Vilniaus mero rinkimams R.Šimašius ėmė ruoštis likus metams iki pirmojo turo – tuomet atsirado ir komanda, kuri patarinėjo, kaip elgtis.
„Ar „Facebook“ yra vieta kovoti? Dauguma žmonių mano, kad taip. Jie tai traktuoja kaip kovos metodą. Tačiau ar iš tiesų reikia kovoti, man didelis klausimas. Ką mes galvojame, kai pamatome „razborkes“ socialiniame tinkle? – Ir vėl visi pliekiasi, – prisiminė Vilniaus meras. – Viena iš mano rinkimų kampanijos užduočių buvo nelįsti į tai. Kovoti nereikia – tai negražu, nesmagu ir nelabai efektyvu.“
Pirmą kartą išgirdęs ir išbandęs socialinį tinką, kai „Facebook“ dar nebuvo populiarus Lietuvoje, Vilniaus meras jį pamiršo ilgesniam laikui.
Pradžioje reikėjo pasirinkti, koks bus politiko įvaizdis – ar politikas „turi būti apšepęs, su grėbliais ir kastuvais“. Kitas kelias – save pateikti kaip disciplinuotą ir tvarkingą, kuris viską žino ir žino, kaip patarti kitiems.
Vis dėlto, pasak R.Šimašiaus, nuspręsta, kad reikėtų laikytis balanso.
Pasak Vilniaus mero, kai kurie rinkėjai nelabai nutuokia, kaip vyksta politikų komunikacija internete. Jis prisiminė susirašinėjimą per „Facebook“, kuomet iš vilniečio gavo pastabą, jog oponentas Artūras Zuokas atsako iškart, o R.Šimašius – tik po 12 valandų. Vilnietis greičiausiai nežinojo, kad politikai neretai atsakinėja ne patys – už juos tai daro komunikacijos specialistai.
„Dalis žmonių įsivaizduoja, kad politikai atsakinėja patys, dalis – kad politikai niekuomet nerašo. Tai aš galiu prisipažinti, kad su srautu natūraliai keičiasi dalykai – kiek galiu atsakau pats, o kiek negaliu – paprašau kitų“, – aiškino R.Šimašius.
Nepaisant to, kad Vilniaus mero populiarumas internetinėje erdvėje, kaip rodė apklausų duomenys, buvo didesnis nei konkurentų ir „Facebook“ jis turėjo gana gausų rinkėjų palaikymą, R.Šimašius sakė nemanantis, jog „Facebook“ gali nulemti sėkmę rinkimuose. Tačiau jei socialiniu tinklu nesinaudoji visai, laimėti greičiausiai bus sunkiau.
„Bet tai, kad tu dalyvauji „Facebook“, dar nereiškia, jog ten užsitarnausi didelę sėkmę. Gali atsitikti klaida, tada su „Facebook“ gali pralaimėti rinkimus“, – sakė R.Šimašius.
Esą ne itin geros komunikacijos „Facebook“ pavyzdys buvo Birutė Vėsaitė, kurios visi pasisakymai buvo itin formalūs.
Rinkimų kampanijos metu R.Šimašius pasirinko kitą kelią – viską daryti „smagiai“. Kartą jis iš žurnalisto išgirdo klausimą, kodėl kas antrame jo „Facebook“ įraše buvo žodis „smagu“. Pasitikrinęs pamatė, kad tai – tiesa.
„Kas laimi rinkimus? Laimi tas, kam tai nėra didelė našta. Tikrai ne tie, kam sunku. Jeigu tau sunku ir nemalonu, kam tu ten eini? – klausė R.Šimašius. – Prieš šešerius ar septynerius metus „smagiai“ daryti dalykų nebuvo galima, nes tai atrodė nerimta. Dabar jeigu „smagiai“ leidi laiką ir tuo smagumu užkreti kitus, tai tampa tuo jausmu, kuris gali pasklisti“, – pasakojo R.Šimašius.
Vis dėlto ne visada „Facebook“ praleistas laikas buvo smagus – pirmą kartą išgirdęs ir išbandęs socialinį tinką, kai „Facebook“ dar nebuvo populiarus Lietuvoje, Vilniaus meras jį pamiršo ilgesniam laikui.
„Pagalvojau, kad tai nesąmonė. Absoliutus absurdas. Visiškas miksas tarp viešo ir privataus gyvenimo. Visiškai nežinojau, kaip tuos dalykus atskirti. Man tai pasirodė neįdomu ir dar porą metų prie „Facebook“ negrįžau“, – prisiminė R.Šimašius.
