Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
To dar nebuvo: Ukraina atakavo 5 Rusijos laivus su pavogtais grūdais
13:44
Praėjusią naktį Ukrainos kariuomenės bepiločių sistemų pajėgos sunaikino penkis nelegalius Rusijos laivus okupuotuose Mariupolio ir Berdiansko uostuose, taip pat pakrantės vandenyse. Pasak Bepiločių sistemų pajėgų vado Roberto Brovdžio, laivai gabeno pavogtus Ukrainos grūdus.
„Juodosios jūros plėšikų uždažyti sausakrūvių ir tanklaivių pavadinimai bei išjungti radarai, siekiant tyliai pavogti Ukrainos grūdus, perkelti karinius krovinius ir degalus, jau neleidžia numatyti nei ilgalaikio didelių, mažai judančių karinių tikslų išlikimo, nei pervežimų reguliarumo“, – rašė jis platformoje „Telegram“.
Jis pabrėžė, kad Rusijos pajėgų kontrabandinė logistika turi būti sustabdyta, todėl birželio 5 d. naktį Ukrainos dronai, aprūpinti gera optika, smogė krovininiams laivams ir tanklaiviui.
„Bepiločių pajėgų 1-ojo operatyvinio centro „paukščiai“ mandagiai aplankė balkerius ir tanklaivį. Gera optika, sunkūs šimto kilogramų argumentai“, – rašė jis.
Žuvo 5 azerbaidžaniečiai
Anksčiau penktadienį Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per dronų ataką prieš du užsienio krovininius laivus Azovo jūroje žuvo penki azerbaidžaniečiai ir trys buvo sužeisti.
Remdamasi oficialiu Rusijos pranešimu, perduotu Baku, ministerija nurodė, kad dviejų laivų, kurie, jos teigimu, nepriklauso Azerbaidžanui, įgulose buvo 25 Azerbaidžano piliečiai.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dėl išpuolio apkaltino Ukrainą, remdamasi jo komentarais pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Norintiems pamatyti Putiną – specialūs reikalavimai
15:56
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį planuoja pasisakyti Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) plenariniame posėdyje. Dėl to visi jo dalyviai ir žiniasklaidos atstovai privalo atlikti tyrimus – PCR testus dėl koronaviruso, gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų.
Be specialaus leidimo, kurį galima gauti tik gavus neigiamą testo rezultatą specialiai akredituotose forumo laboratorijose, patekti į posėdį neįmanoma, skelbia laikraštis „Bild“.
Be V.Putino, scenoje bus Kinijos viceprezidentas Han Zhengas, Tanzanijos prezidentė Samia Suluhu Hassan ir Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas.
Koronaviruso pandemijos metu V.Putinas jau griebėsi apsisaugojimo nuo aplinkinių priemonių taikydamas itin griežtas taisykles. Tie, kurie norėjo asmeniškai susitikti su Kremliaus vadovu, kai kuriais atvejais turėjo praeiti ilgą karantiną ir ne kartą atlikti testus. Net pasibaigus koronaviruso pandemijai V.Putinas išlaikė griežtas atsargumo priemones dėl medicininių priežasčių.
Jo atsargumas sulaukė tarptautinio dėmesio 2022 m. pradžioje, tuometinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito Maskvoje metu, primena „Bild“. Susitikimo metu O.Scholzas ir V.Putinas sėdėjo prie kelių metrų ilgio stalo, laikydamiesi didelio atstumo vienas nuo kito. Toks neįprastas atstumas buvo paaiškintas apsauga nuo koronaviruso.
Putinas iškėlė naujas sąlygas dėl dujų: galima būtų paleisti „net ir rytoj“
15:27
Dujų tiekimą į Vokietiją esamu „Nord Stream 2“ dujotiekio ruožu galima pradėti „net ir rytoj“, jei bus panaikintos JAV sankcijos ir priimtas Vokietijos vyriausybės sprendimas, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitikimo su užsienio žiniasklaidos vadovais metu.
Jis pažymėjo, kad šiam dujotiekio ruožui yra taikomos JAV sankcijoms.
„Ir jei Vokietijos vyriausybė susitars su savo partneriais, sankcijos bus panaikintos, paspausime mygtuką ir dujos pradės tekėti. Net ir rytoj. Susitars, nesusitars – arba nesusitarusi su niekuo, tiesiog pasakys: ne, mes nusprendėme. „Atsiprašome“, – pasakys savo partneriams Vašingtone, – „bet mums to reikia, ir be to mums labai sunku“, – V.Putino žodžius cituoja agentūra „Interfax“.
Kaip piktinosi Lavrovas
Plačiau skaitykite ČIA.
Paaiškėjo, kieno dronai smogė Rumunijos uostui: rasti dar 3
15:15
Rumunijos didžiausiame Juodosios jūros Konstancos uoste penktadienio rytą sprogus jūriniam dronui, paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis.
Rumunijos nacionalinės gynybos ministerija nurodė, kad dronas sprogo apie 10.30 val. vietos laiku ir kad manoma, jog tai buvo „tokio tipo dronas, kokie naudojami karo Ukrainoje metu“.
Nepaprastųjų situacijų departamento vadovas Raedas Arafatas per spaudos konferenciją sakė, kad buvo pasitelkti sraigtasparniai kitų dronų paieškai, o pareigūnai gyventojams išsiuntė įspėjamąsias trumpąsias žinutes.
„Yra tikimybė, kad gali būti ir kitų dronų, – teigė jis. – Mes nepanikuojame. Tai prevencinės priemonės. Jei yra kitų dronų, norime užtikrinti, kad neįvyktų dar vienas sprogimas teritorijoje, iš kurios žmonės nėra evakuoti.“
Paaiškėjo, kieno dronas
Rusijos ambasada pranešime platformoje „Telegram“ nurodė, kad penktadienio rytą Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste sprogęs jūrinis dronas yra ukrainietiškas.
„Tai Ukrainos bepilotės jūrų transporto priemonės“, – teigė ji ir pridūrė, kad bandymai „tiesiogiai ar netiesiogiai“ susieti droną su Rusija yra „visiškai nepagrįsti“.
Vėliau pareigūnai patvirtino, kad Rumunijos Juodosios jūros Konstancos uoste sprogęs jūrinis dronas priklausė Ukrainai.
Konstancos apskrities prefektas Adrianas Teodoras Picoiu sakė, kad Ukraina pranešė Rumunijai, jog jūrinis dronas, kuris sprogo penktadienį, priklausė penkių dronų grupei.
Jis pridūrė, kad vienas dronas sprogo Konstancoje, kitas – Ukrainoje.
Ukrainos karinis jūrų laivynas taip pat patvirtino, kad rastas dronas priklauso Ukrainai. Pasak pranešimo socialiniame tinkle „Facebook“, jo kontrolė buvo prarasta dėl Rusijos elektroninio karo (EW) priemonių.
„Vykdant užduotis Juodosios jūros operatyvinėje zonoje, vienas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinių jūrų pajėgų bepiločių laivų dėl priešo elektroninio karo poveikio prarado kontrolę ir atsidūrė prie Rumunijos krantų“, – sakoma pranešime.
Kartu pažymima, kad Ukrainos karinės jūrų pajėgos suteikė Rumunijos karinėms jūrų pajėgoms būtiną informaciją, kad būtų išvengta civilių aukų.
Tačiau Rumunijos uostas buvo evakuotas, o Rumunijos Juodosios jūros pakrantės gyventojai įspėti pasislėpti.
Skelbia apie dar tris dronus
„Dabar žinome, kad yra savadarbės detonacijos pavojus, mes ... evakuavomės tuo atveju, jei būtų daugiau dronų“, – sakė vidaus reikalų ministro pavaduotojas R.Arafatas.
„Mes nepanikuojame, priemonės yra grynai prevencinės“. , -pridūrė jis.
Rumunijos naujienų kanalo „Digi24“ duomenimis, po sprogimo Konstancos uoste Rumunijos pakrantėje rasti dar trys jūriniai dronai.
Į įvykio vietą atvyko daugybė gelbėjimo tarnybų, įskaitant policiją, pasienio apsaugą ir ugniagesius.
Incidentas įvyko po to, kai praėjusią savaitę Rytų Rumunijos mieste Galacio mieste sudužo sprogmenis gabenęs Rusijos dronas, kuris sukėlė gaisrą ant daugiabučio stogo ir sužeisdė du žmones.
Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais: namo grįžta 185 gynėjai
14:35
Rusija ir Ukraina penktadienį apsikeitė karo belaisviais, o namo grįžta po 185 žmones, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Tai – viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Birželio 5 dieną iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 185 Rusijos kariai. Mainais buvo perduoti 185 Ukrainos karo belaisviai“, – ministerijos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra RIA.
Rusijos teiginius patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris platformoje „Telegram“ rašė, kad kartu su gynėjais namo grįš ir vienas civilis.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos kariai. Eiliniai kariai, seržantai ir karininkai. Jie gynė mūsų šalį Mariupolyje ir prie „Azovstalio“, taip pat Donecko, Luhansko, Charkivo, Chersono, Zaporižios, Sumų, Kyjivo ir Kursko sektoriuose. Tarp jų yra asmenų, grįžtančių po daugelį metų trukusios Rusijos nelaisvės, kuri prasidėjo 2022 m.
Esu dėkingas visiems, kurie daro tai įmanoma: mainų komandai, mūsų partneriams. Ir ypatinga padėka kariams, kurie papildo mūsų mainų fondą – savo jėgomis ir rezultatais fronte jie užtikrina mūsų žmonių grįžimą namo. Darbas tęsiasi. Mūsų žmonių sugrįžimas yra nuolatinis Ukrainos prioritetas. Kiekvieną dieną dirbame, kad kiekvienas ukrainietis būtų išlaisvintas iš nelaisvės“, – džiaugėsi Ukrainos lyderis.
Volodymyro Zelenskio laišką Putinui vadina gera iniciatyva
13:19
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį palankiai įvertino Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio raginimą pradėti tiesiogines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad atėjo laikas atnaujinti dialogą su Maskva.
„Manau, kad dabar pati Ukraina ir Rusija turi susitarti tiek dėl ugnies nutraukimo, tiek dėl taikos plano. Europiečiai gali prie to prisidėti“, – Juodkalnijoje vykusiame ES ir Balkanų šalių vadovų susitikime sakė E. Macronas.
Robertas Kaunas: renkame informaciją apie Ukrainoje dingusį karį iš Lietuvos
13:18
Pasirodžius pranešimams apie Ukrainoje dingusį lietuvį karį, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad šiuo metu renkama informacija apie šį įvykį.
„Informaciją renkame, informaciją tikslinamės, – žurnalistams penktadienį sakė ministras. – Šiuo metu, kiek aš žinau, jis yra dingęs ir dabar bandome įvairiais kanalais pasitikslinti, kokia yra reali situacija.“
Apie tai, kad Ukrainoje dingo kovinę užduotį vykdęs lietuvis karys, ketvirtadienį pranešė portalas 15min.
15min žiniomis, teritoriją, kurioje buvo 25 metų lietuvis, apšaudė Rusijos okupacinės pajėgos. Nuo to laiko apie jį nėra jokių žinių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos opozicionieriui Leonidui Volkovui suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje
13:17
Rusijos opozicijos veikėjui, artimam velionio Aleksejaus Navalno bendražygiui Leonidui Volkovui suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, BNS patvirtino Migracijos departamentas.
Tokį sprendimą institucija priėmė išanalizavusi paties politiko prašymą, surinkusi viešą ir neviešą informaciją bei sulaukusi žvalgybos vertinimo.
„Analogiškas vertinimas jau buvo vykdytas, kai metų pradžioje buvo nagrinėjami vieši L. Volkovo pasisakymai socialiniuose tinkluose. Nors šie veiksmai buvo atliekami pakankamai neseniai, tačiau nagrinėjant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje buvo paprašyta darsyk įvertinti ir pasverti visus galimus rizikos faktorius“, – BNS teigė departamento atstovas Rokas Pukinskas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baku: per dronų ataką Azovo jūroje žuvo penki azerbaidžaniečiai
13:13
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad per dronų ataką prieš du užsienio krovininius laivus Azovo jūroje žuvo penki azerbaidžaniečiai ir trys buvo sužeisti.
Remdamasi oficialiu Rusijos pranešimu, perduotu Baku, ministerija nurodė, kad dviejų laivų, kurie, jos teigimu, nepriklauso Azerbaidžanui, įgulose buvo 25 Azerbaidžano piliečiai.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Michailas Galuzinas dėl išpuolio apkaltino Ukrainą, remdamasi jo komentarais pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Ukraina šio pranešimo kol kas nekomentavo.
Putinas prisimelavo dėl Ukrainos
12:51
Vladimiras Putinas teigė, kad jo kariuomenė kasdien žengia į priekį visomis kryptimis, ir nepagrįstai tvirtino, kad Rusija užėmė daugiau nei keturis kartus didesnę teritoriją nei visa Ukraina.
„Pastaruoju metu, dabar neįvardysiu gyvenviečių skaičiaus, nes bijau suklysti, bet maždaug du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt tūkstančių kvadratinių kilometrų Rusijos kariuomenė perdavė savo kontrolei“, – sakė jis per susitikimą su tarptautinių naujienų agentūrų vadovais.
Iki 2014 m. Ukrainos plotas tarptautiniu mastu pripažintose sienose buvo apie 603 600 kvadratinių kilometrų. Kremliaus interneto svetainėje pateiktoje stenogramoje iš V.Putino citatos pašalintas žodis „tūkstančiai“, paliekant „2440 kvadratinių kilometrų“, rašo „The Moscow Times“.
V.Putinas sakė, kad Rusija „visiškai“, 100 proc. užėmė Luhansko sritį ir pažengė į priekį Donecko srityje. „Visai neseniai Ukraina kontroliavo kažkur apie 25 procentus [DNR], dabar jau mažiau nei 15 procentų“, – patikslino jis. Be to, pasak jo, Rusija yra okupavusi „80 procentų Zaporižios srities“. V.Putinas pabrėžė, kad Ukrainos teritorijų užgrobimas „tęsiasi kasdien“.
Rusija jau antrą mėnesį iš eilės praranda teritorijas
Iš tikrųjų Rusijos kariuomenė jau antrą mėnesį iš eilės atiduoda anksčiau užimtas teritorijas. Balandžio mėn. grynieji nuostoliai siekė 116 km², o gegužę išaugo iki 281,1 km², apskaičiavo JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas (ISW). Analitikai apskaičiavo, kad nuo 2025 m. gruodžio iki 2026 m. gegužės Rusijos pajėgos Ukrainoje pasistūmėjo tik 40,64 km², palyginti su 515,84 km² per tą patį 2024-2025 m. laikotarpį.
Rusijos kontroliuojamos teritorijos sumažėjimas fiksuojamas pirmą kartą nuo 2023 m., kai Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą. Per pastaruosius du mėnesius Rusijos kariuomenė prarado beveik viską, ką užėmė sausio-kovo mėnesiais, rodo ISW skaičiavimai.
Analitikai lėtą Rusijos pajėgų žengimą į priekį aiškina reikšmingais pokyčiais mūšio lauke, įskaitant Ukrainos antžemines kontratakas, padažnėjusius Ukrainos vidutinio nuotolio smūgius masiškai naudojant bepiločius orlaivius, 2026 m. vasario mėn. užblokuotus „Starlink“ terminalus Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ir Kremliaus apribotas „Telegram“ operacijas fronte.
Pentagonas taip pat pripažįsta, kad ukrainiečiai išlaisvino dalį savo teritorijos. JAV karinio departamento duomenimis, per pirmuosius 2026 m. mėnesius Ukrainos pajėgos atgavo apie 400 km².
Putinas gauna iškreiptą informaciją
Gegužės pabaigoje su diskusijomis Kremliuje susipažinęs „Guardian“ šaltinis teigė, kad V.Putinas gauna iškreiptą informaciją apie tai, kas vyksta fronte.
„Žinoma, pareigūnai ir kariškiai piešia prezidentui rožinį paveikslą. Jie jam meluoja. Taip veikia Putino sukurta sistema“, – pažymėjo jis.
Ukrainoje per Rusijos smūgius sunaikinta vaikų maisto gamykla, žuvo 7 žmonės
12:33
Nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio ryto Rusija į Ukrainą paleido šimtus dronų, per smūgius žuvo septyni žmonės ir buvo sunaikinta vaikams pieno produktus gaminanti gamykla, pranešė pareigūnai.
Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paskelbtuose vaizduose matyti pastato su Ukrainos pieno produktų gamintojos „Yagotynske for Kids“ logotipu griuvėsiai, jo fasadas iš dalies sunaikintas, o viename aukšte matyti liepsnos.
„Priešas užpuolė taikią civilinę maisto pramonės įmonę“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė Kyjivo srities gubernatorius Mykola Kalašnykas.
„Deja, dėl priešiškos atakos žuvusių žmonių skaičius (...) išaugo iki keturių“, – vėlesniame įraše teigė jis.
Per atskirus smūgius Ukrainos centrinėje Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės, sakė srities gubernatorius Oleksandras Hanža, o per drono smūgį pietinėje Zaporižios srityje žuvo viena moteris, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Ukrainos oro pajėgų duomenimis, nuo ketvirtadienio vakaro iki penktadienio ryto Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 216 dronų ir dvi raketas.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva ir Kyjivas suintensyvino dronų smūgius vienas kitam, nes JAV vadovaujamos diplomatinės pastangos užbaigti jau penktus metus trunkantį karą tebėra įstrigusios dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio vakarą atvirame laiške Rusijos lyderiui pasiūlė susitikti su Vladimiru Putinu, teigdamas, kad tik lyderiai gali išspręsti „pagrindinius klausimus“.
Kremlius pareiškė žinantis apie laišką, tačiau V. Putinas jo dar neperžiūrėjo.
Rusijos lyderis anksčiau atmetė galimybę susitikti su V. Zelenskiu, kol nebus susitarta dėl galutinio susitarimo, ir abejojo jo teisėtumu.
Rusija reikalauja, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, kaip išankstinės bet kokio susitarimo sąlygos.
Ukraina nori visiško ugnies nutraukimo palei dabartines fronto linijas, kol vyks derybos dėl teritorinio sureguliavimo.
