Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Parodomoji kova su interneto piratais: filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ atsisiuntė tūkstančiai, įtariamųjų – dešimtys

Nors filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ nelegaliai atsisiuntė tūkstančiai žmonių, užfiksuota tik kelios dešimtys įtariamųjų IP adresų.
T.Urbelionio/BFL nuotr., „15min“ montažas / Nors filmą „Tadas Blinda. Pradžia“ nelegaliai atsisiuntė tūkstančiai žmonių, užfiksuota tik kelios dešimtys įtariamųjų IP adresų.
Šaltinis: 15min
0
A A

Interneto piratai nepabūgo išankstinių grasinimų gaudyti filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ nelegalius siuntėjus – „nemokamą“ filmo kopiją atsisiuntė tūkstančiai žmonių. Aktyvią kovą su piratavimu žadėję antipiratai giriasi pričiupę kelias dešimtis įtariamųjų interneto protokolo (IP) adresų.

Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ nelegalios kopijos internete pradėjo plisti vasario pabaigoje, vos pradėjus prekiauti skaitmenine jo versija. Jau tuomet Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA) viešai pareiškė, kad sulaukė filmo kūrėjų prašymo ginti filmo teises virtualioje erdvėje. Todėl kartu su policija pažadėjo uoliai gaudyti interneto piratus.

Tačiau nelegalios filmo kopijos vis sparčiau plito internete. Praėjo mėnuo, o nelegalių filmo kopijų apstu tiek didžiosiose, tiek mažesnėse Lietuvos ir užsienio „torrent“ failų keityklose. Kurį laiką filmą buvo galima peržiūrėti net vaizdo įrašų svetainėje „YouTube“, tačiau ši kopija buvo išimta sulaukus teisių turėtojų kreipimosi.

Rezultatai kuklūs

Skambius antipiratų grūmojimus pro ausis praleido ne tik „torrent“ svetainių administratoriai, bet ir jų klientai. Masiškai išplitusias neteisėtas filmo kopijas atsisiuntė daugybė interneto piratų. Bene daugiausia jų užplūdo populiarią lietuvišką „torrent“ svetainę Linkomanija.net, kur skirtingos kokybės filmo versijos buvo atsisiųstos mažiausiai 10 tūkst. kartų.

Jeigu ir nedidelė dalis bylų pasieks teismą, jeigu pavyks nubausti ar ieškinius prisiteisti, tai ateityje žmonės bent prevenciškai pamąstys, ar verta siųstis, – sakė V.Simanavičius.

Tačiau interneto piratų gaudymo operacijos vaisiai ne tokie įspūdingi – kol kas užfiksuoti tik maždaug 25 IP adresai, kuriais buvo platinama nelegali filmo kopija. 

„Stebi, renka ir analizuoja“

LANVA pirmininko Vyto Simanavičiaus teigimu, šie adresai nustatyti tikrinant svetainėse Linkomanija.net ir Seeders.lt įkeltas filmo kopijas. Jei tyrimas vyks sklandžiai, pirmosios bylos teismą gali pasiekti po mėnesio.

V.Simanavičius tikina, kad nedidelis įtariamųjų skaičius dar nereiškia, jog operacija nepavyko: „Nežinau, ar yra galimybė visus piratus užfiksuoti. Turbūt nelabai. Bet jeigu tegul ir nedidelė dalis bylų pasieks teismą ir pavyks nubausti ar ieškinius prisiteisti, tai ateityje žmonės prevenciškai pamąstys, ar verta siųstis.“

Tyrimą atliekantys Kriminalinės policijos biuro Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus pareigūnai nebuvo linkę išsamiau komentuoti situacijos. Tik patikino, kad „stebi, renka ir analizuoja duomenis bei toliau stebi viešąją erdvę“.

Siekė didinti sąmoningumą

Vis dėlto filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai pirmaisiais antipiratinės operacijos rezultatais nenusivylė. Jie teigia, kad, kreipdamiesi į LANVA, siekė ne nubausti kuo daugiau interneto piratų, o atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą.

„Aišku, kad filmus – šitą ar kitą – siuntėsi ir siųsis, o kas norės apeiti įstatymus, visada galės. Toks gyvenimas ir toks internetas. Tiesiog norisi, kad sąmoningumas augtų ir bent su lietuviškais filmais, kad šito nedarytų“, – kalbėjo filmo prodiuseris Žilvinas Naujokas.

Anot jo, žmonės turėtų suprasti, kad nieko nėra nemokamo, o kino filmų kūryba yra ne tik brangi finansiškai, bet ir reikalauja daug laiko bei jėgų. Tad matant, kaip kibirus prakaito privertęs išlieti kūrinys dalijamas nemokamai, autorių entuziazmas kaipmat ištirpsta.

„Manau, reikia ugdyti žmonių sąmoningumą. Nors kartais pagalvoju, kad galbūt tos auditorijos, kuri siunčiasi viską nemokamai, nelabai ir išugdysi. Jie yra iš savęs pakankamai tamsūs. Nes jei žmonės negali skirti, tarkime, per kokią nors „Jomajo“ dieną už kino bilietą 6–7 Lt, nesugeba įvertinti, kad filmai skirti dideliam ekranui, geram garsui... Nežinau, ar tuos žmones labai galima išugdyti“, – svarstė Ž.Naujokas.

„Dirbama viešiesiems ryšiams“

„Login“ nuotr./Interneto bei rinkodaros specialistas, žurnalistas, tinklaraštininkas Džiugas Paršonis.
„Login“ nuotr./Interneto bei rinkodaros specialistas, žurnalistas, tinklaraštininkas Džiugas Paršonis.

Žurnalistas, technologijų specialistas, VU lektorius, Džiugas Paršonis, komentuodamas situaciją pastebėjo, kad bandydami kovoti su piratavimu autorių teisių gynėjai neskuba pasiūlyti alternatyvų:

„Kino ar įrašų industrijos skundai dėl piratavimo jau yra gerokai pabodę. Jei anksčiau nebuvo platinimo infrastruktūros ir galima buvo dejuoti, tai šiandien galimybių parduoti skaitmeninį turinį be laikmenų yra tikrai pakankamai. Tačiau, pavyzdžiui, „iTunes“ parduotuvėje radau vos du lietuviškai įgarsintus filmus („Ratai 2“ ir „Ilgo plauko istorija“) ir nė vieno lietuvių kinematografų. Abu filmai lietuvių kalba yra labiausiai perkami. Neįkvepia besiskundžiančių piratavimu? Jei ne, tai nėra prasmės tęsti tokią diskusiją – jie turi lygiai tai, ko nusipelno.

Dėl policijos laiko gaišinimo tai tikriausiai turėtų spręsti komisarai. Derėtų įvertinti darbo efektyvumą: jei iš kelių ar keliasdešimties tūkstančių galimų pažeidėjų mes gauname vos žiupsnį įtariamų IP adresų (pagal kuriuos byla, žmogui savanoriškai neprisipažinus kaltu, subliūkš, kaip buvo ne kartą), tai menka nauda iš tokios veiklos. Dirbama ne problemos sprendimui, o viešiesiems ryšiams.

Manau, kad diskusiją vertėtų pratęsti tik tuomet, kai Lietuvos vartotojas turės gausų ir patogų skaitmeninių pramogų pasirinkimą, įskaitant lietuviškus filmus ir muziką. Kaip veikia funkcija „upload“ („išsiuntimas, talpinimas internete“) galės paaiškinti tie patys piratai.“

Primename, kad „torrent“ protokolu atsisiuntus bylą ir palikus programą įjungtą, nepakeitus nustatymų, šis failas yra platinamas kitiems vartotojams, t.y. tampa viešai prieinamu kompiuterių tinklais. Už tokią veiklą neturint autorių teisių savininko leidimo gresia 1–2 tūkst. Lt bauda, be to, teisių turėtojai gali pareikšti ieškinį, kuris siektų iki 130 tūkst. Lt.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT