Ruslanas Baranovas. LRT įstatymo pataisos – trys dalykai

Nauja pataisa siūlo grąžinti apie 20 metų galiojusią nuostatą, kad LRT tarybos nariai dėl direktorės atleidimo balsuoja slaptu balsavimu. Normaliai, slaptas balsavimas ir yra laikomas ta galutine „laisvės“ garantija sudėtingiausiuose balsavimuose.

Kitas pokytis yra atsisakyti, kad direktorės atleidimas gali būti pagrįstas tik „viešuoju interesu“. Tai siūloma todėl, kad niekas nežino, kas konkrečiu atveju yra „viešasis interesas“ ir tai tiesus kelias ginčyti atleidimą teisme. Vietoje to, atsiranda kriterijai, kad direktorius gali būti atleistas jei netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas (kurios yra aiškiai aprašytos) arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos. Dažnai cituojamas Žiniasklaidos laisvės aktas kaip tik ir sako, kad turi būti labai aiškūs ir objektyvūs kriterijai, kas „viešasis interesas“ nė per kur nėra.

Paskutinis siūlomas pokytis yra, kad pagal tuos pagrindus direktorę galėtų atleisti ne 8 iš 12, bet 7 iš 12 LRT tarybos narių. Apie tai kiek vėliau.

Kam dabar to reikia? Prieš pat Seimo rinkimus, ankstesnė valdančioji dauguma priėmė du pakeitimus: kad dėl direktorės atleidimo balsuojama atviru balsavimu ir tik įrodant, kad tai daroma dėl visuomenės intereso.

Kam dabar to reikia? Prieš pat Seimo rinkimus, ankstesnė valdančioji dauguma priėmė du pakeitimus: kad dėl direktorės atleidimo balsuojama atviru balsavimu ir tik įrodant, kad tai daroma dėl visuomenės intereso. Jei neapsimetam, puikiai suprantame kam tai buvo padaryta likus apie 5 mėnesius iki rinkimų.

Tai sukūrė situaciją, kurioje dabar esame. LRT generalinės direktorės atleisti praktiškai neįmanoma ir todėl į LRT tarybą dėmesio jai kreipti nelabai ir reikia, nors būtent LRT taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas. Taip atėjome iki situacijos, kai direktorė pasakė, kad dalis LRT tarybos nori užvaldyti LRT, o taryba nustebusi pasakė, kad reikia kalbėtis, ar jie su direktore dar gali dirbti.

Politinis užvaldymas

Yra daug teigimo, kad šios pataisos kuria LRT politinį užvaldymą ir padės valdžiai cenzūruoti LRT. Argumentų tam, tiesa, daug girdėti neteko.

Taip, LRT direktorę būtų lengviau atleisti ir ji turėtų kreipti daugiau dėmesio darbui su savo taryba, kuri ją ir paskyrė.

Bet reikia žinoti, kad LRT taryba turi 12 narių. Šiuo metu LSDP turi 0 savo žmonių LRT taryboje, NA turi 0, LVŽS turi 1. Prezidentas yra paskyręs 4 žmones. Taigi „valdžia“ yra paskyrusi 5 iš 12 LRT tarybos narių. Ir taip yra sudėta, būtent apsaugant nuo užvaldymo. Šitas Seimas skirs naujus tarybos narius pačioje pabaigoje, realiai, jau kito Seimo laikotarpiui. Bet kokiu atveju nuo Seimo 2 tarybos narius deleguoja valdančios partijos ir 2 opozicinės. Tad bet kuriuo metu bet kuri valdžia turės daugiausia 6 LRT tarybos narius, ko neužtektų atleisti direktorei.

Likusius 4 skiria visuomeninės organizacijos (po vieną iš Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos).

Depolitizacija

Pasigirdo balsų, kad politikai apskritai neturėtų skirti nei vieno LRT tarybos nario, o visi tarybos nariai turėtų būti tik iš visuomeninių organizacijų.

Giliai su tuo nesutinku. Demokratijos principas ir yra tai, kad žmonės išrenka politikus save atstovauti ir per juos daro poveikį. Kaip kitaip plačioji visuomenė darys poveikį visuomeniniam transliuotojui? Šita pamatinė nuostata yra visame pasaulyje. Jei jums nepatinka tai, tai jums nepatinka demokratija.

Žiniasklaidos laisvės ir teisės

Matau daug reakcijos į dalykus, kurie vyksta Lietuvoje, bet taip pat vyksta visame pasaulyje.

Taip, deja, visuomenininkai ir žurnalistai gauna daug neapykantos ir spaudimo. Taip, nebėra taip, kad žurnalistas yra tarytum nematomas, jis atskleidžia kitus ir atskleidžia bėdas, bet pats tam tikra prasme nėra visuomeninio gyvenimo dalis. Man dėl to gaila, bet manau taip jau niekada ir nebebus. Tas labiausiai sietina su soc. tinklų atsiradimu. Ir šiaip, man priimtinesnė britiška/JAV kultūra, kur aišku kas yra kas.

Bet šitas procesas, kai politikai tyčiojasi ir išstato žurnalistus prieš savo soc. tinklus, neturi nieko bendro su šitoms pataisom nei su tariamomis valdžios pastangomis Lietuvą paversti Vengrija. Tai pasaulinis procesas, kuris, deja, atėjo ir pas mumis.

Dėl LRT žurnalistų protesto „Šalin rankas“

Aš ilgai abejojau ar reikia ir tokių pataisų, kuriose jokio užvaldymo nėra, tik mažinama direktorės neatsakomybė prieš LRT tarybą.

Bet (aš nekalbu apie patį mitingą, su kuriuo viskas ok) protestas mane paskatino galvoti, kad šitų pataisų reikia. Propagandos (technine prasme) kiekis ir ypač direktorės retorika yra wow. Jei lygintume tai su ta pačia Kultūros asamblėja, tai tiek, kiek Kultūros asamblėjai pavyko išlaikyti atvirumą ir kvietimą diskusijai, tiek LRT žurnalistai išnaudojo savo įrankius ir eterį štampams ir programavimui.

Matyt, ne be to tenka pasakyti ir atskirą ačiū visiems, kurie sugalvojo, kad mane galima paspausti rašant agresyvias ir net grasinančias žinutes mano žmonai. Bravo!

Šis Ruslano Baranovo tekstas paskelbtas jo paskyroje „Facebook“