Aukas piktadariai dažniausiai renkasi iš įdarbinimo kompanijų interneto portaluose užsiregistravusių vartotojų. Jų elektroninių paštų adresais siunčiami laiškai su darbo pasiūlymais. Iš pirmo žvilgsnio tokių pasiūlymų turinys ieškančiajam darbo atrodo labai patrauklus, tačiau viskas nėra taip paprasta.
Pirmiausia jiems reikia atlikti testus interneto portale. Atsakius į paskutinį klausimą, vietoje žadėto rezultato parodoma instrukcija, kurioje miglotai aiškinama, jog tam, kad gautumėte slaptą asmeninio tinklalapio kodą, reikia išsiųsti keletą SMS žinučių nurodytu trumpuoju numeriu. Tokia žinutė gali kainuoti kelis litus, o jos kaina „slepiasi“ ilgame vartotojo sutikimo tekste, kurį mažai kas perskaito iki galo.
Apmaudžiausia, kad įvykdęs nurodytus veiksmus vartotojas negauna nieko, o pinigai lieka sukčių sąskaitose.
„Gaila, tačiau SMS sukčiavimas dabar itin išplitęs. Norint neužkibti ant tokių sukčių kabliuko, reikia kritiškai vertinti pasiūlymus siųsti žinutes trumpaisiais numeriais. Sukčiai naudojasi vartotojų silpnybėmis ir tuo, kad jie nežino sukčiavimo būdų. Prieš sutinkant naudotis panašiomis paslaugomis reiktų atidžiai perskaityti vartotojo susitarimą ir įdėmiai patikrinti išsiunčiamos žinutės kainą“, – pataria „Kaspersky Lab“ ekspertas Andrejus Kostinas.
