Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Patikrų vietoje skyriaus ekspertas Rimas Kalvaitis sako, kad prieš rengiant daugiabučio namo renovacijos investicinį planą gyventojai turi pasitarti, kokį fasado tipą pasirinkti: tinkuojamąjį, vėdinamąjį ar kombinuotą.
„Žinoma, investicinio plano rengėjai, atlikę pastato inžinerinį auditą ir įvertinę jo būklę, gyventojams pateikia argumentuotas rekomendacijas. Abu fasado tipai yra lygiaverčiai, plačiai naudojami Lietuvoje, tačiau jų technologiniai sprendimai skirtingi“, – pažymi R. Kalvaitis.
Pagrindiniai privalumai ir skirtumai
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) docentė dr. Jurgita Černeckienė teigia, kad esminis skirtumas tarp vėdinamojo ir tinkuojamojo fasado yra jų konstrukcinė sistema. Vėdinamasis fasadas tarp šiltinančios medžiagos ir apdailos turi oro tarpą, o apdaila gaminama iš standžių medžiagų: plokštelių, plokščių ar dailylenčių. Tuo metu tinkuojamojo fasado apdailos sluoksnis yra formuojamas iš statybinių mišinių ir tiesiogiai kontaktuoja su šiltinančia medžiaga.
„Šie skirtumai lemia, kad kiekvienam tipui taikomi skirtingi medžiagų ir montavimo reikalavimai. Įrengiant abi sistemas naudojami ne tik apdailiniai sluoksniai, bet ir karkasai, tvirtinimo elementai, membranos, armavimo tinkleliai. Visi komponentai turi būti suderinti tarpusavyje“, – pabrėžia doc. dr. J. Černeckienė.
Anot ekspertės, abi fasado sistemos turi privalumų ir trūkumų. Tinkuojamieji fasadai dažnai yra pigesni, jų konstrukcija plonesnė, siūloma daugiau spalvinių variantų. Tačiau jų montavimas priklauso nuo oro sąlygų, reikalauja griežto technologinio tikslumo. Šie fasadai greičiau susitepa, paprastai yra sunkiau valomi ir mažiau atsparūs mechaniniam poveikiui.
Vėdinamieji fasadai yra ilgaamžiškesni, geriau prisitaiko prie drėgmės pokyčių, vasarą saugo nuo perkaitimo. Jie lengviau remontuojami, tačiau kainuoja brangiau, ypač naudojant pažangias medžiagas ar kompozitinius tvirtinimo sprendimus. Dėl konstrukcijos sudėtingumo gali būti storesni ir sunkesni, o tai kelia didesnius reikalavimus pastato sienoms.
Didžiausia klaida – rinktis tik pagal kainą
APVA Patikrų vietoje skyriaus ekspertas atkreipia dėmesį, kad renkantis fasado tipą, mažiausia kaina neturėtų būti vienintelis sprendimo kriterijus.
„Dažniausiai gyventojai klysta pasirinkdami fasadų sistemas ne pagal jų techninius bei kokybinius kriterijus, aptarnavimo, valymo, plovimo periodiškumą, ilgaamžiškumą, esant reikalui remonto paprastumą, o pagal šių sistemų pigumą. Vėliau tai gali kainuoti kur kas brangiau“, – įspėja R. Kalvaitis. Jis taip pat primena, kad ilgaamžiškumą užtikrina tik kokybiškos, ES standartus atitinkančios sertifikuotos medžiagos ir tinkamai atlikti montavimo darbai. Kai visos sistemos dalys yra suderintos ir teisingai įrengtos, renovuoto pastato fasadas bus tvarus ir tarnaus ilgai.
Ekspertai taip pat akcentuoja, kad svarbu atsižvelgti ir į pastato aplinkos sąlygas: mikroklimatą, sienų lygumą, pavėsį. Pavyzdžiui, tinkuojamasis fasadas nerekomenduojamas drėgnoje ar medžių apsuptoje aplinkoje.
„Nepamirškite, kad fasadui reikės nuolatinės priežiūros. Jei namą supa daug medžių, apdailos paviršius dažniau teršis ir reikalaus valymo. Pasirinkus dangą, kuriai reikalinga mažiau priežiūros bei kuri lengvai remontuojama, užtikrinsite, kad fasado išvaizda išliks estetiška ilgesnį laiką“, – primena doc. dr. J. Černeckienė.
Fasado estetika – ne tik dėl grožio
Pasak architekto Vytauto Buinevičiaus, fasado pasirinkimas nėra tik techninis ar estetinis klausimas – tai kompleksinio architektūrinio sprendimo dalis, priklausanti nuo konkretaus pastato, jo aplinkos ir urbanistinio konteksto. „Fasadas turėtų būti suvokiamas kaip viena iš priemonių spręsti architektūrai iškeltus uždavinius, todėl nėra vieno universalaus atsakymo, kuris sprendimas tinkamiausias. Estetika, funkcionalumas, kontekstualumas, ilgaamžiškumas ir medžiagų kokybė visuomet išlieka svarbūs kriterijai, tačiau jų prioritetai gali kisti priklausomai nuo situacijos“, – tikina architektas.
Jo nuomone, sprendimai dėl fasado turėtų būti pagrįsti skaičiuojant ne tik pradinius įrengimo kaštus, bet ir tai, kiek būstas kainuos ilguoju laikotarpiu. Priežiūra, šildymo sąnaudos, patiriamas komfortas ir net pasididžiavimas gyvenamąja aplinka yra vertybės, kurios dažnai neįtraukiamos į skaičiuokles, bet turi didelę reikšmę. „Skūpus moka du kartus – ši patarlė labai tinka daugiabučių modernizacijai. Jei pastatui parenkamas netinkamas ar trumpalaikis sprendimas, po kelerių metų gali tekti viską pradėti iš naujo“, – įspėja V. Buinevičius.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
