– Kaip jūs vertinate Rusijos Federacijos Tarybos sprendimą atšaukti sprendimą, įgaliojusį siųsti šalies karius į Ukrainą?
– Mes sveikiname šį žingsnį. Tokio sprendimo mes jau seniai reikalavome. Dabar būtina priimti konkretų veiksmų planą dėl susidariusios situacijos Ukrainoje sprendimo.
– Ar gali Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytas taikos planas duoti pradžią situacijai sureguliuoti?
– ES remia Ukrainos prezidento pasiūlytą taikos planą. Mes teigiamai vertiname pirmuosius žingsnius, kurie buvo žengti tiek Kijeve, tiek pietryčių Ukrainoje. Laikomės nuomonės, kad dialogas privalo būti pasiektas tarp visų pusių. Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, yra nepriimtina XXI a.
– Kokias eurointegracijos perspektyvas Ukrainai suteikia penktadienį pasirašoma Asociacijos sutartis su ES?
– Birželio 27 d. pasirašoma sutartis su ES suteiks naują pagrindą ne tik bloko santykiams su Ukraina, bet ir ES santykiams su Gruzija ir Moldova. Šios sutarties pasirašymas yra naujas etapas šių šalių modernizacijos procese. Šalys gaus priėjimą prie didžiausios pasaulyje ekonomikos, kokia yra ES. Tikime, kad laisva prekyba prisideda ne tik prie šalių modernizacijos, bet ir suburia šalis.
Pasirašoma sutartis jokiu būdu negarantuoja šių šalių narystės ES, ji tik atveria galimybę prekybai be apribojimų.
Be to, Gruzija, Ukraina ir Moldova yra suinteresuotos kurti demokratišką ir žmogaus teises gerbiančią politinę sistemą, o ši sutartis prie to smarkiai prisidės. Asociacijos sutartis jokiu būdu nereiškia, kad šios šalys artimiausiu metu taps NATO narėmis.
– Ar Italijai nuo liepos 1-osios perėmus pirmininkavimo ES vairą, galima tikėtis santykių su Rusija atšilimo?
– Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo ES pirmininkaujančios šalies vaidmuo pasikeitė. Italija daugiausia bus atsakinga už ES vidaus politikos klausimus. Tuo tarpu užsienio ir saugumo politikos klausimai dabar yra visų ES šalių kompetencijoje.
Mes tikime atvirumu ir pagarba žmogaus teisėms. Tikime tokiomis vertybėmis kaip tolerancija ir žiniasklaidos laisvė.
Kita vertus, reikia pažymėti, kad ES ir Rusijos dialogu yra suinteresuotos visos šalys narės. ES ir Rusija yra tarpusavyje susiję partneriai ekonomikos srityje, taip pat energetikos sektoriuje ir tarptautiniuose santykiuose. Sunku įsivaizduoti, kad tarptautiniai konfliktai galėtų būti išspręsti be ES ir Rusijos tarpininkavimo.
– Koks jūsų požiūris į siekį sukurti bendrą ES dujų rinką? Kaip žinoma, Maskva į tai žiūri neigiamai.
– Mes esame suinteresuoti ES vartotojų gerove ir dėl to reikalaujame, kad tiek vietos, tiek užsienio dujų tiekėjai žaistų pagal mūsų nustatytas taisykles. Esame suinteresuoti bendros ES dujų rinkos sukūrimu. Tai leistų pasirinkti tiekėją, siūlantį geriausias kainas.
– Rusijoje vyksta intensyvios diskusijos dėl šalies raidos kelio – kokį, vakarietišką ar išskirtinį rusišką, modelį ji turėtų pasirinkti? Kaip jūs manote, ar šiandien yra aktualu sukurti bendrą Europos erdvę, besidriekiančią nuo Lisabonos iki Vladivostoko?
– Stebiu dabartines diskusijas šalyje šiuo klausimu. Vis dėlto pasirinkimas priklausys nuo pačių rusų – tiek paprastų piliečių, tiek šalies lyderių – ar bus nuspręsta izoliuotis nuo bet kokios Vakarų įtakos, ar bus bandoma susieti Rusijos ekonomiką su Azijos valstybėmis.
Sunku įsivaizduoti, kad tarptautiniai konfliktai galėtų būti išspręsti be ES ir Rusijos tarpininkavimo.
Mes tikime atvirumu ir pagarba žmogaus teisėms. Tikime tokiomis vertybėmis kaip tolerancija ir žiniasklaidos laisvė.
Esame suinteresuoti bendros ekonominės zonos nuo Ramiojo iki Atlanto vandenyno sukūrimu.
Vis dėlto ji bus įmanoma tik tuomet, jei bus grindžiama bendromis taisyklėmis.
Tikiuosi, kad ateityje su Rusija mes diskutuosime dėl tokio unikalaus ir abiem pusėms naudingo projekto įgyvendinimo.
