Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ką reikėtų žinoti apie santykius su paslaugų tiekėju

Mobilusis ryšys
123rf.com / Mobilusis ryšys
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar teisėtai elgiasi ryšio tiekėjas, kai klientas nusprendžia nutraukti sutartį? Ko verti grasinimai skirti baudas už tokius veiksmus? Tokių ir daugybės panašių klausimų sulaukiame iš skaitytojų. Šiandien pateikiame išsamesnį advokato paaiškinimą dėl tokių situacijų.

Prieš keletą savaičių mūsų portale buvo publikuota konsultacija dėl mobilaus ryšio paslaugų sutarties nutraukimo kliento iniciatyva. Po jos pasipylė skaitytojų klausimai, susiję su paslaugų teikėjų reikalaujamomis sumokėti baudomis ir netesybomis. Nutarėme apibendrinti šiuos klausimus, kad jums būtų aiškiau, kaip elgtis tokiose situacijose. Atsakymą pateikė kontoros „Borenius“ advokatas Jonas Kiauleikis.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai paslaugų teikėjai nesutinka nutraukti interneto, judriojo ryšio, kabelinės televizijos ar kitų paslaugų teikimo sutarties, reikalaudami iš vartotojo sumokėti nepagrįsto dydžio baudą, ar apskritai atsisako nutraukti tokią sutartį, klientui paaiškinę, kad vienašališkas sutarties nutraukimas nenumatytas sutartyje arba kad vartotojas privalo surasti asmenį, perimsiantį jo įsipareigojimus pagal nutraukiamą sutartį.

Viena ar keletas vartojimo sutarčių sąlygų, prieštaraujančių  sąžiningumo kriterijams, gali būti teismo pripažįstamos negaliojančiomis.

Tokie paslaugų teikėjo reikalavimai negali būti laikomi teisėtais, kadangi Civiliniame kodekse (CK) yra aiškiai nurodyta paslaugos gavėjo teisė dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties nutraukimo. CK 6.721 str. 1 d. įtvirtinta, kad paslaugų gavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

Taigi vadovaujantis šia nuostata, paslaugos gavėjas, nutraukdamas sutartį, turi atsiskaityti tik už faktiškai suteiktas paslaugas ir atlyginti tiesioginius su sutarties vykdymu susijusius nuostolius, kurių dydį turi įrodinėti paslaugos teikėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog paslaugų sutartyje negali būti nustatyta sąlygų, ribojančių įstatyme įtvirtintas paslaugų gavėjo teises, taip pat ir jo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, ar apsunkinančių šių teisių įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, paslaugų teikėjo reikalavimas klientui atlyginti jo netiesioginius nuostolius ir negautas pajamas, susijusius su vienašališku paslaugų sutarties nutraukimo, laikytinas nepagrįstu. Didelės baudos ar kitų netesybų reikalavimas, net jei jų dydis yra įtvirtintas sutartyje, taip pat gali būti pripažintas nepagrįstu, nebent paslaugų teikėjas įrodo, jog dėl vienašališkai kliento nutrauktos sutarties patyrė būtent tokio dydžio tiesioginius nuostolius (pvz. kai po keleto mėnesių nuo sudarymo nutraukiama ryšio paslaugų sutartis, pagal kurią kliento nuosavybėn buvo perduota įranga ir jos kaina atitinka baudos dydį).

Reikalavimai dėl netesybų

Jeigu nutraukęs paslaugų sutartį klientas gauna sąskaitą, kurioje priskaičiuota ne tik paslaugų kaina už iki sutarties nutraukimo faktiškai suteiktas paslaugas, tačiau ir kliento manymu nepagrįsto dydžio bauda, rekomenduotina paslaugų teikėjui pateikti motyvuotą pretenziją raštu ir aiškiai nurodyti sąskaitos dalį, kurios klientas nesutinka apmokėti, bei išdėstyti nesutikimo motyvus (kuo vadovaujantis bauda yra nepagrįstai didelė; paslaugų teikėjas reikalauja netiesioginių nuostolių atlyginimo ar baudinių netesybų; nurodyti šioje ir ankstesnėje konsultacijoje minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką).

Reikėtų neužmiršti, kad reikalavimams dėl netesybų (baudų, delspinigių) CK numato sutrumpintą 6 mėn. senaties terminą, todėl paslaugų teikėjo reikalavimai dėl baudos ar delspinigių sumokėjimo suėjus šiam terminui po sutarties nutraukimo gali būti netenkinami.

Ypatinga teisinė apsauga taikoma vartotojų atžvilgiu. Todėl mobiliojo ryšio, interneto, kabelinės televizijos ir kitų atlygintinų paslaugų teikimo sutartims, sudarytoms su vartotojais (vartojimo sutartys), taikomos vartotojų teises ginančios teisės aktų nuostatos. CK 6.188 str. 1-2 d. numatyta vartotojo teisė reikalauti pripažinti nesąžiningomis vartojimo sutarčių sąlygas, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Viena ar keletas vartojimo sutarčių sąlygų, prieštaraujančių minėtiems sąžiningumo kriterijams, gali būti teismo pripažįstamos negaliojančiomis.

Kas jus apgins?

Tačiau vartotojas, kurio interesai pažeidžiami dėl tokių nesąžiningų sąlygų taikymo, turi teisę dėl šio pažeidimo kreiptis ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Ši tarnyba jau yra išnagrinėjusi ne vieną vartotojų skundą dėl paslaugų teikėjų nustatytų nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų ir priėmusi paslaugų teikėjams nenaudingų nutarimų bei tuo pačiu pasiūliusi paslaugų teikėjams pakeisti, panaikinti ar netaikyti nesąžiningų sutarties nuostatų sudarant sutartis su vartotojais.

Todėl vartotojui, manančiam, kad paslaugų teikimo sutarties sąlygos (įskaitant baudų dydį, kitas sutarties nutraukimo sąlygas ir pan.) pažeidžia jo teises ir interesus pirmiausia rekomenduotina kreiptis į VVTAT. Skundai VVTAT gali būti teikiami tiek raštu, tiek ir elektroniniu būdu (plačiau  www.vvtat.lt). Nustačiusi, jog tam tikra vartojimo sutarties sąlyga ar sąlygos atitinka CK nustatytus nesąžiningumo kriterijus, tarnyba paslaugų teikėjui pasiūlo per 14 d. nuo nutarimo gavimo dienos pakeisti, panaikinti ar netaikyti minėtų nuostatų sudarant sutartis su vartotojais. Jeigu paslaugų teikėjas neįvykdo tokio VVTAT pasiūlymo, tarnyba gindama varotojo interesus turi teisę kreiptis į teismą.

Beje, nuo 2011-10-01 įsigaliojusi nauja Civilinio proceso kodekso redakcija numato, kad vartotojui kreipiantis tiesiogiai į teismą jo reikalavimai kylantys iš vartojimo santykių žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Būtina paminėti ir tai, kad vadovaujantis CK 6.188 str. 7 d., teismui pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu tolesnis sutarties vykdymas yra galimas panaikinus nesąžiningas sąlygas.

Šioje konsultacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Savo klausimus siųskite adresu advokatas@15min.lt, o dėl išsamios  konsultacijos siūlome kreiptis į teisininkus.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min