Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prof. V.Bumelis: „Aš tikiu, kad lietuvių tauta pati protingiausia. Visko mums užtenka“

Vladas Bumelis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Vladas Bumelis
Šaltinis: 15min
5
A A

Vienas iš biotechnologijų pramonės Lietuvoje pradininkų ir lyderių prof. Vladas Bumelis visai neseniai nustebino savo nauju užmoju – jis imasi statyti tris fabrikus, į kuriuos investuos 200 milijonų eurų, o viename iš jų ruošiasi 3D spausdintuvais spausdinti ląsteles bei organus. Ir visa tai – netrukus čia, Lietuvoje. Lietuva, V.Bumelio nuomone, ateityje turėtų būti visų pirma atpažįstama kaip bioekonomikos šalis.

– Prof. Bumeli, galbūt tai tik futuristinis projektas ir reikės laukti dešimtmečius, kol jis bus įgyvendintas?

– Jeigu neturi jokios vizijos arba futuristinio požiūrio, nebus nei idėjų, nei norų padaryti kažką, ko kiti dar nedarė. Manau, kad mes, lietuviai, turime būti lyderiai, judėti į priekį, o ne skųstis, kad mus kažkas aplenkė.

Tas projektas nėra naktį susapnuotas ir tada tautai paskelbtas. Jis kilo iš dabartinės mano veiklos. Aš kuriu technologijas įvairioms didelėms farmacijos kompanijoms. Sukuriu vaistą, jie daro toksikologinius tyrimus su gyvuliukais, tada gauna leidimą daryti klinikinius tyrimus, o po maždaug 5-10 metų darbo, jeigu viskas gerai, tą vaistą galima pradėti gaminti, kad žmonės galėtų gydytis.

Tokių projektų turiu daug, ir kai kas manęs klausinėja, ar galėčiau gaminti didesniais kiekiais vaistus, kurių pozityvūs efektai jau nustatyti. Šiandien tokių galimybių neturiu. Mano įmonėje yra apie 130 žmonių, bet joje esantys įrenginiai nėra skirti didelių kiekių baltymų gamybai – arba iš mikroorganizmų genų inžinerijos metodais, arba iš žinduolių ląstelių.

Vienas fabrikas bus skirtas genų inžinerijos būdu gaminti baltyminius vaistus dideliais kiekiais iš mikrobinių ląstelių, o kitas fabrikas gamins vaistus iš žinduolinių ląstelių. Trečias bus skirtas ląstelių terapijai. Juk XXI a. – ląstelių terapijų amžius. XIX a. buvo primityvių, cheminių vaistų, tokių kaip pvz. paracetamolis, amžius. XX a. buvo baltyminių vaistų, didelių molekulių amžius, o XXI a. yra ir bus gydymo ląstelėmis, nebe baltymais, amžius.

– Iš kur gaunamos tos ląstelės?

Kai tą išmoksti daryti, turi inkstų, kepenų ląsteles, tada jau atsiradusiomis technologijomis gali iš jų 3D printeriais spausdinti įvairius organus.

– Jos gali būti paimtos iš žmogaus organizmo, kadangi sklando didžiausia idėja, kad viską galima transformuoti iš kamieninės ląstelės. Jos yra visų ląstelių pradžia. Vienos jų gali transformuotis į širdies ląsteles, kitos - į kepenų, inkstų ir taip toliau. Mes patys kuriame kamieninių ląstelių išgavimo būdus iš įvairių šaltinių ir toliau kuriame technologijas, kaip tas kamienines ląsteles padauginti, kad jos virstų vaistu, arba kad jas būtų galima „atspausdinti“.

Tam jų reikia labai daug turėti, reikia išmokti pagaminti jų daug iš nedidelio kiekio. Reikia technologijų, bioreaktorių. Trečias fabrikas ir bus skirtas kamieninių ląstelių auginimui. Kai jų daug priaugini, gali surasti technologijas, kaip jas transformuoti į įvairių organų ląsteles. Kai tą išmoksti daryti, turi inkstų, kepenų ląsteles, tada jau atsiradusiomis technologijomis gali iš jų 3D printeriais spausdinti įvairius organus.

– Tai ateityje Vilniuje bus galima sustreikavus inkstui ar kepenims atsispausdinti naujus?

– Tai neatsitiks rytoj, bet po 5-10 metų tokia galimybė nebebus niekam nesuprantama fantazija. Dabar bioprintingas vystosi labai intensyviai. Kamieninių ląstelių gamybos ir transformacijos technologijos – taip pat. Geriausia kamieninė ląstelė, aišku, yra embrioninė. Lietuvos įstatymai tokie, kad mes nedirbame su embrioninėmis ląstelėmis, kitos šalys dirba.

– Iš kur tada jūs gaunate kamieninių ląstelių?

– Yra įvairių šaltinių. Galima ir iš riebalų išskirti kamieninių ląstelių, iš dantų, plaukų pulpos – neblogų kamieninių ląstelių, kurios turi galimybių transformuotis į kito tipo ląsteles. Kaulų čiulpuose yra kamieninių ląstelių, iš virkštelės kraujo irgi gali būti paimamos kamieninės ląstelės. Lai vaikutis gimsta, jas galima užšaldyti. Jeigu jų prireiks ateity transformacijai į kitas ląsteles.

Vida Press nuotr./Kamieninės ląstelės
Vida Press nuotr./Kamieninės ląstelės

– Paminėjote kepenis, inkstus, o Lietuvoje juk labiausiai paplitusios širdies, kraujagyslių ligos.

– Yra Lietuvoje būrelis žymių profesorių, kurie labai tuo domisi. Neabejoju, kad ir širdies, ir kraujagyslių bioprintingas judės į priekį. Profesoriai V.J.Sirvydis ir G.Uždavinys tuo domisi.

– Iš tiesų artėjame prie kažko panašaus į nemirtingumą, jeigu žmogus galės savo silpnuosius organus atsispausdinti iš naujo?

Jeigu viską patys sėkmingai sudėliotume, turėtume pripažinti, kad Dievo nebėra. O man atrodo, kad Jis yra.

– Žmogus yra baisiai sudėtinga integruota sistema. Jeigu viską patys sėkmingai sudėliotume, turėtume pripažinti, kad Dievo nebėra. O man atrodo, kad Jis yra.

– O Jūs neatsistojate į Jo vietą, kurdamas tokias technologijas?

– Nemanau. Ar kažkada buvo įmanoma įsivaizduoti organų persodinimą? Bet tai atsirado. Ar mes tuo nusikaltom Dievui? Turbūt ne. Padėti žmogui visada yra gerai. Taip ir Biblijoje parašyta.

– Tai Jūs netikite, kad žmogus gali būti nemirtingas savo pastangom?

– Bent jau aš tai nebūsiu (juokiasi). Bet kas žino, gal po šimto ar po dviejų šimtų nemirtingumas ir bus. Šiandien man atrodo, kad žmogaus ląstelė yra tokia sudėtinga ir tokia unikali sistema, kad labai abejotina, jog ji būtų išsivysčiusi Ch.Darvino evoliucijos būdu. Kažkas turėjo padėti, kad ji atsirastų. Tai sistema, kurią žmogaus protui sunku suprasti. Žvelgiant iš biologinės pusės, suprantant ląstelės – integruotos sistemos sudėtingumą, labai sunkiai įmanoma patikėti, kaip iš kelių Mendelejevo lentelės elementų galėjo tokios sudėtingos sistemos susikurti, atsirasti. Neinu kiekvieną dieną į bažnyčią, bet tikiu, kad Kažkas padėjo.

– Turbūt tie atsispausdinti organai bus įkandami tik patiems turtingiausiems piliečiams?

Šiandien man atrodo, kad žmogaus ląstelė yra tokia sudėtinga ir tokia unikali sistema, kad labai abejotina, jog ji būtų išsivysčiusi Ch.Darvino evoliucijos būdu. Kažkas turėjo padėti, kad ji atsirastų.

– Ne. Kažkada niekas negalėjo suprasti žmogaus genomo, kuriame užkoduoti visi mūsų baltymai, visas mūsų gyvenimas. Kai amerikiečiai pirmieji genomą iššifravo, buvo investuotos milijardinės lėšos. Vieno genomo sekvenavimas kainavo šimtus milijonų. Dabar už keletą tūkstančių eurų galite gauti pilną savo genomo sekoskaitą, ir puikiai suprasti, kas jūsų laukia. Turėsit ar neturėsit kokių bjaurių ligų. Bet atsiranda psichologinė problema - nes kartais žmonės nenori žinoti savo ateities. Bet tai jau daug kas gali padaryti.

– Jūs tai padarėte?

– Ne, nepadariau.

– Nenorite žinoti, kas Jūsų laukia?

– Ponas Dievas tegu žino kas laukia. Kaip reikės, taip Jis ir sutvarkys. Dalykai, kurie iš pradžių atrodo labai brangūs, pavyzdžiui išmanieji telefonai, vėliau atpinga. Tas mūsų trečiasis fabrikas, kuris visus labiausiai ir domina – kas bus tie 3D bioprintingai – labiau ateities projektas. Bet tie du – rekombinantinių baltymų gamybai iš ląstelių, monokloninių antikūnių gamybai iš mikrobų, yra visiška realybė. Jei viskas gerai seksis, per kokius penkerius metus susitvarkysime.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vladas Algirdas Bumelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vladas Algirdas Bumelis

– Ar užteks specialistų jums čia Lietuvoje?

– Aš tikiu, kad lietuvių tauta pati protingiausia. Visko mums užtenka. Kiekvienas žmogus turi vieną procentą talento, ir su juo gali daryti ką nori. Kartais pritrūksta tų devyniasdešimt devynių procentų darbo. Tų gabių ir darbščių lietuvių yra daug, maniškėje dabartinėje kompanijoje „Biotechfarma“ dabar 130 žmonių, kurių amžiaus vidurkis yra 25-27 metų.

– Kur jie baigė mokslus?

Aš tikiu, kad lietuvių tauta pati protingiausia. Visko mums užtenka. Kiekvienas žmogus turi vieną procentą talento, ir su juo gali daryti ką nori.

– Čia, Lietuvoje. Mūsų universitetai nėra tokie blogi, kaip mes kartais šaukiame. Turiu darbuotojų ir iš Anglijos, kitų šalių universitetų. Nėra tarp jų ypatingų skirtumų. Mūsų studentams tik trūksta darbinės patirties. Kažkodėl galvojama, kad užtenka teorinių žinių ir nereikia praktinių įgūdžių. Universitetai turėtų suprasti, kad reikia bendradarbiauti su įmonėmis, o įmonės turėtų priimti dirbti ir mokytis studentus. Įmonės nenori priimti studentų, kadangi joms kainuoja išmokyti juos praktinių įgūdžių. Manau, kad ta anais laikais vadinta „gamybinė praktika“ grįš, ir nenorėčiau skųstis tais mūsų studentais, nėra viskas taip jau blogai.

– Sakoma, kad jūsų, mokslininkų, išrandančių naujas technologijas, pagrindinė savybė yra strateginė įžvalga. Mokėjimas nujausti, užčiuopti, o gal net apskaičiuoti sritis, kuriose galimi atradimai. Kaip tai įvyksta, ar žinote taisyklių, kaip tapti strategiškai įžvalgiu?

– Tam reikia turėti žinių. Didelių strategijų lovoje gulėdamas nesusapnuosi. Jeigu turi žinių įvairiose srityse ir jas integruoji į vieną sistemą, gali pamatyti, kad iš jos gali atsirasti nišiniai, perspektyvūs dalykai, dar nevystyti tavo šalyje ar regione.

Turiu versle penkias vertybes. Pirma yra lyderystė. Reikia nebūti antru ar trečiu, o lyderiu. Lyderis turi apsibrėžti, kur nori būti lyderiu – ar savo šalyje, ar regione. Lyderystė ir jos supratimas turi būti viduje. Jeigu norėsi būti antras – nieko nepasieksi.

Turiu versle penkias vertybes. Pirma yra lyderystė.

Antras dalykas, kurį visada propaguoju, yra strateginė drausmė. Gyvenime mes prisirašome labai daug strategijų, bet baisiai nemėgstame jų įgyvendinti. Kokių tik Lietuvoje neprirašyta strategijų – jas prirašo ir deda į stalčių. Niekas po metų nebedaro tų strategijų monitoringo. Versle to daryti negalima. Turi įgyvendinti užsibrėžtą tikslą.

Trečias dalykas, kurį labai mėgstu, – atvirumas pokyčiams. Žmonės kartais bijo keistis. Keisdamasis savęs neprarasi, tik tobulėsi. Nieko nekeitimas nieko gero neduoda. Atvirumas pokyčiams labai svarbu.

Ketvirta savybė, kuria žaviuosi yra išradingumas – nebūk toks, kaip visi. Jau geriau plaukus užsiaugink ar kažką padaryk, bet nebūk toks, kaip visi. Kitaip nieko naujo gyvenime neatrasi ir nesukursi. Tiktai darydamas kitaip negu visi gali atrasti ir sukurti kažką naujo. Tai – išradingumas, angliškai sakoma „creativity“.

Ir paskutinis dalykas – ką darai, daryk gerai, arba išvis nieko nedaryk. Viską reikia daryti puikiai. Kai manęs klausia kaip gyveni, atsakau – puikiai, kaip visados! Tada ir save nuteiki būti geriausiu ir viską daryti labai gerai. Tos vertybės padeda surasti kryptis ir sritis, kuriose galima save geriausiai realizuoti ir turėti didžiausią malonumą iš savo gyvenimo, kurį gyveni.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vladas Bumelis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vladas Bumelis

– Kas nors sakytų, kad Jums pasisekė - tiesiog Jūsų sritis tapo inovatyvi visame pasaulyje, Jūsų veikla ir produktai susilaukė investuotojų. Todėl ir galite vertinti savo veiklą kaip smagų hobį, o ne sunkų darbą. Ar būdavo, kad sėkmė Jus ne visada lydėjo?

– Nesuprantu tokios sąvokos kaip sėkmė. Jos negali būti. Tiek, kiek yra įdėta darbo, tiek ir yra sėkmės. Sėkmė yra lygi rezultatui, o rezultatą galima pasiekti tik per darbą. Jums gali pasisekti kazino, bet ne daugiau. Bet jeigu ten prieš valandą pasisekė, tai po valandos vėl bus didžiulė nesėkmė.

Jeigu žmonės dirba visą gyvenimą ir jiems nesiseka, reiškia, tai bloga strategija, arba jie neatrado savęs. Vieni sako, reikia sunkiai dirbti. Aš nemėgstu sunkiai dirbti. Mėgstu dirbti efektyviai. Sunkiai ir efektyviai dirbti yra du skirtingi dalykai. Per tą patį laiką gali pasiekti didesnį rezultatą dirbdamas efektyviai. Bet, kad atskirtum sunkų darbą nuo efektyvaus, reikia turėti daug žinių ir supratimo.

Vieni sako, reikia sunkiai dirbti. Aš nemėgstu sunkiai dirbti. Mėgstu dirbti efektyviai.

Mėgstu sakyti, kad žmogus yra protingas tiek, kiek yra perskaitęs knygų. Vieną kartą susodinau savo tuos 25-27 metų darbuotojus ir klausiau, ar jie skaito knygas. Iš dešimties tik du atsakė, kad skaito. Žmogus turi skaityti, gauti naujų žinių. Jeigu tau neįdomus Konfucijus, neskaityk jo, nors aš patarčiau tai padaryti – baisiai protingas žmogus. Jei neįdomi filosofija, Seneka ar dar kažkas – tai paskaityk bent profesines knygas, kurios padės susidėlioti strategiją, kaip pačiam judėti į priekį.

Reikia skaityti ir daug dirbti, nes be darbo nieko nebūtų. Esu parašęs knygelę „99%“. Ten užrašyta, ką mane tėvas išmokė: „Sūnau, 1% talento, 99% darbo“. Kaip pavyzdį pasakysiu – yra gabūs muzikantai. Būna penkerių – šešerių metų virtuozai, sėdintys prie pianino. Bet paskui iš jų neišauga žymūs pianistai dėl to, kad jie neįdeda darbo, o turi dirbti baisiai daug kasdien. Kitaip negali realizuoti talento.

– Grįžtate į gamybą su savo nauju projektu. Ši biotechnologijų pramonė, regis, tinkama Lietuvai, nes nereikia didelių resursų išskyrus žinias, technologijas, kurias pats kuriate, ir specialistus. Ar gali būti, kad pradedate tai, kas gali tapti Lietuvos ekonomikos didele dalimi, ar tai liks tik nedidelis jos segmentas?

– Dabar labai stipriai bandau propaguoti bioekonomiką. Į tą sąvoką įeina ne vien tai, ką aš darau, bet visos pramonės šakos, kurios susijusios su biologiniu objektų panaudojimu ir pritaikymu. Tai didžiulė sritis, kur yra ir biokonversija ir biokuro gamyba. Manoji biotechnologija yra vadinama „raudonoji biotechnologija“. O yra bent septynios spalvos – pvz. žalioji – viskas, kas susiję su žemės ūkiu. Yra mėlynoji, susijusi su jūra ir vandeniu. Turime puikią jūrą, ir keista, kad iš jūros tik silkes pasiimame. O jūroje pilna aukso gabalų, kuriuos reikėtų pasiimti ir iš jų gauti pridėtinę vertę. Yra baltoji – įvairių biologinių daiktų naudojimas chemijos pramonėje biopolimerų gamybai…

Turime puikią jūrą, ir keista, kad iš jūros tik silkes pasiimame.

Tai didžiulis laukas veiklos, kuris gali būti didelė dalis Lietuvos pramonės. Nes 70% mūsų BVP dabar sukuriame iš paslaugų sektoriaus, ir tik 30% iš gamybos. Reikėtų, kad būtų 60%-40% santykis. Iš tų 40% bent 10% gali sudaryti bioekonomika, gyvybės mokslai ir gyvybės technologijų kūrimas.

Tie žmonės, kurie kuria Lietuvos strategiją Ūkio ministerijoje, prezidentūros žmonės sako, kad galime būti vienu iš Europos lyderių, kurie vysto biologiją, gyvybės mokslus, kad ateity visi sakytų, Lietuva – bioekonomikos šalis, kaip Šveicarija – laikrodžių ar bankų šalis. Reikia formuoti savo šalį žiūrint į tai, ką mes mokame ir galime padaryti, koncentruotis į tai, nesibarstyti po daugelį sričių.

– Laikytis strateginės drausmės valstybės lygmeny?

– O, jau išmokiau! Jau gerai.

– Ačiū už pokalbį ir už pamokas!

Parengta pagal biografinio žinyno „Kas yra kas Lietuvoje“ laidą, transliuotą per „Žinių radiją“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT