Tuo metu įsismarkavus šiukšlių krizei Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras perėmė gamyklos operavimą, o ES įvedus naujas sankcijas staigiai užgeso šviesos visų „Mere“ parduotuvių languose.
Tarptautinėje erdvėje – permainų banga: Jungtinėje Karalystėje paskirtas naujas premjeras, Ukrainoje pasikeitė kariuomenės vadas, o Indijoje dėl jaunimo protestų atsistatydino švietimo ministras. Pasaulio dėmesį taip pat kausto milžiniški miškų gaisrai Pietų Europoje, Briuselio milijoninės baudos „Google“ ir nauji JAV muitų smūgiai.
Apie šiuos ir kitus svarbiausius šios savaitės įvykius kviečiame skaityti BNS Sprinte!
Lietuvoje
Apkaltos dilema. Apeliacinis teismas patvirtino Remigijaus Žemaitaičio kaltę dėl neapykantos kurstymo prieš žydus. Teismo vertinimu, politikas sistemingai ir viešai tyčiojosi iš žydų tautybės asmenų bei šiurkščiai menkino Holokaustą, peržengdamas saviraiškos ribas. Apeliacinis teismas taip pat iki 10 tūkst. eurų padidino „Nemuno aušros“ lyderiui skirtą baudą. R. Žemaitaitis sprendimą vadino politiniu ir žadėjo jį skųsti. Parlamentaras teigė pats mandato neatsisakysiantis ir ragino prieš imantis apkaltos sulaukti Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo. Dalis Seimo narių mano, kad apkalta R. Žemaičiui turi būti inicijuojama nedelsiant, nes Apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, nors ir gali būti skundžiamas LAT. Kiti teigia, kad reikėtų palaukti galutinio LAT sprendimo, nes jeigu jis apsispręstų kitaip nei žemesnės instancijos teismai, politikui ir valstybei būtų padaryta neatitaisoma žala.
Naujas pirmininkas. Valdančioji Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ šeštadienį nuolatiniu partijos pirmininku išrinko laikinai šias pareigas ėjusį europarlamentarą Virginijų Sinkevičių. Jis teigė partijai toliau vadovausiantis iš Briuselio, europarlamentaro mandato žada atsisakyti iki Seimo rinkimų. Be to, suvažiavimo metu „Vardan Lietuvos“ pristatė pirmuosius 13 kandidatų į merus, priėmė rezoliuciją, kurioje ragina rengiant 2027 metų valstybės biudžetą prioritetą teikti koaliciniam susitarimui dėl demografinės krizės, stiprinti Europos Sąjungos (ES) vaidmenį saugumo ir užsienio politikoje.
Perimta gamykla. Teismui įpareigojus įmonę „Energesman“ netrukdyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) tvarkyti atliekų Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykloje, centras perėmė šios gamyklos operavimą. VAATC vadovas Marius Švaikauskas teigė, kad gamyklos teritorijoje nuo penktadienio nebėra nė vieno „Energesman“ darbuotojo. Savo ruožtu „Energesman“ tikina, kad teismo nutartis nesuteikia teisės VAATC perimti gamyklos operavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį patenkino VAATC prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo – bet ne ilgiau nei iki šių metų pabaigos – „Energesman“ uždrausta trukdyti VAATC atlikti su atliekų tvarkymu susijusius veiksmus Vilniaus atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių teritorijoje.
Nerimsta diskusijos. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba gavo skundą dėl galimo plagiato premjero Mindaugo Sinkevičiaus daktaro disertacijoje. Tarnybos vadovė Reda Cimmperman nurodė, jog šis kreipimasis persiųstas nagrinėti ISM vadybos ir ekonomikos universitetui. Universitetas patvirtino gavęs oficialų kreipimąsi ir nurodė, kad Etikos komisija per dešimt kalendorinių dienų nuspręs dėl jo nagrinėjimo. Premjeras tvirtino disertaciją parengęs savarankiškai ir išreiškė įsitikinimą, kad pradėtas tyrimas baigsis palankiai jo naudai. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda ragino leisti premjerui parodyti, ką šis sugeba vadovaudamas Vyriausybei, abejojo diskusijų dėl plagiato tikslais.
Klausimai dėl Rusijos. Didžiausias Vengrijos komercinis bankas „OTP Bank“ perka „Luminor“ grupę. Sutartis dėl trečios pagal dydį bankų grupės Baltijos regione įsigijimo pasirašyta su „Blackstone“ valdomų privataus kapitalo fondų konsorciumu ir Norvegijos „DNB Bank“. Tuo metu paaiškėjus, kad „OTP Bank“ veikia Rusijoje, Lietuvos bankas pareiškė, kad tai kelia pagrįstų klausimų. „OTP Bank“ turi 2 mln. klientų Rusijoje, kur teikia mažmeninės bankininkystės paslaugas. Vengrijos banko atstovai aiškino ieškoję galimybių pasitraukti iš karą Ukrainoje tęsiančios šalies, tačiau parduoti verslą galėtų tik už maždaug 5 proc. jo rinkos vertės.
Prezidento veto. Prezidentas G. Nausėda vetavo įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui įgyti ir pasiūlė jų įsigaliojimą atidėti iki 2029-ųjų. Šalies vadovas sprendimą grindė noru nesukelti griūties švietimo sistemoje, anot jo, šiuo metu nėra tinkamai parengtos priemonės padėti slenkstinio lygio nepasiekiantiems mokiniams. Švietimo ministrė Raminta Popovienė teigė gerbianti šalies vadovo sprendimą, tačiau mano, kad tai problemos neišspręs. Tuo metu opozicija reiškia lūkestį, kad parlamentarai pritars prezidento siūlymui sugriežtinimą taikyti nuo 2029 metų. 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą turėtų įveikti bent ketvertu. Šis reikalavimas įsigalios 2026 metų rugsėjo 1-ąją. Vis dėlto liepos viduryje Seimas šį reikalavimą atšaukė.
Staigus užsidarymas. ES valstybėms sutarus dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo, į sąrašą yra įtraukti ir prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkai, kuriems priklauso Lietuvoje veikiančios „Mere“ parduotuvės. Latvijos finansinės žvalgybos tarnyba skelbia, kad sankcijos taikomos „Mere“ valdytojoms – Latvijos įmonei „Latprodukti“ ir Lietuvos įmonės „Valientė“ Latvijos filialui. ES priėmus šį sprendimą, penktadienį užsidarė visos Lietuvoje veikiančios šio tinklo parduotuvės – portalo „15min“ teigimu, staiga pradėtos išjunginėti šviesos, darbuotojams netikėtai nurodyta uždaryti parduotuves ir apleisti patalpas. Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad taip tikriausiai siekiama apsaugoti turtą, kad jį būtų galima parduoti ir pasitraukti iš Lietuvos. Įmonės internetiniame puslapyje nurodoma, kad šalyje veikia 26 „Mere“ parduotuvės.
Užsienio naujienos
Žada „lūžio tašką“. Naujuoju Jungtinės Karalystės (JK) premjeru paskirtas Andy Burnhamas. Perėmęs pareigas iš Keiro Starmerio, 56-erių politikas pažadėjo „lūžio tašką“ Britanijai ir daugiau galių regionams. Pirmuoju sprendimu naujasis premjeras atsisakė K. Starmerio planuotos visos šalies skaitmeninių tapatybės kortelių programos, kurios vertė per trejus metus siekė apie 2,12 mlrd. eurų. A. Burnhamas taip pat pertvarkė ministrų kabinetą. Tarp pakeitimų – užsienio reikalų sekretoriumi paskirtas Edas Milibandas ir Wesui Streetingui patikėtos gynybos sekretoriaus pareigos. Tuo metu į iždo kanclerio postą paskirtas Johnas Healey, kuris ankstesnėje vyriausybėje ėjo gynybos sekretoriaus pareigas.
Naujas vadas. Volodymyras Zelenskis Ukrainos kariuomenės vadu paskyrė Mychailą Drapatą. Šis sprendimas priimtas po šešias dienas trukusių masinių protestų. Naujasis kariuomenės vadas pakeitė generolą Oleksandrą Syrskį, kurio pasitraukimo reikalavo demonstrantai. Tuo metu buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas, kurio atleidimas išprovokavo protestus visoje šalyje ir privertė prezidentą atleisti iš pareigų ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą, pareiškė atmetantis Volodymyro Zelenskio pasiūlymus dėl naujų pareigų. Populiarus reformatorius M, Fedorovas teigė, kad sutiktų tik sugrįžti į savo ankstesnes pareigas. Praėjusią savaitę V. Zelenskio priimtas sprendimas atleisti M. Fedorovą įstūmė Kyjivą į giliausią politinę krizę nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į šalį. Tūkstančiai jaunų žmonių visoje šalyje protestavo prieš šį sprendimą.
Sankcijos Rusijai. ES valstybės sutarė dėl 21-ojo sankcijų Rusijai paketo. Kaip pranešė diplomatai, šis po kelias savaites trukusių ginčų priimtas sušvelnintas susitarimas įšaldo rusiškos naftos kainų viršutinę ribą ties 44 dolerių atžyma. Šis lygis išliks ateinančius dvylika mėnesių, taip bandant neleisti Maskvai pasipelnyti iš naftos kainų šuolio. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pabrėžė, kad naujosios priemonės nukreiptos prieš energetikos, finansinių paslaugų, kriptovaliutų bei prekybos sektorius. Taip pat į „juodąjį“ sąrašą įtraukta dešimtys Rusijos pareigūnų. Anot diplomatų, paskutinė kliūtis susitarimui įveikta Graikijai suteikus išimtį, leidžiančią laivybos įmonei toliau gabenti rusiškas suskystintąsias gamtines dujas iš Arkties. Visgi, dalies pasiūlymų atsisakyta, nes Bulgarija užblokavo sankcijas Rusijos stačiatikių patriarchui Kirilui, o Portugalija ir Prancūzija nepritarė menkių importo draudimui. Diplomatai patvirtino, kad siūlytas vizų draudimas Ukrainoje kovojusiems rusams atidėtas, įsipareigojant to siekti ateityje.
Muitų smūgiai. Jungtinės Valstijos paskelbė įvedančios naujus importo muitus kelioms dešimtims prekybos partnerių. Penktadienį įsigaliosiantys 10-12,5 procento tarifai palies 60 valstybių, įskaitant Kiniją, Indiją bei Europos Sąjungą. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras teigė, kad šios priemonės taikomos reaguojant į priverstinio darbo problemą. Šie mokesčiai pakeis anksčiau šiais metais prezidento Donaldo Trumpo įvestus muitus, nes D. Trumpo sprendimus vasarį apribojo šalies Aukščiausiasis Teismas. Valstybėms, uždraudusioms priverstinio darbo importą, bus taikomas 10 procentų mokestis, o Kinijai, Japonijai ir kitoms šalims nustatytas didesnis tarifas. Tuo metu D. Trumpas nurodė įvesti naujus 50 proc. muitus daugeliui Kanados prekių. Kaip pranešė Baltieji rūmai, po 30 dienų įsigaliosiantys ribojimai bus taikomi vynui, ledo ritulio lazdoms ir cementui. JAV prekybos atstovo teigimu, taip siekiama Kanados atsakomybės dėl amerikietiškų alkoholio, automobilių bei pieno produktų diskriminacijos.
Gaisrai Europoje. Ispanijoje ir Prancūzijoje, netoli Madrido ir Bordo, toliau siaučia nevaldomi miškų gaisrai, dėl kurių teko evakuoti daugiau nei 250 tūkst. žmonių. Prancūzija mobilizavo savo kariuomenę, kad padėtų pervargusiems ugniagesiams. Šalies vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas šeštadienį pareiškė, kad gaisrai Prancūzijoje nusiaubė beveik 98 tūkst. hektarų – nusiaubtas plotas yra beveik 10 kartų didesnis už Paryžiaus miestą. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, lankydamasis gaisro zonoje netoli Madrido, sakė, kad prioritetas yra gelbėti gyvybes, ir įspėjo, kad laukia sudėtinga kova. Jo vyriausybė paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. Ispanijoje ir Prancūzijoje siaučiantys gaisrai greitai plito dėl itin sausų sąlygų, kurias pablogino viena po kitos ėjusios karščio bangos, abi šalis varginančios nuo gegužės.
Baudos ir grasinimai. Europos Sąjunga (ES) skyrė JAV technologijų milžinei „Google“ dvi baudas, kurių bendra suma siekia 890 mln. eurų (1 mlrd. JAV dolerių). 460 mln. eurų bauda skirta už tai, kad kompanija neteisėtai teikė pirmenybę savo pačios paslaugoms, o ne konkurentų, paieškos rezultatuose. Antroji 430 mln. eurų bauda – už tai, kad „Google“ neleido programėlių kūrėjams vartotojams nemokamai rodyti pasiūlymų už „Google Play“ parduotuvės ribų. JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras įspėjo, kad skirtos baudos gali pakenkti ES viltims užmegzti sklandesnius prekybos ryšius su Jungtinėmis Valstijomis. Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino įvesti muitus ES ir pradėti oficialų tyrimą dėl prekybos.
Protestuotojų pergalė. Indijoje kilus masiniams jaunimo vadovaujamiems protestams, šeštadienį atsistatydino Indijos švietimo ministras Dharmendra Pradhanas. Socialinius tinklus pasitelkianti „Tarakonų liaudies partija“ (Cockroach Janta Party, CJP) vadovavo studentų protestams, kurie kilo reaguojant į egzaminų užduočių nutekėjimą. Demonstracijos prie senovinės observatorijos „Džantar Mantar“ Naujojo Delio centre per savaitę suintensyvėjo ir pradėjo plisti į kitas šalies dalis. Šią savaitę policija protestuotojus, bandžiusius žygiuoti į parlamentą, tramdė ašarinėmis dujomis ir lazdomis. Vyriausybė pirmadienį ir penktadienį surengė du derybų raundus su CJP lyderiais, tačiau pažangos beveik nebuvo. D. Pradhanas apie savo atsistatydinimą paskelbė prieš ilgai lauktą trečiąjį derybų raundą.
