Paskutiniais apklausų duomenimis, apie 13 procentų lietuvių per artimiausius metus ketina išvykti dirbti arba ieškotis darbo užsienyje. Dar kas dešimtas teigia, kad tokių planų turi ir jų šeimos nariai.
Vien oficialiais duomenimis, per pastaruosius porą metų iš Lietuvos išvyko daugiau nei 130 tūkstančių žmonių – tai yra tiek, kiek žmonių gyvena Alytuje, Marijampolėje ir Jonavoje. Vien jaunų bedarbių, liepos duomenimis, Lietuvoje buvo per 25 tūkstančius: daugiau nei pusė iš jų – nekvalifikuoti, kiek mažiau nei pusė – visiškai neturintys darbo patirties, beveik penktadalis – turintys aukštąjį išsilavinimą.
„Šiuo metu registruotas nedarbas Lietuvoje sudaro 209 tūkst., tai yra 10,4 proc. nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus. Jeigu lygintume su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tai praėjusiais metais sudarė 223 tūkst., atitinkamai procentinė dalis buvo šiek tiek didesnė“, – teigia Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petras Balašaitis.
Per pastaruosius porą metų iš Lietuvos išvyko daugiau nei 130 tūkstančių žmonių – tai yra tiek, kiek žmonių gyvena Alytuje, Marijampolėje ir Jonavoje.
Sociologai pastebi, kad sumažėjus daugiau nei 13-ka tūkstančių bedarbių, nedarbo lygis smarkiai nepakito – tai labiau sezoninis svyravimas, nes vasara yra sėkmingiausias laikotarpis darbo rinkoje.
„Dalis nedarbo sumažėjimo susidaro dėl emigracijos, gal netiesiogiai išvyksta bedarbiai, bet išvyksta dirbantys ir pajamas turintys žmonės, jų vietas užima bedarbiai. Tokiu būdu, aišku, kad emigracija daro įtaką nedarbo sumažėjimui. Tikrai tie pokyčiai darbo rinkoje yra teigiami, bet vertinti reikia labai atsargiai ir reikėtų daryti bendrą išvadą, kad padėtis Lietuvos darbo rinkoje yra pakankamai įtempta“, – tvirtina Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis.
Įdarbinimo užsienyje agentūros pastebi, kad norinčiųjų dirbti svečiose šalyse skaičius smarkiai nesikeičia. Tačiau šiemet skiriasi šalys, kurias rinktųsi padirbėti norintys žmonės. Tarp populiariųjų atsirado Norvegija ir Vokietija.
„Vykstančių į Norvegiją žmonių padaugėjo, vyksta įvairaus amžiaus asmenys, net negalėčiau išskirti, kokio amžiaus iš tiesų būtų, nes kreipiasi tiek 18, tiek 63 metų darbuotojai. Nuo praeitų metų juntamas žmonių, vykstančių į Vokietiją, srautas, nes Vokietija atidarė duris mūsų lietuviams, dabar netgi nebereikalingi tie leidimai vykti dirbti“, – sako įdarbinimo užsienyje agentūros direktorė Ramunė Katiliūtė.
Šiemet taip pat pastebima, kad ieškoti darbo užsienyje planuoja žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes nei vidutinės pajamas, žmonės, turėję savo verslą, dirbę bankuose. Ankstesniais metais dirbti užsienyje daugiausia ketindavo jaunimas, žmonės, turintys vidurinį išsilavinimą, gaunantys mažus atlyginimus. Naujausi duomenys rodo, kad emigracija Lietuvoje paliečia vis kitus socialinius sluoksnius.
