiniai laukai per šio hormono gamybą turi įtakos žmogaus sapnams.

1990-1997 metais psichologas skrupulingai fiksuodavo kiekvieną savo sapną, kol pagaliau iš viso jų suskaičiavo 2387. Šių sapnų keistumui įvertinti D.Lipnickis susigalvojo penkiabalę sistemą – kuo mažesnis vertinimas, tuo sapnai realistiškesni. Paskui psichologas ištyrė žemės magnetinių laukų aktyvumą ir jį taip pat įvertino tradicine k-index skale. Jis pasirinko 66 dienas, per kurias magnetinės bangos buvo labiausiai neaktyvios ir 70 dienų, kuriomis bangos buvo aktyviausios.

Lygindamas tų pačių dienų magnetinio aktyvumo indeksus ir sapnų keistumo vertinimus, D.Lipnickis išsiaiškino, kad ryšys tarp šių matų tikrai egzistuoja. Remiantis jo išvadomis, keisčiausi sapnai žmogų aplanko esant mažiausiam Žemės magnetinių bangų aktyvumui.

Pats mokslininkas pripažįsta, kad šis tyrimas nėra visiškai tikslus, tačiau neabejoja, kad atlikus didesnes studijas būtų galima surasti aiškesnį ir konkretesnį ryšį tarp žmogaus sapnų ir jį veikiančių Žemės skleidžiamų magnetinių bangų.

Psichologas D.Lipnickis tiki, kad keistiems sapnams įtaką daro Žemės magnetinės bangos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Tyrimas
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT