Sekite 15min Google
„Vilnius TECH“ universiteto Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros docentas dr. Gediminas Vaičiūnas pastebi, kad „Rail Baltica“ yra vienas svarbiausių TEN-T projektų Baltijos regione.
„Viena iš pagrindinių šio tinklo funkcijų yra sukurti vieningą jūrų uostų ir geležinkelių transporto sistemą. Jūrų uostai Viduržemio jūros pakrantėse ir uostai Šiaurės jūros bei Baltijos jūros pakrantėse būtų sujungti geležinkeliais, einančiais per Europą ir sudarančiais vieningą sistemą“, – sako doc. dr. G. Vaičiūnas.
Projektą Lietuvoje įgyvendinančios LTG grupės įmonės „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo teigimu, ES lėšos, skiriamos „Rail Baltica“, elektrifikacijai ir karinio mobilumo projektams, užtikrina ne tik infrastruktūros modernizaciją, bet ir šalies atsparumą.
„Lietuva paveldėjo plačiai išvystytą geležinkelių infrastruktūrą, todėl šiandien mūsų atsakomybė yra užtikrinti jos modernumą, patikimumą ir atsparumą. Reikšmingas ES finansavimas „Rail Baltica“, elektrifikacijos ir karinio mobilumo projektams rodo ne tik pasitikėjimą mūsų vykdomais darbais, bet ir strateginę šių investicijų svarbą visam Europos rytiniam regionui“, – teigia V. Žalimas.
Tvariausia transporto alternatyva
Moderni „Rail Baltica“ vėžė atvers kelius geležinkelių technologijoms, kurias dabar dėl sistemų skirtumo įdiegti sunku ar neįmanoma.
„Technologiškai kokybišku ir greitu geležinkeliu jungiami Europos regionų centrai bei žemyno pakraščiuose esantys uostai skatina prekybą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą visuose Europos regionuose“, – pabrėžia „Vilnius TECH“ doc. dr. G. Vaičiūnas.
Pašnekovas taip pat priduria, kad traukiniai yra gerokai ekologiškesnė transporto priemonė nei automobiliai ar lėktuvai – elektrifikuojant geležinkelio linijas išvengiama aplinkos taršos.
„Gabenant tą patį krovinių kiekį traukiniai sunaudoja gerokai mažiau energijos nei sunkvežimiai, nekalbant jau apie lėktuvų degalų sąnaudas. Taigi ir aplinkos tarša geležinkelyje, net ir naudojant vidaus degimo variklius, yra santykinai mažesnė. Be to, traukiniai gali naudoti atsinaujinančią energiją, tiekiamą per kontaktinį tinklą, ko kol kas neįmanoma užtikrinti masinėje aviacijoje ar tolimojo susisiekimo kelių transporte. Todėl geležinkeliai pagrįstai laikomi tvaria alternatyva kelių ir oro transportui“, – sako jis.
Šiemet paskelbtoje Pasaulinėje geležinkelių tvarumo ataskaitoje pateikiami naujausi Tarptautinės geležinkelių sąjungos, kurios narė yra ir LTG, duomenys. Jie rodo, kad geležinkeliais pervežama 7 proc. pasaulio keleivių ir 6 proc. krovinių, tačiau išmetama tik 1 proc. viso transporto emisijų.
Nuo 2004 m. geležinkelio infrastruktūra augo 7,6 proc. Geležinkeliai sudaro 1,17 mln. km visame pasaulyje – tai 29 kartus daugiau už Žemės perimetrą.
Būtina kariniam mobilumui
Pagal NATO reikalavimus karinis tranzitas turi vykti europinio standarto geležinkeliu, todėl ypač svarbu NATO šalyse plėtoti ir palaikyti tokį geležinkelių tinklą.
„Tai ypač aktualu Baltijos šalims bei neseniai prie NATO prisijungusiai Suomijai. Turbūt nereikia sakyti, kad šis geležinkelių tinklas turi būti gerai išvystytas, efektyviai funkcionuojantis, prižiūrimas bei saugomas“, – kalba doc. dr. G. Vaičiūnas.
Kaip teigia Vilniaus kolegijos (VIKO) Profesinio mokymo skyriaus profesijos mokytojas Julius Gaidys, geležinkelių transportas yra vienas efektyviausių krovinių gabenimo būdų sausumoje, todėl bendra ir vieninga geležinkelių sistema Europoje atveria dideles galimybes bei užtikrina ir greitą, efektyvų karinį judėjimą.
„Po Rusijos invazijos į Ukrainą aiškiai pamatėme, kokią svarbią reikšmę geležinkeliai turi aprūpinant tiek kariuomenę, tiek civilinę infrastruktūrą. Ukraina iki karo pradžios turėjo vieną labiausiai išplėtotų ir didžiąja dalimi elektrifikuotų geležinkelių tinklų Europoje.
Geležinkelių infrastruktūra ir inžineriniai sprendimai leidžia greitai perdislokuoti karinius vienetus, didina valstybių atsparumą krizėms bei mažina priklausomybę nuo trečiųjų šalių“, – teigia J. Gaidys.
Geležinkelių renesansas
Oficialiais duomenimis, traukinių keleivių skaičius Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį padidėjo maždaug ketvirtadaliu: 2013–2014 m. laikotarpiu keleivių skaičius buvo apie 4,5–4,8 mln. per metus, o 2024 m. – apie 5,5 mln. per metus.
Keliautojų įpročiai vis labiau krypsta geležinkelių transporto naudai, o infrastruktūros modernizacija ir elektrifikacija turėtų dar labiau didinti traukinių patrauklumą.
„Tarptautiniai geležinkeliai šiandien išgyvena renesansą, nes geležinkelis yra mažiausiai tarši masinio transporto priemonė, ji skatinama žaliojo kurso kontekste. Tarptautiniuose maršrutuose, kur susisiekimo atstumai yra apie 500 ar 800 km, traukiniai konkuruoja su oro transportu. Oro uostai daugelyje miestų yra toli nuo miesto centro, prieš skrydį reikia atvykti valanda ar dviem anksčiau, o geležinkelio stotis paprastai būna miesto centre, todėl keleiviai sutaupo laiko. Traukinyje daugiau komforto ir mažiau apribojimų nei lėktuve“, – kelionių traukiniais populiarumo priežastis vardija doc. dr. G. Vaičiūnas.
J. Gaidžio manymu, geležinkelių svarbos augimą Europoje lėmė kelių svarbių veiksnių sintezė. Pirmiausia – Europos klimato politika ir Europos žaliasis kursas, numatantis transporto emisijų mažinimą bei tvaresnių transporto rūšių skatinimą.
„Antra, vis dar jaučiame pandemijos pasekmes. Pandemijos metu nemažai keliautojų iš naujo atrado geležinkelius kaip ramesnį, patogesnį ir įdomesnį keliavimo būdą. Trečia, svarbus ir politinis palaikymas. Dauguma Europos šalių turi nacionalinius geležinkelių vežėjus, kurių veiklą aktyviai remia valstybių vyriausybės, investuodamos į infrastruktūrą, modernizaciją bei tarptautinių jungčių plėtrą“, – dėsto pašnekovas.
„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės, Lietvos, Europos Sąjungos bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa, užtikrinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą, transporto sistemos atsparumą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
