Leidinys praneša, kad Kryme paskelbta nepaprastoji padėtis, o kitose okupuotose Ukrainos teritorijose mėginama apsirūpinti būtiniausiais ištekliais, nes civiliai gyventojai ir toliau kenčia nuo blogėjančių gyvenimo sąlygų.
Ilgalaikė Ukrainos dronų ir raketų kampanija prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kuro saugyklas ir logistikos objektus daro realią žalą Maskvos gebėjimui palaikyti tiek savo karo mašiną, tiek vidaus stabilumą.
„Lūžio taškas dar nepasiektas. Tačiau jėgų pusiausvyra krypsta Kyjivo naudai“, – teigia leidinys.
Taip pat pažymima, kad kad ir koks būtų galutinis karo rezultatas, jį didele dalimi nulėmė katastrofiškas Rusijos ginkluotųjų pajėgų neefektyvumas.
Leidinio vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali išlikti valdžioje, tačiau šalies ekonominiai pamatai po juo sparčiai griūva.
„Net jei Rusija išlaikys šiuo metu okupuotas Ukrainos teritorijas, vargu ar iš jų gaus tiek naudos, kad ji pateisintų nuo 2022 metų patirtus žmonių nuostolius, finansines išlaidas, diplomatinę izoliaciją ir pramonės nuosmukį. Pergalė, kad ir kaip ją apibrėžtų Maskva, nebeatneš to klestėjimo, kurį kadaise žadėjo užkariavimai“, – rašoma straipsnyje.
Leidinys pabrėžia, kad svarbiausias klausimas yra ne tai, kaip baigsis karas, o kokia Rusija bus pasibaigus kovoms.
„Ilgalaikis nestabilumas vienoje didžiausių pasaulio energijos išteklių eksportuotojų pakeis investicijų srautus, tiekimo grandines ir energijos kainas nuo Vietnamo iki Airijos“, – prognozuojama publikacijoje.
Politikai, susitelkę vien į karo veiksmus, anot leidinio, nepastebi ekonominių pokyčių, kurie jau vyksta.
Prognozuojama, kad net ir panaikinus sankcijas po karo, Rusijos, kaip tiekėjos, reputacija ir toliau vers investuotojus rimtai susimąstyti. Europa, ilgą laiką buvusi didžiausia Rusijos angliavandenilių vartotoja, yra ryškiausias to pavyzdys.
Dar 2025 metais Rusijai teko apie 12 proc. Europos dujų rinkos, tačiau 2026 metų sausį Europos Sąjunga oficialiai uždraudė bet kokį rusiškų dujų importą ir planuoja iki 2027 metų pabaigos visiškai atsisakyti likusių tiekimų. Briuselis nebenori grįžti į situaciją, kai žemynas buvo tapęs „Gazprom“ įkaitu.
Pažymima, kad JAV eksportuotojai tapo didžiausiais suskystintų gamtinių dujų tiekėjais Europoje – 2026 metų pirmąjį ketvirtį jie užtikrino apie 63 proc. viso ES SGD importo.
„Padidėję Kinijos energijos išteklių pirkimai po taikos susitarimo nebus geranoriškumo Maskvai ženklas. Tai tik sustiprins Pekino įtakos svertus. Kuo ilgiau išliks šis disbalansas, tuo daugiau galimybių Kinija turės ekonominei ekspansijai Rusijos Tolimuosiuose Rytuose ir Rytų Sibire“, – pažymi leidinys.
Išskyrus politinį perversmą, kuris mažai tikėtinas, kol V.Putinas lieka valdžioje, Rusija formaliai išlaikys suverenitetą, tačiau pamažu virs pusiau vasaline valstybe, kurios galimybės savarankiškai veikti kasmet vis labiau mažės.
Taikos susitarimas dėl Ukrainos nesustabdys konkurencijos pasaulio rinkose. Leidinio vertinimu, pažeista Rusijos infrastruktūra, sankcijos ir neapibrėžta politinė ateitis suteikia konkurentams realias galimybes perimti jos rinkos dalį.
„Net Kinija – tikėtiniausia didžiausia Rusijos produkcijos pirkėja – yra suinteresuota išlaikyti visas galimybes atviras: tiek spausti kainas, tiek išlaikyti politinę įtaką Maskvai“, – teigiama publikacijoje.
Pažymima, kad taika su Ukraina, kada ji bebūtų pasiekta, automatiškai nereabilituos Rusijos. Maskva iš šio karo išeis arba dar autoritariškesnė, arba dar nestabilesnė, ekonomiškai silpnesnė, labiau priklausoma nuo Kinijos ir gerokai mažiau patikima energijos išteklių partnere nei buvo 2021 metais.
„Žala jos, kaip tiekėjos, reputacijai – tai ne viešųjų ryšių problema. Tai struktūrinė problema“, – pažymi leidinys.
