Šis pavyzdys byloja apie dvi rimtas problemas, kurių švietimo sistema negali išspręsti: mokytojų nesusikalbėjimą su skaitmeniniame amžiuje augusiais vaikais ir tai, kad vaikų mąstymo procesai dėl technologijų naudojimo yra pakitę, todėl mokyklose juos mokyti senais būdais yra neefektyvu.
Imigrantai prieš čiabuvius
Mokyklų tobulinimo centro (MTC) direktorė Eglė Pranckūnienė primena puikiai šias problemas iliustruojantį amerikiečių rašytojo Marco Prencky'o straipsnį „Skaitmeninio pasaulio čiabuviai ir imigrantai“, kuriame kalbama apie technologijų atskirtį tarp mokytojų ir mokinių: mokytojai yra tarsi skaitmeninio pasaulio imigrantai, jie kalba pasenusia, ikiskaitmeninio amžiaus kalba, o vaikai jų nesupranta. Ir mokytojams – imigrantams – sunku patikėti, kad būtent jie, o ne vaikai turi pasikeisti ir prisitaikyti.
Mes, mokytojai, – skaitmeninio pasaulio imigrantai – čiabuviais niekuomet netapsime, – sako E.Pranckūnienė.
Skirtumų tarp čiabuvių imigrantų daug. Keli jų – skaitmeninio pasaulio gyventojams vaizdas svarbiau negu tekstas, jie moka vienu metu daryti keletą užduočių, jie teikia pirmenybę žaidimams, o ne rimtam darbui.
„Mes, mokytojai, – skaitmeninio pasaulio imigrantai – čiabuviais niekuomet netapsime. Pirmiausia, mokytojai turi pripažinti, kad be technologijų išmanymo ir panaudojimo jaunimo mokymasis visiškai nebeįmanomas. Reikia su tuo susitaikyti ir bandyti atrasti protingus būdus, kaip padėti mokiniams“, – sako E.Pranckūnienė.
Technologijose mato demonus
Mokyklose vaikus sudominti mokslu stengiamasi kuriant skaitmenines mokymo priemones, tuo užsiima leidyklos, kuriamos protingosios lentos, mokyklos vis dažniau aprūpinamos kompiuteriais. Tačiau, pasak pašnekovės, sudarytos sąlygos mokymuisi dar nereiškia, kad mokytojai kažko išmoks.
„Dažnai esamos technologijos mokyklose nėra išnaudojamos, nes mokytojams trūksta įpročio ir gebėjimo su tuo dirbti. Pažangesnės mokyklos investuoja į mokytojų parengimą, skatina bendradarbiauti“, – sako pašnekovė.
Be to, anaiptol ne visi mokytojai noriai priima technologijas. Ir tai natūralu – žmonės demonizuoja tai, ko nepažįsta.
Paklausta, kas vis dėlto trukdo išspręsti problemą ir padaryti, kad mokytojai susidraugautų su technologijomis, ji pamini laiko trūkumą – mokytojams reikia gerokai daugiau laiko perprasti išmaniąsias technologijas negu mokiniams, o kai nėra noro, tai padaryti sunku.
Technologijos pakeičia mokytojus
Psichologas Olegas Lapinas sako, kad technologijos, ypač dabar, kai Lietuvoje vis mažėja darbą mėgstančių mokytojų, vaikams atstoja įdomų, savo dalyką išmanantį mokytoją: „Technologijos tapo įdomaus mokytojo pakaitalu – ryšys su technologijomis yra ryšys su mokytoju, kuris vietoje gyvo žmogaus virto „Vikipedija“, „Google“, kompiuteriu ar „iPadu“.
Jis aiškina, kad vaikams ypatingai reikia tęstinio ryšio, o vaikai jo neretai neranda ne tik mokykloje, bet ir namuose.
„Tuomet vaikas atsigręžia į IT. Jos yra įdomios, atspindi tai, kas nauja ir nėra brukamos per prievartą – vaikams svarbu, kad jie turi galimybę rinktis“ – priduria O.Lapinas.
Jis technologijas vadina „neišvengiamu blogiu“, kuris yra geriau negu nieko, bet negali atstoti žmogaus ir tęstinio ryšio.
Paklaustas, kaip spręsti dėl technologijų kylančias vaikų ir mokytojų nesusikalbėjimo problemas, O.Lapinas sako, kad reikia ieškoti savo darbą mėgstančių mokytojų – tokie mokytojai įdomiai informaciją gali pateikti net ir tuomet, jei technologijomis nesidomi.
„Mokykloje geras kovos menų treneris duos vaikui daugiau nei „Youtube“ filmukas apie aikido ir karate, nes mokytojas yra gyvas ir bendrauja su vaiku. Manau, kad technologijos turėtų pasislinkti į šoną, o jų vietą užimti mokytojai, kurie žino ir moka savo darbą“, – kalba psichologas.
Emigrantai savoje šalyje
Kadangi tiek mokyklos, tiek universitetai dažnai neturi naujausių mokymo programų, pašnekovas įžvelgia grėsmę ir mūsų šalies gyventojų tautiniam identitetui.
Technologijų entuziastas Vilniaus universiteto dėstytojas Džiugas Paršonis universitete taip pat pastebi atskirtį tarp studentų ir dėstytojų, kuri kyla dėl to, kad studentai, skirtingai negu dėstytojai, augo skaitmeniniame amžiuje.
Pasak jo, universitetas susiduria su dviem pagrindinėmis sparčios technologijų plėtros keliamomis problemomis – labai sparčiai kinta mokomosios priemonės, o taip pat universitetuose nėra technologijoms pritaikytos infrastruktūros.
Esą dėstytojai dažnai patys turi rūpintis ir informaciją įtraukti į studentų mokymo programą.
Kadangi tiek mokyklos, tiek universitetai dažnai neturi naujausių mokymo programų, pašnekovas įžvelgia grėsmę ir mūsų šalies gyventojų tautiniam identitetui.
„Moksleiviai, kuriems priimtinesnis interaktyvesnis mokymosi būdas, patys randa įrankius išmokti užduotis ir dažnai tie įrankiai yra užsienietiški. Tokiu būdu jie dažnai svetimą mokyklą išmoksta geriau negu savą, – sako Dž.Paršonis. – Tautinės mokyklos puoselėtojai turėtų pagalvoti, kad, kol jie nieko nedaro, mokiniai pasirenka mokytis iš užsienio. Galiausiai taip išeina, kad turime emigrantus savo šalyje. Jei nieko nekeisime, jų tik padaugės.“
Diegia išmaniąsias technologijas
Vienas būdų, kaip mokymąsi mokyklose padaryti efektyvesniu – daugiau technologijų integruoti mokyklose, kad vaikams mokymosi procesas būtų lengviau prieinamas ir patrauklesnis.
„Samsung“ atstovė Lietuvoje Rasa Šimkūnaitė primena, kad pernai „Samsung“ iniciatyva Lietuvoje buvo atidaryta pirmoji Baltijos šalyse išmanioji klasė. Joje naudojama interaktyvioji lenta, planšetiniai kompiuteriai, įdiegtas skaitmeninis mokomasis turinys ir jo valdymo sprendimai.
„Šis sprendimas sukurtas mokomąją medžiagą pristatyti aiškiau, suprantamiau ir, pasitelkiant vaizdinę medžiagą, informaciją iš interneto šaltinių, paskatinti mokinių įsitraukimą ir taip pasiekti geresnių rezultatų, – sako R.Šimkūnaitė. – Technologinis sumanymas suteikia erdvę tiek mokytojų, tiek mokinių kūrybiškumui. Tyrimai rodo, kad mokykloje įdiegtas išmaniosios klasės sprendimas duoda rezultatų.“
Ji pateikia duomenis iš Pietų Korėjos („Samung“ savininkų šalis) Gyeseongo vidurinės mokyklos: mokiniai, ugdyti naudojant išmaniosios klasės sprendimą, informaciją įsisavino 14 proc. geriau. Bendras mokytojų ir mokinių pasitenkinimo ugdymo procesu rodiklis šioje mokykloje išaugo 22 procentais.
„Bendraujame su mokytojais visoje šalyje ir iš patirties galime pasakyti, kad jie nori plėsti savo žinias ir ieško naujų efektyvesnių būdų pateikti informaciją, išlaikyti mokinių dėmesį, padidinti jų įsitraukimą ir motyvaciją“, – sako pašnekovė.
