Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekonomistas Rimvydas Baltaduonis: „Lietuvos energetinis saugumas gali būti sunaikintas per akimirką“

Rimvydas Baltaduonis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Rimvydas Baltaduonis
Šaltinis: 15min
0
A A

Eksperimentinę ekonomiką JAV ir Lietuvoje dėstantis Rimvydas Baltaduonis 15min.lt teigė, kad įtampa pasaulyje verčia iš naujo permąstyti energetinio saugumo sąvoką. Patirtis rodo, kad teroristinių aktų, gamtos kataklizmų ar karo atveju vienintelis būdas valstybei garantuoti savo energetinį saugumą yra žmonių gebėjimas savo poreikius tenkinti patiems.

Pasak jo, Lietuva padarė klaidą pasirinkusi netinkamą saulės energetikos skatinimo būdą, bet šiuo metu daroma dar viena klaida – žmonės gyvena viltimi, kad visais atvejais pagalbos ranką išties valstybė.

– Dirbate ir gyvenate JAV. Ką šiuo metu darote Lietuvoje?

Naudodami eksperimentus tyrinėjame, kaip veikia energetikos rinkos.

– Esu Getisburgo aukštosios mokyklos docentas. Penkerius metus dėstau energetikos ekonomiką, eksperimentinę ekonomiką ir konkurencinius dalykus. Neseniai įkūrėme eksperimentinę laboratoriją Getisburge ir jau kurį laiką atvažiuoju į Lietuvą dėstyti eksperimentinės ekonomikos įvairiuose šalies universitetuose.

Šiuo metu mane pasikvietė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla skaityti paskaitų apie energetikos ekonomiką.

NASA nuotr./Elektromagnetiniai impulsai
NASA nuotr./Elektromagnetiniai impulsai

Naudodami eksperimentus tyrinėjame, kaip veikia energetikos rinkos, kokia formuojasi dalyvių elgsena skirtingose situacijose. Šiuo metu mano dėmesio centre elektros rinka ir atsinaujinantys energijos šaltiniai.

– Kas tai yra eksperimentinė ekonomika?

– Eksperimentinė ekonomika tai kompiuterinė simuliacija, galima dar paprasčiau sakyti, kad tai kompiuterinis žaidimas, žinant, kiek galima uždirbti rinkoje.

Laboratorijoje sukviečiami eksperimento dalyviai, kurie veikia tame žaidime ir nuo jų sprendimų priklauso, kiek jie uždirba virtualių pajamų, kurios eksperimento pabaigoje virsta tikrais pinigais. Tai sukuriamos realios paskatos tiems žmonėms veikti. Matome, kaip įvairios institucijos, mechanizmai veikia rinkos dalyvių elgseną.

– Lietuvoje skaitote paskaitas apie energetiką. Kas jūsų dėmesio centre?

Pasaulyje kyla teroristinių aktų grėsmė. Ypač šalims, kurios gyvena prie nedraugiškai nusiteikusių kaimynų. Centralizuotą energijos tiekimo sistemą destabilizuoti labai nesunku.

– Kiek stebiu diskusiją apie atsinaujinančią energetiką, Lietuvoje dėmesys krypsta tik į valstybės paramą. Mažai kalbama apie pačių žmonių paskatas naudoti atsinaujinančius elektros šaltinius namų ūkiuose.

Šiuo metu šis klausimas yra aktualus. Dėl klimato kaitos matome vis daugiau kylančių iššūkių gamtoje. Pasaulyje kyla teroristinių aktų grėsmė. Ypač šalims, kurios gyvena prie nedraugiškai nusiteikusių kaimynų.

Atsiranda įvairių geopolitinių problemų. Centralizuotą energijos tiekimo sistemą destabilizuoti labai nesunku. Šiuo metu atsinaujinantys energijos šaltiniai sukuria naują vertę, apie kurią anksčiau net ir negalvojome.

– Bet ar gali šiais laikais žmogus gyventi autonomiškai ir pats pasirūpinti visais savo energetiniais poreikiais?

– Taip, tai visiškai įmanoma. Tam dažniausiai naudojamos saulės baterijos, vėjo jėgainės, geoterminė energija. Net ir dideliuose miestuose, kurių gyventojų tankis didelis, o centralizuotas energijos tiekimas labiau išvystytas, žmonės ieško alternatyvių energijos šaltinių, kurie padėtų nelaimių atveju.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fukušimos-1 atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus pastatas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Fukušimos-1 atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus pastatas

Tai matėme Fukušimos atveju, kai centralizuota energijos tiekimo sistema buvo sujaukta. Tai matėme ir Niujorke po uragano Sandy. Užgesusiame mieste liko energijos salelės.

– Ar turėti alternatyvius energijos šaltinius apsimoka finansiškai?

Lietuvoje mums pasisekė, kad kol kas pavojingų situacijų buvo mažai, bet atėjo metas ruoštis. Mus supančios grėsmės didėja.

– Jeigu žmogus vertina tik kainą, tai į atsinaujinančius energijos šaltinius jam žiūrėti dar anksti.

Jeigu jums rūpi jūsų laisvė, galimybė toliau normaliai funkcionuoti nelaimės atveju, jeigu jūs galvojate apie valstybės nepriklausomybę nuo energijos išteklių importo, o tai tiesiogiai siejasi su valstybės saugumu, jeigu jums rūpi gamtosauga ir planetos likimas, tai jau atėjo metas rimtai svarstyti apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą savo ūkyje.

Ir tai kur kas lengviau, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. 45 vatų saulės energijos kolektorius, kurio visiškai pakaktų pakrauti jūsų mobilųjį telefoną ar nešiojamą kompiuterį, kainuoja apie 600 litų. Galite jį nusipirkti daugelyje elektroninių parduotuvių.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimvydas Baltaduonis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rimvydas Baltaduonis

Žmonės tuo nesidomi tol, kol nesusiduria su situacija, kai energijos prireikia. Lietuvoje mums pasisekė, kad kol kas tokių situacijų buvo mažai, bet atėjo metas ruoštis. Mus supančios grėsmės didėja.

– Turite galvoje karinę agresiją?

Iš 55 pastočių, kurios yra JAV, eliminavus keletą galima sustabdyti elektros tiekimą visoje šalyje nuo pakrantės iki pakrantės keliems mėnesiams ar net ilgesniam laikui.

– Nebūtinai. Neseniai JAV buvo nutekinta ataskaita iš Federalinės energijos reguliavimo komisijos, kurioje buvo įvertintos centralizuotos energijos tiekimo rizikos.

Paaiškėjo, kad iš 55 pastočių, kurios yra JAV, eliminavus keletą galima sustabdyti elektros tiekimą visoje šalyje nuo pakrantės iki pakrantės keliems mėnesiams ar net ilgesniam laikui.

Taip yra todėl, kad pastotėse naudojama įranga yra sunkiai pagaminama ir tai užtruktų. Centralizuotą energijos tiekimo sistemą labai lengva parklupdyti, jeigu yra tuo suinteresuotos jėgos.

JAV daugelis galvoja, kad yra saugu. Praėjusiais metais vieną iš tokių pastočių buvo bandoma sunaikinti. Snaiperiams pavyko sugadinti net 17 transformatorių. Tai rodo, kad net nereikia ypatingų žinių ir gebėjimų, kad centralizuotą energijos tiekimo sistemą būtų galima parklupdyti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV vėliava netoli Sandy audros sugriauto namo
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV vėliava netoli Sandy audros sugriauto namo

Dauguma gyventojų galbūt negalvoja įsitraukti į karines organizacijas, tačiau valstybės saugumą galima stiprinti ir kitais būdais. Kiekvienas pasirūpinęs autonominiais energijos šaltiniais tai daro.

– Vyrauja nuomonė, kad Lietuva nėra geografiškai palankioje situacijoje, kad galėtų rimtai vystyti saulės energetiką?

– Saulės energija nėra vienodai paskirstyta visoje žemėje, bet naujoms technologijoms giedras dangus nėra būtinas. Energija gaunama ir debesuotu metu.

Praėjusiais metais teko lankytis JAV Nacionalinėje atsinaujinančios energetikos laboratorijoje, kur buvo pristatyti naujausi tyrimai. Saulėtas dangus nebėra būtina sąlyga saulės energijai akumuliuoti. Galime ir dabar pasižiūrėti į Vokietiją. Ji šioje srityje viena labiausiai pažengusių šalių pasaulyje, nors jos saulėtumas yra mažesnis nei Aliaskos, kuri yra mažiausiai saulėta valstija JAV. Lietuvos klimatas labai panašus.

– Saulės energetikai šešėlį metė ir neapgalvota Vyriausybės skatinimo programa, kurią teko skubiai nutraukti. Kur buvo padaryta klaida?

Lietuva padarė klaidą, kai teikdama subsidijas saulės energetikos plėtojimui nenustatė jokių sąlygų, kada parama bus mažinama.

– Lietuva padarė klaidą, kai teikdama subsidijas saulės energetikos plėtojimui nenustatė jokių sąlygų, kada parama bus mažinama.

Panašų skatinimą taikė Kalifornija, tačiau ten subsidijos mažėjo augant galingumams. Galų gale ji pasiekė nulį. Lietuvoje mažėjanti skalė nebuvo pritaikyta. Paskatos buvo didelės ir nenuostabu, kad visi suskubo jomis pasinaudoti.

Raginčiau žmones mažiau kliautis valstybės dotacijomis ir bendruomenes, institucijas galvoti kūrybingai, kaip galima prisidėti prie atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros.

Pavyzdžiui, saulės energijos kolektorius ant mokyklos stogo sukuria ir papildomą švietimo vertę, nes vaikai gali su šia sistema susipažinti. Jeigu valstybė negali prisidėti, gal tai gali padaryti tėvai ar aplinkiniai verslai?

„Scanpix“ nuotr./Saulės energijos kolektoriai
„Scanpix“ nuotr./Saulės energijos kolektoriai

– Koks jūsų požiūris į planus Baltijoms valstybėms statytis savo atominę elektrinę?

Šiuo metu perspektyvos atominei energetikai yra prastos.

– Kai kurie argumentai, kurie yra minimi kalbant apie atominės elektrinės saugumą, yra ne iki galo išdiskutuoti. Gali būti taip, kad pasistačius elektrinę energetinis saugumas dar labiau sumažės. Pasikliaunant centralizuota energijos tiekimo sistema pakaktų užimti energijos šaltinį ir šalis būtų parklupdyta.

Šiuo metu perspektyvos atominei energetikai yra prastos.

JAV pastaraisiais metais uždarinėja net tas elektrines, kurios yra atsipirkusios. Jos nesugeba konkuruoti atviroje rinkoje su kitais energijos šaltiniais. JAV tam didelę įtaką turi dėl skalūnų išgavimo atpigusios dujos. Prieš savaitę Kongresas priėmė įstatymą, kuris leis eksportuoti JAV dujas į užsienį.

– Ar elektros jungtys su kaimynais gali garantuoti mūsų energetinį savarankiškumą?

– Jungtys su Švedija ir Lenkija yra labai svarbios, tačiau agresijos atveju energetinį saugumą galima labai greitai panaikinti vienoje vietoje nukertant tą kabelį.

Toks energetinis saugumas, kuris taikos sąlygomis suteikia papildomas ekonomines garantijas, karo atveju labai greitai eliminuojamas.

R.Baltaduonis dėsto JAV Pensilvanijos valstijos Getysburgo aukštojoje mokykloje. Jo tyrimus remia JAV Nacionalinis mokslo fondas, Tarptautinis eksperimentinės ekonomikos tyrimų fondas, Australijos mokslo taryba. R.Baltaduonis yra Sidnėjaus universiteto mokslinis bendradarbis.

Prieš pradėdamas dirbti Getisburge R.Baltaduonis dėstė George‘o Masono universitete ir Chapmano universiteto Ekonomikos institute. Daktaro laipsnį R.Baltaduonis apsigynė Konektikuto universitete.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min