Šiame pranešime pabrėžiama, kad laidojimo apeigos neturėtų būti susijusios su mirusiojo pareigomis ar luomu. „Kiek tai susiję su Bažnyčios valioje esančiais dalykais, nei laidojimo apeigomis, nei išoriniu iškilmingumu neturėtų būti išskiriami asmenys ar luomai“, – skelbiama A.J.Bačkio laiške.
„Kiekvienas katalikas turi teisę būti palaidotas su bažnytinėmis apeigomis, nebent jis savo noru išsižadėjo Katalikų bažnyčios tikėjimo ar jo gyvenimo būdas buvo iš esmės nesuderinamas su šiuo tikėjimu, o prieš mirtį nebuvo parodyta jokio atgailos ženklo. Pastaruoju atveju kunigai turėtų atsisakyti aukoti laidotuvių šv.Mišias ir atlikti kitas apeigas, – rašoma laiške. – Yra numatyti trys suaugusiųjų katalikiško laidojimo būdai. Pirmasis dar plačiai praktikuojamas kaimuose – apeigos, kuriomis atsisveikinama su mirusiuoju prie jo kūno (karsto), atliekamos šarvojimo vietoje, bažnyčioje ir kapinėse. Antrasis, vis labiau tampantis papročiu miestuose, – apeigos atliekamos šarvojimo vietoje ir prie kapo duobės. Trečiasis būdas – apeigos atliekamos tik šarvojimo vietoje arba prie kapo duobės. Visais atvejais Bažnyčia ragina prieš ar po palaidojimo aukoti šv.Mišias už velionį ir kviečia jose gausiai dalyvauti mirusiojo artimuosius bei visą bendruomenę. Apeigų tvarka parenkama atsižvelgiant į sąlygas ir tradiciją.“
Laiške cituojamos Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuorodos dėl laidojimo apeigų, kuriose teigiama, kad dvasininkai turi pasirinkti maldas ir skaitinius, „labiausiai tinkančius konkrečiai situacijai. Viena forma tinka laidojant uolų kataliką, kita – žmogų, pasižymėjusį gailestingumo darbais, trečia – kai pasikliaujama vien Dievo gailestingumu“. Taip pat raginama vengti „tuščio iškilmingumo“.
Atsisakymas leisti įnešti A.Brazausko karstą per šv.Mišias Arkikatedroje sulaukė didelių diskusijų visuomenėje ir daugybės politikų pasmerkimo. A.Brazausko žmona Kristina šv.Mišiose Arkikatedroje nedalyvavo, ji pasirinko pamaldas Kaišiadoryje.
