Musulmonas ieško žmonos: Lietuvės vilioja burkomis ir dukterų nuotraukomis (I)

Vienoje Londono lietuvių grupėje socialiniame tinkle radusi įtartiną lietuvės skelbimą apie žmonos paiešką draugui musulmonui nutariau išsiaiškinti, ar tik taip nebandoma parduoti merginos užsieniečiui.

„Noriu padėt pažįstamam geram žmogeliui: tvarkingas, švarus, ramus, draugiškas, sąžiningas, dirbantis 30-metis vyrukas („babajus“, bet labai normalus „babajus“), ieško lietuvės merginos/moters 20–30-metės rimtiems santykiams, vedantiems į vedybas...

Pageidautina, kad šnekėtų nors truputį angliškai. Mergina gali dirbt ar nedirbt, neturi reikšmės, nes jis ją išlaikys. Būtų gerai, kad ji sutiktų kartu gyventi po kurio laiko, jei vienas kitam patiks. Jis apmokės būstą ir visas paslaugas, jai išvis nieko už nieką mokėt nereikės (tik būtų gerai, kad nors kažkiek gamint mokėtų). Kuri mergina susidomėjote, skambinkite jam“ (kalba netaisyta, aut. past.), – skelbė pranešimas, kuriame taip pat nurodytas vyruko telefono numeris.

Po šiuo įrašu grupėje pasipylė daugybė tautiečių klausimų apie fiktyvią santuoką, kol galiausiai jo skelbėja pripažino, kad „babajus“ ieško žmonos, o kas, kaip ir kodėl, supras tos, „kurioms reikia“. Tiesa, netrukus skelbimas iš grupės buvo pašalintas.

15min žurnalistei parašius trumpąją žinutę nurodytu numeriu vyrukas netruko atsakyti ir išsiaiškinti mano šeimyninę padėtį. Išklausinėjęs, ar esu/buvau vedusi, turiu vaikų ar vaikiną, Shaahu save vadinantis vyras nesibodėjo nė mano vardo paklausti. O va nuotraukos paprašė gana greitai. Nesutikau siųsti nepažįstamam žmogui savo nuotraukos, bet pasiūliau susitikti akis į akį ir pažiūrėti, kas bus.

Nesutikau siųsti nepažįstamam žmogui savo nuotraukos, bet pasiūliau susitikti akis į akį ir pažiūrėti, kas bus.

Ilgai nesvarstę sutarėme pasimatymo laiką miesto centre. Visiškai nežinojau, ko tikėtis, tačiau vyras išvaizda nesiskyrė nuo paprasto londoniečio – buvo tvarkingai apsirengęs, pečius apsigaubęs megztiniu, o ant kaklo, lyg konservatyvus britų džentelmenas, elegantiškai užsijuosęs languotą šaliką. „Na, šitas tikrai nieko man nepadarys“, – spėjau pagalvoti, kai penkis kartus neaišku už ką atsiprašęs vyrukas pakvietė nuo lietaus pasislėpti artimiausioje kavinėje.

Pokalbis prasidėjo nuo moters, kuri lietuvių grupėje paskelbė norinti padėti draugui, ieškančiam meilės. Pasirodo, minėta lietuvė gyvena viename name su, kaip paaiškėjo, iš Pakistano atvykusiu vyru ir pamačiusi, kaip jis, būdamas 30-ties, kankinasi vienatvėje, nutarusi šiam pagelbėti.

Shaahas kalbėjo tyliai, nelyginant kunigas išpažinties klausykloje, tad vis tekdavo prašyti pakartoti, ką sakė. Nepaisant to, vyras spinduliavo pasitikėjimu savimi ir nuolat žiūrėjo į akis.

Lietuvės į musulmono šauksmą atsiliepė greitai

Pakistanietis suskubo užsiminti ir apie kitas lietuves, kurios kreipėsi į jį po skelbimo publikavimo internete. Vyras ne tik smulkiai papasakojo, kokios moterys norėjo su juo bendrauti, bet ir parodė jų nuotraukas.

Iš vienos jų vylingai pozavo gražuolė mergina, geru dešimtmečiu jaunesnė už pakistanietį. Jo paties teigimu, balandėliai nebuvo susitikę, tik ilgokai bendravo internetu. Galiausiai apsikeitė nuotraukomis. Gavusi jo nuotrauką lietuvė vyrui nebeatrašė, o tai sukėlė didžiulį jo pyktį, tačiau supratęs, kad taip paprasčiausiai buvo atstumtas, nebeįkyrėjo gražuolei: „Jei ji man neberašo, aš irgi dėmesio nerodau. Dar pagalvos, kad koks iškrypėlis“, – guodėsi pakistanietis.

Facebook.com/Toks skelbimas viliojo lietuves susipažinti su musulmonu.

Kiti vyro laimikiai, kaip jis pats sakė, buvo „kito kalibro“. Tai – už jį vyresnės, vaikų turinčios moterys. Prieš susitinkant su šiuo ne Europos Sąjungos piliečiu, maniau, jis ieškantis europietės vedyboms dėl vizos, tačiau, pasirodė, kad vyrukas dar ir išrankus.

Rodydamas kitos lietuvės nuotraukas pakistanietis nesiliaudamas tauškė apie tai, kad nesiruošia pradėti artimų santykių su aštuoneriais metais už jį vyresne (nors iš nuotraukos regėjosi, kad savo tikrąjį amžių lietuvė nuslėpė) ir vaikų turinčia moterimi.

Kiti vyro laimikiai, kaip jis pats sakė, buvo „kito kalibro“. Tai – už jį vyresnės, vaikų turinčios moterys.

„Įsivaizduok, kaip atrodytų, jei aš apsigyvenčiau su 38-erių moterimi. Ką žmonės pagalvotų? Aišku, kad dėl pinigų. Be to, vienam jos sūnui jau 15 metų“, – žodžiais springo vyras, baksnodamas pirštu į telefono ekrane visu ūgiu pozuojančią, musulmoniška burka pasipuošusią žmogystą.

„Baik tu, čia gi ne lietuvė, jos tokių drabužių neturi“, – prunkštelėjau nepatikėjusi. Deja, paaiškėjo, kad nebe pirmos jaunystės emigrantė, kuri taip pat yra ir dviejų sūnų motina, visgi buvo lietuvė, nežinia iš kur gavusi tokių apdarų, tačiau Shaahui tvirtinusi, kad jai patinkanti jo kultūra.

Nelabai supratau, dėl kokios priežasties lietuvė daug jaunesniam vyrukui mėgintų įsiteikti pasipuošusi jo religijos moterims būdingais apdarais, tačiau viena mintis nori nenori lindo į galvą. Netrukau įsitikinti savo tiesa, kai pakistanietis prabilo apie nuosavą verslą ir didžiulius pinigus (kokia staigmena).

Negaliu patvirtinti, kiek tiesos buvo jo žodžiuose, tačiau Shaahas tikino dirbantis mobiliųjų technologijų inžinieriumi savo įmonėje (turbūt visi taip sako), kuri pristatanti įrenginius populiariausioms parduotuvėms. Greičiausiai, tuos pačius burtažodžius jis tauškė ir lietuvei su skara ant galvos, o ši arba patikėjusi, arba įžvelgdama gerą partiją meilinosi taip, kaip tik išmanė (juk vaikus reikia iš kažko maitinti).

Savo nuotraukas potencialiam draugui siųsti – viena. Tačiau internetu susirašinėjant su nepažįstamu kitatikiu papasakoti jam, kur gyveni, ir dar parodyti, kaip atrodo į paauglystę žengianti duktė – visai kas kita.

Nors aš atsisakiau siųsti savo atvaizdą niekad nematytam kitataučiui vyrui, regis, mano tautietės to daryti nesibodėjo. Gurkštelėjęs kavos pakistanietis atvertė dar vienos potencialia žmona norėjusios tapti lietuvės nuotrauką. Iš jos ir vėl šypsojosi vyresnio amžiaus tautietė.

„Jai 32-eji, turi 7-erių metų dukterį, gyvena Rytų Londone, bet irgi nebuvome susitikę“, – pristatė Shaahas, tačiau niekaip nebūčiau patikėjusi, kad rodomai moteriai tiek metų.

„Ji atrodo gerokai vyresnė, nemanai? O gal tik taip atrodo?“ – atsargiai paklausiau vis dar abejodama savo išvadomis. Tačiau mano kompanionas patikino ir pats suabejojęs jos amžiumi. Netrukus jis parodė ir moters dukters nuotrauką, sakydamas, kad va, mergaitei dabar 11 metų, nors prieš akimirką tvirtino, kad ji 4-eriais metais jaunesnė.

Tą akimirką net išsižiojau iš nuostabos. Savo nuotraukas potencialiam draugui siųsti – viena. Tačiau internetu susirašinėjant su nepažįstamu kitatikiu papasakoti jam, kur gyveni, ir dar parodyti, kaip atrodo į paauglystę žengianti duktė – visai kas kita.

Nieko nesakiau pakistaniečiui, vapančiam apie tai, koks geras ir nuoširdus žmogus jis esantis. Nebesiklausiau jo svarstydama, kokia motina galėtų šitaip elgtis – labai patikli ar visiškai nevykusi?

Rytoj skaitykite apie pasiūlymą atsiversti į islamą.