TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Algirdas Butkevičius: „Galima mažinti PVM būtiniems maisto produktams“

Algirdas Butkevičius
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Algirdas Butkevičius
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Bus svarstomas PVM mažinimas būtiniems maisto produktams. Taip LRT radijo laidai „Ryto garsai“ teigė A.Butkevičius, paklaustas, kokios PVM lengvatos bus taikomos pertvarkant mokesčių sistemą.

Ministras Pirmininkas pabrėžė, jog mažinant PVM būtiniems maisto produktams, su prekybos centrų vadovais turėtų būti raštiškai susitarta, kad produktų kainos tikrai sumažės, o sumažintas mokestis nebus skirtas pelnui didinti. „Tai ateities klausimas, nes galimybė įsigyti pigesnių prekių skatina ir vartojimą, ir šeimos biudžeto išlaidų mažinimą“, – teigia Vyriausybės vadovas.

Premjerą A.Butkevičių kalbino LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Artūras Matusas.

– Kauno prokurorai prašo ministro Dainiaus Pavalkio žmoną, architektę Editą Pavalkienę pripažinti kalta didelės vertės sukčiavimo byloje ir nubausti realia trejų metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismas nuosprendį skelbs sausio 18 d. Premjere, jums ši žinia taip pat buvo netikėta. Nei jūs, nei prezidentė Dalia Grybauskaitė apie kaltinimus ministro žmonai nebuvote informuoti. Kaip atsitiko, kad tokia svarbi informacija nepasiekė valstybės vadovų?

– Pirmiausia tai priklauso nuo žmonių, kurie šią informaciją turi. Kai informacija buvo viešai paskelbta, susitikau su švietimo ir mokslo ministru. Jis per pokalbį aiškiai pabrėžė, kad jo žmona tikrai nekalta. Žinoma, informuoti, kad vykdomas ir į pabaigą eina toks teisminis tyrimas, dėl tam tikrų galimų grėsmių ministras turėjo ir prezidentę, ir mane. Kiekvienas žmogus, ketinantis užimti tam tikras pareigas, turi apie tai pranešti vadovams.

– Kaip nutiko, kad tarnybos, kurios privalo informuoti, apie tai nepranešė?

– Sunku kalbėti už tarnybas, bet jos turėjo informuoti, nes įstatyme yra nustatytas reikalavimas pranešti, ar asmuo teistas, ar neteistas. Be to, minėtos tarnybos dažnai pateikia papildomos informacijos. Nusiuntus raštą teisėsaugos institucijoms, ar asmenys gali užimti tam tikras pareigas, gaunama labai daug medžiagos, net tokios, kuri buvo skelbiama portaluose, laikraščiuose. Tai nėra traktuojama kaip įstatymų pažeidimas, bet vertinama kaip moraliniai aspektai. Dėl tam tikros papildomos informacijos, kuri nepasiekė teisėsaugos institucijų arba nebuvo už ką kelti bylos, kai kurių žmonių į tam tikras pareigas irgi buvo atsisakyta. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dainius Pavalkis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dainius Pavalkis

– Kaip manote, kiek įtakos ši istorija turės būsimam švietimo ir mokslo ministro darbui?

– Ministras pabrėžė, kad jo žmona tuo metu buvo bendrovės generaline direktore ar pavaduotoja ir kad darbas buvo atliktas. Tačiau paskui, atlikus projektą, techninius darbus ir apskaičiavimus, buvo nustatyta, kad dviejų lygių sankryžos toje vietoje įrengti negalima. Ministro nuomone, už atliktą darbą projektavimo institutui vis tiek turi būti sumokėta. Tačiau manau, kad reikia palaukti galutinio teismo sprendimo.

– Ar tai nemeta šešėlio visam ministrų kabinetui?

– Taip nėra, bet, savaime suprantama, nelabai malonu, kai apie tai diskutuojama. Manau, kad reikėtų palaukti galutinio tyrimo, nes nesinori kaltinti ir norisi tikėti profesoriumi bei ministru, einančiu atsakingas pareigas.

– Jau skelbta, jog sudaryta darbo grupė, kuri iki balandžio 1 d. peržiūrės visą mokesčių sistemą, kad paskui būtų galima pateikti naujai paruoštus įstatymų projektus, kurie turėtų būti priimti iki liepos 1 d. ir įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d. Pranešama, kad darbo grupės tikslas – mažinti mokestinę naštą darbo pajamoms. Kodėl būtent darbo pajamoms?

– Ir išorės ekspertai, ir finansų ministerijos specialistai, ir daugelis politikų, suprantančių mokesčių politiką, mato, kokia šiuo metu Lietuvoje apmokestinamoji bazė, kokios pagrindinės pajamos arba iš kur į nacionalinį biudžetą, „Sodros“ biudžetą ar privalomojo sveikatos draudimo fondą gaunamos didžiausios pajamos. Matyti, kad didžiausios įplaukos yra iš pridėtinės vertės mokesčio, paskui – iš gyventojų pajamų mokesčio. Lyginant pajamų struktūrą arba atskirus pajamų šaltinius, matyti, kad pagrindinė mokestinė našta tenka gyventojams, t.y. vartojimo mokestis. Aš manau, kad tai neteisinga.

Lietuva tarp visų ES šalių labiausiai apmokestina darbo pajamas. Nors per keletą metų apmokestinimas buvo mažinamas, mes darbo grupei iškėlėme tikslą paieškoti galimybių, kaip sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms, tik, savaime suprantama, palyginti su bendruoju vidaus produktu, neturi mažėti perskirstomoji viešųjų finansų dalis. Reikia pripažinti, kad yra daug problemų, susijusių su šešėline ekonomika, todėl artimiausiu metu Strateginio planavimo komitete ši situacija bus svarstoma ir iš atsakingų valstybės institucijų bus pareikalauta aiškaus priemonių plano, kaip šešėlinė ekonomika bus tramdoma ir kaip iš jos į valstybės biudžetą bus gaunama papildomų pajamų.

– Užsiminėte, kad, pertvarkius mokesčių sistemą, bus PVM lengvatų, kurios negalėtų pabloginti biudžeto padėties. Kokios tai lengvatos?

Aš ketvirtadienį išvykstu į Latviją, o Užsienio reikalų ministras grįžo po trumpų atostogų, todėl mes aptarsime mano vizito į Latviją klausimus

– Buvo pasakyta, kad bus svarstomos PVM lengvatos, pvz., kai buvo sumažintas PVM šviežiai ar šaldytai mėsai, parduotuvėse apyvarta padidėjo. Kai didėja apyvarta, didėja įplaukos ir į biudžetą. Tai viena galima kryptis. Taip pat galima mažinti PVM būtiniems maisto produktams, tačiau su prekybos centrų vadovais būtinas rašytinis susitarimas, įpareigojantis, kad tikrai sumažės tų produktų kainos ir sumažintas mokestis nebus nukreiptas pelnui didinti. Tai ateities klausimas, nes galimybė įsigyti pigesnių prekių skatina ir vartojimą, ir šeimos biudžeto išlaidų mažinimą.

– Šiauliams, oficialiai turintiems 107 tūkst. gyventojų, gresia netekti didmiesčio statuso. Tokio statuso netenka ir Panevėžys, kuriame nelikę nė 100 tūkst. gyventojų. Apie nemenkas netektis kalba ir Kaunas. Jau svarstoma, kad žlugę didmiesčiai neteks dalies Europos Sąjungos paramos. Taigi didelis smūgis būtų suduotas miestų ekonomikai ir psichologiniam klimatui. Premjere, kaip jūs tai vertinate?

– Smūgis buvo suduotas jau anksčiau, tik gaila, kad pradėta vėlai kalbėti. Lankydamiesi ir Panevėžyje, ir Šiauliuose, politikai išgirsdavo pastabų, kad institucijos nepakankamai bendradarbiauja, kad kai kuriose ministerijose, pvz., Ūkio ministerijoje, kuri atsakinga už investicijų pritraukimą, už laisvų ekonominių zonų plėtrą, darbas vyko per silpnai. Be to, nebuvo dirbama ir dėl gyvenamųjų namų renovacijos, nesistengiama, kad būtų sukurtos papildomos darbo vietos. Taigi šiuo metu mes turime tokią situaciją, nes žmonės, negalėdami rasti darbo arba gaudami už jį santykinai mažai, emigravo.

Mūsų planuose šį mėnesį numatyta susitikti su visų savivaldybių merais. Kalbėsimės, kaip, vykdant gyvenamųjų namų renovaciją, suaktyvinti ir pačių savivaldybių darbą, požiūrį ir atsakomybę, kad būtų galima greičiau įgyvendinti numatytus projektus. Pvz., Ignalinos savivaldybė jau yra įvertinusi gyvenamųjų namų ekonominę būklę ir net 53 namus paruošė renovacijai. Zarasuose paruošti 46 namai, Druskininkuose – 32. Renovacija nėra vien žmonių, gyvenančių tuose namuose, problemų sprendimas – tai atsiliepia visai statybų industrijai.

– Premjere, kiek tiesos pastebėjimuose, kad miestai, netekę didmiesčio statuso, netenka ir dalies ES paramos?

– Manau, kad dėl to nerimauti nereikia, nes turi būti finansuojami projektai, skatinantys ilgalaikį ekonomikos vystymąsi, kuriantys naujas darbo vietas ir duodantys didžiausią kapitalo grąžą. Svarbu vertinti naują finansinę perspektyvą ir racionaliau planuoti, kaip galima tas lėšas panaudoti.

– Šildymas gruodį, palyginti su praėjusiais metais, bus skausmingesnis ne tik dėl šaltesnių orų, bet ir dėl didesnės gamtinių dujų kainos. Ar šį šildymo sezoną įmanoma ką nors pakeisti ir kada bus pateikti atnaujinti daugiabučių renovacijos planai?

– Vargu ar šį šildymo sezoną įmanoma ką nors pakeisti, nebent įvyktų stebuklas ir nuo vasario 1 d. sumažėtų gamtinių dujų kaina. Kiek žinau, Energetikos ministerija šitą darbą jau pradėjusi ir turi įvykti derybos, bet kainų nuo vasario sumažinti neįmanoma. Lietuvoje apie gyvenamųjų namų renovaciją buvo per ilgai kalbama ir nebuvo imtasi realių veiksmų. Ir išorės, ir vidaus ekspertai aiškiai sakė, kad reikalinga kuo greitesnė gyvenamųjų namų renovacija, nes mes neturime alternatyvos apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš šalies, o biokuro katilų per trumpą laikotarpį pertvarkyti neįmanoma. Renovacija turėtų būti pagrįsta griežta kontrole, nes svarbu, kokios statybinės medžiagos naudojamos, ir būtina techninę priežiūrą vykdančių įstaigų atsakomybė, nes šilumos energijos suvartojimas po renovacijos turi sumažėti 60 proc. 

– Šilumos tiekėjas skelbia, kad vidutinė gruodžio sąskaita už 60 m² ploto butą senos statybos namuose Kaune siekia apie 488 Lt, Vilniuje – 447 Lt, Klaipėdoje – 422 Lt. Ar realu, kad šitie skaičiai pasikeistų?

– Skaičiai pasikeistų po gyvenamųjų namų renovacijos. Praktika rodo, kad tose savivaldybėse, kur renovacija atlikta, sąskaitos pasikeitė maždaug 2,5 karto. Pvz., Mažeikiuose 1 m² kaina buvo nuo 0,86 Lt iki 1,20 Lt. Tačiau reikia individualios apskaitos ir šilumos energijos poreikis turi būti reguliuojamas individualiai.

– Pranešama, kad Vyriausybė sieks išsiaiškinti, kaip žmonių sveikatą ir ūkio sektorių veikia pavasarį ir rudenį sukinėjamos laikrodžių rodyklės. Kreiptis į Europos Komisiją jau uždelsta, vasaros laiko įvedimas visoms ES šalims pratęstas iki 2016 m., tačiau dabar girdime, kad Lietuvoje svarstoma galimybė laikrodžių rodyklių visai nebesukinėti.

– Sunku atsakyti, nes mes vis tiek esame ES nariai ir tie du teisės aktai, galiojantys visoms šalims, yra privalomi ir Lietuvai, tačiau apie tai kalbėti ir atlikti tyrimą reikia. Būtų labai gerai, jei žmonės, nagrinėjantys šią sritį, pateiktų savo išvadas, koks yra laiko keitimo poveikis sveikatai, ar yra padaroma žalos. Taigi manau, kad pirmiausia turime galvoti apie žmones ir tada teisės aktus galima pakeisti.

– Premjere, šiandienos darbotvarkėje skelbiama, kad susitinkate su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Ką žadate aptarti?

– Aš ketvirtadienį išvykstu į Latviją, o Užsienio reikalų ministras grįžo po trumpų atostogų, todėl mes aptarsime mano vizito į Latviją klausimus. Latvijoje susitiksiu su prezidentu, ministru pirmininku ir Seimo pirmininke ir mes aptarsime tiek Latviją, tiek Lietuvą liečiančius klausimus dėl bendradarbiavimo stiprinimo ir energetinių projektų.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min