Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nykstantį Lietuvos miestelį emigrantai bando prikelti užsienyje uždirbtais pinigais

Tytuvėnai kasmet vis sparčiau tuštėja.
Tytuvėnai kasmet vis sparčiau tuštėja.
Šaltinis: 15min iš Londono
11
A A

Nemažėjantys emigracijos iš Lietuvos skaičiai atsispindi ne tik statistikų ataskaitose. Gyventojų gretų retėjimas itin pastebimas mažesniuose šalies miestuose, iš kurių svetur išvyksta darbingi žmonės, neretai finansiškai padedantys išgyventi tėvynėje likusiems artimiesiems. Tuo tarpu kaimų bendruomenės sparčiai sensta.

Šiaurės vakarų Lietuvoje įsikūrusiame Tytuvėnų miestelyje gyventojų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo trečdaliu. Nors kurortine krikštijama vietovė vilioja turistus keturiais ežerais, baroko stiliaus vienuolynu, didinga bažnyčia, poilsiavietėmis bei stulbinamu gamtos grožiu, sparnus iš miestelio pakėlę gyventojai grįžti atgal neskuba.

Gyventojų sumažėjo trečdaliu

Kanadoje gyvenantis ir dirbantis Tautvydas Marcinkus iš Tytuvėnų išvyko pernai, tačiau neslepia, kad dauguma miestelio gyventojų – emigravę.

„Pažįstu labai daug žmonių iš Tytuvėnų ir aplinkinių gyvenviečių, kurie yra išvykę laimės ieškoti svetur. Situacija tokia, kad jei dabar grįžčiau į Lietuvą, tai susitikčiau vos kelis draugus, kadangi beveik visi draugai gyvena ir dirba užsienyje“, – atviravo 24-erių vyras.

Jei dabar grįžčiau, tai susitikčiau vos kelis draugus, kadangi beveik visi draugai gyvena ir dirba užsienyje.

Kaip teigia miestelio seniūnas Romas Čerkauskas, per 15 metų jo darbo šiose pareigose gyventojų sumažėjo daugiau nei tūkstančiu. Šis skaičius – milžiniškas, atsižvelgiant į menką Tytuvėnų populiaciją. Pasak seniūno, šiuo metu gyvenamąją vietą čia deklaravę apie 2230 žmonių.

„Žmonių, kurie emigruoja, skaičiaus tiksliai pasakyti negaliu. Fiksuojame tik gyvenamąją vietą išdeklaravusius žmones, tačiau dalis yra ir tokių, kurie išvykdami oficialiai to nedaro. Taip pat nemažai moterų dažnai važiuoja keliems mėnesiams slaugyti senelių į užsienį. Gana opi išvažiuojančiųjų mamų problema – giminaičių priežiūrai paliekami vaikai“, – apie Tytuvėnų tuštėjimo bėdas kalbėjo R.Čerkauskas.

Gimtąjį miestelį į darbą Olandijoje iškeitusi Liveta Babonaitė atvirauja, kad pagrindinis postūmis palikti tėvynę buvo finansinis. „Pagrindinės emigracijos iš Lietuvos priežastys – maži atlyginimai, ilgos ir sunkios darbo valandos. Norint, kad jaunimas liktų, reikėtų jį įtraukti į kokias nors veiklas, už kurias būtų bent truputį mokama“, – nuomone dalijosi 20-metė.

Darbo yra, dirbančiųjų – ne

Pašnekovai, lyg susitarę, tvirtino tą patį – mažų miestelių bei kaimų gyventojai išvyksta užsienin dėl darbo stokos ar menko užmokesčio už jį.

„Nemažai draugų lietuvių užsienyje gyvena ir dirba tam, kad Lietuvoje galėtų statytis arba jau statosi namus, keli draugai planuoja kurti verslą Lietuvoje. Manau, pagrindinė lietuvių emigracijos priežastis yra pinigai. Lietuvoje tikrai sunku susitaupyti būstui ar verslo pradžiai. Nėra labai daug gerai apmokamų darbų“, – kalbėjo Kanados lietuvis ir pridūrė, kad pats svarsto apie verslo kūrimo galimybę tėvynėje.

Kol vieni išvykstantys skundžiasi veiklos ir darbo trūkumu gimtajame mieste, kiti atvirauja, kad rasti patikimą darbuotoją darosi vis sudėtingiau.

Norvegijoje keletą metų gyvenanti Monika teigė Lietuvoje investuojanti užsienyje uždirbtus pinigus: „Truputėlį jau esu investavusi ir nusipirkusi nekilnojamojo turto Tytuvėnuose. Ateities planuose yra daugiau investicijų. Pažįstu be galo daug žmonių, kurie gyvena svetur, dauguma jų – iš Tytuvėnų. Teko girdėti, kad svetur gyvenantys žmonės labai padeda savo artimiesiems tėvynėse. Tokių tikrai nemažai“.

Tiesa, Tytuvėnų seniūnas įvardijo ir darbdavių problemą, susijusią su populiacijos mažėjimu – darbuotojų trūkumą. Kol vieni išvykstantys skundžiasi veiklos ir darbo trūkumu gimtajame mieste, kiti atvirauja, kad rasti patikimą darbuotoją darosi vis sudėtingiau.

Tytuvėnuose telkši keturi ežerai.
Tytuvėnuose telkšo keturi ežerai.

„Labai didelė dalis Tytuvėnų žmonių jau atpratę dirbti, ilgai gyvena iš pašalpų bei girtuokliauja. Rasti atsakingą, dirbti gebantį ir kvalifikuotą žmogų, kad ir pardavėją ar traktorininką, itin sunku. Pašalpas gaunantys žmonės neretai pasirenka nedirbti, mat iš valstybės gauna daugiau, negu pavyktų uždirbti“, – žodžių į vatą nevyniojo R.Čerkauskas bei teigė suprantantis, kad gyventojų tiesiog netenkina darbdavių siūlomas atlyginimas.

Nors visi pašnekovai pinigų tėvynėje likusiems artimiesiems teigė nesiunčiantys, pripažino pažįstantys daugybę besielgiančių priešingai. Kol jaunesni emigrantai uždarbiauja užsienyje, miestelio populiacija sparčiai sensta. Pernai Tytuvėnuose mirė 46 žmonės, gimė vos 12, o užsienin išvyko mažiausiai 4 pilnos šeimos.

Labai didelė dalis Tytuvėnų žmonių jau atpratę dirbti, ilgai gyvena iš pašalpų bei girtuokliauja.

Miestelį gražina emigrantų pinigai

Pastaraisiais metais Tytuvėnai ėmė sparčiai gražėti – atnaujinami seni namai, vaizdingose pamiškėse bei paežerėse kyla didžiuliai nauji.

Miestelio seniūnas neslepia, kad pagrindinė to priežastis – emigrantų siunčiami ar parsivežami pinigai: „Nemaža dalis emigrantų finansiškai padeda čia likusiems artimiesiems. Taip pat laikinai dirbti išvykstantys ir grįžtantys žmonės parveža čia pinigų.

Nemaža dalis namų Tytuvėnuose atstatomi, restauruojami iš parvežtinių pinigų. Labai daug žmonių, iš užsienio parsivežančių pinigų, susitvarko savo butus, statosi priestatus ir kitaip atnaujina būstą. Paskutiniais metais tai labai akivaizdžiai matyti“.

T.Marcinkus įsitikinęs, kad Lietuvoje yra pakankamai galimybių, tačiau ne visi jas geba išnaudoti, todėl renkasi lengvesnį kelią – užsienį. Jaunas vyras svarsto, kad šalyje reikėtų skatinti verslumą, sudaryti palankesnes sąlygas startuoliams, tuomet sumažėtų ir emigracija.

„Visi nori gyventi oriai. Kai kuriems Lietuvos miestams gresia absoliuti jaunimo netektis, nes, ko gero, jiems nėra ten ką veikti. Turime labai daug gabaus jaunimo be galimybės save realizuoti. Viskas labai paprasta: daugiau naujų verslų, daugiau darbo vietų. Daugiau laimingų žmonių – mažesnė emigracija“, – atviravo Kanadoje gyvenantis bei dirbantis lietuvis.

Su imigrantais iš kitų šalių dirbantis tautietis neslepia, kad iš Filipinų, Pakistano, Čilės, Indijos, Švedijos ir kitų šalių emigravę žmonės taip pat finansiškai padeda artimiesiems tėvynėse, tad Lietuva nėra išimtis.

Labai daug žmonių, iš užsienio parsivežančių pinigų, susitvarko savo butus, statosi priestatus ir kitaip atnaujina būstą.

Paklaustas apie į gimtinę gyventi grįžtančius emigrantus Tytuvėnų seniūnas džiaugsmu netryško, mat tai – retas atvejis.

„Pernai grįžo viena šeima su vaikais iš Norvegijos, prieš keletą metų iš Airijos grįžęs tytuvėniškis su šeima įkūrė sėkmingą verslą. Šioms šeimoms puikiai sekasi adaptuotis. Verslūs žmonės įkūrė 6 ar 7 naujas darbo vietas ir susikūrė jas sau“, – pasakojo R.Čerkauskas, bet pridūrė, kad tokius atvejus atsimenantis, nes jų – mažai.

Norvegijos lietuvė neslėpė pažįstanti ne vieną išeivį iš Tytuvėnų, kuris savo pinigus investuoja tėvynėje. „Manau, dabar pragyvenimo lygis Lietuvoje – aukštesnis negu Norvegijoje. Nežinau, kaip Lietuvoje reiktų išgyventi. Tiesa, pažįstu ne vieną, kuris investuoja pinigus, bando ar bandė kurti verslą Lietuvoje“, – atviravo emigrantė.

Nors Tytuvėnuose veikia kelios medžio apdirbimo įmonės, miškų urėdija, durpių įmonė, poliklinika, ligoninė, gimnazija, prekybos centrai, poilsio namai, darbo nori retas. Kaip teigia seniūnas, miestelis sparčiai sensta, o jame likę darbingi žmonės retai ieško darbo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min