Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 28d. 13:43

Tai, ką mes pamatome ir perskaitome, priklauso ne nuo mūsų draugų, o nuo priešų

Šiame verslo centre vietą rado ir Interneto tyrimų agentūra, arba garsusis Rusijos trolių fabrikas, kuriam vadovauja Vladimiro putino bendražygis Jevgenijus Prigožinas
„Scanpix“/AP nuotr. / Šiame verslo centre vietą rado ir Interneto tyrimų agentūra, arba garsusis Rusijos trolių fabrikas, kuriam vadovauja Vladimiro putino bendražygis Jevgenijus Prigožinas

Socialiniai tinklai – „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“ ir kiti – gimė vedini kilnaus tikslo sujungti draugus, šeimas, bendraminčius. Tačiau pastaraisiais metais tai tapo platformomis, kurios žmones ne jungia, o skaldo, rašo „The Conversation“.

Jums neabejotinai yra tekę girdėti, kad socialiniais tinklais naudojasi ir pavieniai programišiai, ir nedraugiškų valstybių valdžios institucijos – ne tam, kad su kažkuo susisiektų ar išreikštų savo nuomonę, o tam, kad manipuliuotų socialinių tinklų vartotojais ir išmelžtų iš jūsų kokios nors naudos. Socialinius tinklus ir kibernetinį saugumą tyrinėjanti mokslininkė, Clarksono universiteto (JAV) kompiuterių mokslo profesorė Jeanna Matthews gali paaiškinti, kaip toks manipuliavimas vykdomas bei pasiūlys keletą patarimų, kaip tapti atsparesniu išorinei įtakai.

Botai ir marionetės

Socialiniai tinklai jums pateikiamos informacijos srautą sudaro ne šiaip iš paskyrų, kurias sekate, įrašų. Visi jie naudoja algoritmus, kurie jums rodomą turinį parenka pagal tai, už ką „pabalsavote“, kam palikote „patiktuką“.

Konkretus įrašas būna parodomas nedideliam socialinio tinklo naudotojų kiekiui, ir, jeigu tas nedidelis kiekis sureaguoja smarkiai – nesvarbu, teigiamai, ar neigiamai – tas pats įrašas būna išplatinamas ir parodomas kur kas didesniam socialinio tinklo naudotojų kiekiui. Deja, tenka konstatuoti, kad melagystės ir į kraštutinumus linkęs turinys labai dažnai pritraukia pačias audringiausias tinklo naudotojų reakcijas, todėl paplinta greičiausiai ir plačiausiai.

Tačiau kas atlieka tą išplitimą lemiantį „balsavimą“? Gana dažnu atveju tai būna kariauna beveidžių paskyrų, už kurių net nėra tikro žmogaus – tai yra vadinamieji „botai“. Botus valdo IT arba socialinių tinklų ekspertai, neretai gaunantys atlyginimą kokioje nors artimoje arba tolimoje, bet gana dažnu atveju nedraugiškoje valstybėje. Pavyzdžiui, mokslininkams pavyko identifikuoti, kad daugiau nei pusė paskyrų, aptarinėjančių COVID-19 klausimus, iš tiesų yra botai, o ne tikrų žmonių paskyros.

Socialinių tinklų tyrėja J.Matthews yra mačiusi tūkstančius paskyrų, kurios apipavidalinamos lygiai ta pačia pagrindine profilio nuotrauka ir vienu metu tūkstančiais „nubalsuoja“ už vienokius ar kitokius įrašus. Ji yra mačiusi paskyrų, kurios per dieną išplatina šimtus įrašų – tiek joks tikras žmogus tiesiog nesugebėtų. Ji yra mačiusi paskyrų, kuriose nurodoma, kad paskyros savininkė yra „patriotiška kario žmona“ iš Floridos valstijos, JAV, kuri nesustodama anglų kalba rašo neigiamus įrašus apie imigrantus, tačiau pasigilinus į tos paskyros istoriją galima sužinoti, kad prieš keletą metų jį rašydavo ukrainiečių kalba.

Tokios netikros paskyros angliškai yra vadinamos „sock puppet“. Netikslus, bet pagal prasmę artimas vertimas – marionetė. Jis reiškia, kad už viešai matomos tapatybės slypi kažkoks šeimininkas, kuris tampo siūlelius ir kalba už tą viešąją tapatybę. Daugeliu atveju apgaulę nustatyti nėra labai sudėtinga – pakanka gerai ištyrinėti paskyros istoriją. Tačiau kai kuriais atvejais labai daug investuojama tam, kad tokios marionetės atrodytų „kaip gyvos“.

Pavyzdžiui, yra tokia „veikėja“ Jenna Abrams. Jos paskyra turi 70 000 sekėjų, ją kaip ksenofobiškos ir kraštutinių dešiniųjų nuomonės skleidėją citavo net tokie žiniasklaidos šaltiniai, kaip „The New York Times“. Bet iš tiesų tai yra ne gyva, iš tiesų egzistuojanti moteris, o virtualus žmogus, kuris yra valdomas iš Rusijos valstybinį finansavimą gaunančios „Interneto tyrimų agentūros“. Ši agentūra daug plačiau žinoma kaip „trolių ferma“.

Chaoso skleidėjai

Kita socialinių tinklų veikėjų kategorija – troliai. Jiems iš esmės ne tiek įdomu išreikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, kiek svarbu paskleisti nesantaiką, nepasitikėjimą. Pavyzdžiui, 2018 m. tyrėjai padarė išvadą, kad kai kurios įtakingiausios paskyros, abiejose pusėse pasisakančios itin daug aistrų JAV pastaruoju metu keliančiomis „Black Lives Matter“ ir „Blue Lives Matter“ temomis, iš tiesų yra kontroliuojamos trolių fermų darbuotojų.

Troliai ne šiaip skleidžia nesantaiką – jie nori paskleisti įsitikinimą, kad tokio dalyko, kaip objektyvi tiesa, jau nebėra. Skaldyk ir valdyk. Nepasitikėk niekuo, kas galėtų tapti lyderiu ar patikimų žinių skleidėju. Nukirsk galvas. Demoralizuok. Klaidink. Visa tai – siaubingos interneto trolių strategijos komponentai.

Ir net nepaisant to, kad jos tiesioginis darbas yra socialinių tinklų tyrimai, J.Matthews nepakankamai įvertina tai, kiek žmonių nuomonę lemia tokios trolių atakos. Net ir tokie, atrodytų, atsparumo užsienio propagandai etalonai perskaito tai, ką jie mano, kad norėjo perskaityti ir tiki, kad feisbukas ir tviteris nebandė pakeisti jų nuomonės.

Visgi net ir tokie žmonės, perskaitę įrašus, po kuriais yra milijonai paspaudimų „patinka“, pradeda galvoti, kad veikiausiai tie rašai yra visuomenės nuomonės atspindys. Tokie įrašai paveikia įvairiausių žmonių matomas informacijos sienas. Jie paveikia net ir atspariausių asmenų draugų sienas bei nuomones, o draugų nuomonės paveikia ir žmones, kurie mano esą atsparūs manipuliacijoms.

Tokiu būdu visuomenė vienokiais ar kitokiais klausimais būna palengva suskaldoma į ugningai priešiškas stovyklas, nors iš tiesų daugeliu atvejų egzistuoja viena, abiem pusėms tinkama tiesa.

Savaime suprantama, J.Matthews kaip amerikietė daugiausiai dėmesio sutelkia būtent į amerikietiškus pavyzdžius, bet tai toli gražu nereiškia, kad Rusijos interneto troliai puola tik JAV piliečių protus. Nesantaika skleidžiama viso pasaulio vartotojų socialinių tinklų paskyrose. O supriešinus demokratiškus balsus žmonėms pradeda atrodyti, kad geriausias likęs pasirinkimas yra autoritariniai režimai.

Deja, patys socialiniai tinklai į tokį jų išnaudojimą visuomenių skaidymui ir griovimui reaguoja pernelyg lėtai. Misinformacija ir dezinformacija skatina tų tinklų vartojimą, reklamų peržiūrų kiekį ir akcininkų pajamas.

Nesugebėjimas laiku imtis veiksmų dažniausiai yra ginamas kaip „žodžio laisvės“ saugojimas. Bet ar žodžio laisvė numato 100 000 netikrų paskyrų sukūrimą siekiant vieno tikslo – skleisti melą, susiskaldymą ir chaosą?

Ką daryti?

Paprastiems interneto ir socialinių tinklų vartotojams kils klausimas: o tai ką daryti? Galbūt jau girdėjote – labai svarbu pasitikrinti, koks yra jūsų skaitomos informacijos šaltinis ir kokia yra tos žinutės sukūrimo data. Tačiau vien sveiko proto kovoje su dezinformacija nepakanka.

Pirmiausia – socialiniais tinklais naudokitės sąmoningiau ir tikslingiau. Naudokite juos tam, kad susisiektumėte su kokiais nors konkrečiais asmenimis ar organizacijomis, sužinotumėte, ką jie pastaruoju metu veikė, o ne tiesiog be tikslo slinkite per naujienų juostą.

Visai gali būti, kad labai nustebsite, kiek daug dalykų palikote be dėmesio. Padėkite savo draugams ir šeimai surasti svarbiausius jūsų įrašus „prisegdami“ juos prie savo sienos viršaus.

Antra – reikalauti iš socialinių tinklų platformų, kad būtų pašalintos paskyros, kuriose įžvelgiami automatizuoto veikimo požymiai. Reikalaukite daugiau priemonių patiems valdyti, ką matote, o kokių įrašų matomumas yra padidinamas. Reikalaukite daugiau skaidrumo nusakant, kaip į naujienų srauto viršų iškeliami tam tikri įrašai ir kas sumoka už reklamas. Pavyzdžiui, tiesiogiai skųskitės „Facebook“ naujienų srautą paspaudę šią nuorodą arba praneškite įstatymų leidėjams apie savo susirūpinimą.

Trečia – žinokite, kokios temos yra aktualiausios troliams tuo metu ir skeptiškai vertinkite visą ta tema surandamą informaciją. Nors trolių pagrindinis tikslas yra sėti chaosą ir nesantaiką, bet troliai gali vienomis temomis domėtis daug labiau nei kitomis.

Pavyzdžiui, troliai įprastai gana aiškiai išreiškia paramą kokiems nors konkretiems politiniams kandidatams (dažniau – populistiniams ar autoritariniams). Todėl visada skaitant pasipiktinimą keliančius įrašus (arba tokius, su kuriais iškart norisi sutikti) pasvarstykite – ar tokia pozicija nebūtų labai naudinga Rusijos troliams? Ar ji nėra žalinga jums asmeniškai ir jūsų šeimai?

Ir turbūt svarbiausia – neužsisėdėkite socialiniuose tinkluose, netapkite priklausomi nuo jų tarsi nuo alkoholio ar narkotikų. Daugiau laiko investuokite į bendravimą su tikromis gyvų žmonių bendruomenėmis, į tikrų pokalbių užmezgimą su žmonėmis, kuriuos pažįstate. Klausykite tikrų žmonių, tikrų istorijų ir tikrų nuomonių.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT