Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gediminas Kirkilas: „Egzistuoja galimybė, kad po rinkimų koalicija pasikeis“

Gediminas Kirkilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gediminas Kirkilas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

„Koalicija neiškėlė vieno kandidato, visos partijos, išskyrus vieną koalicijos partnerę, turi savo kandidatus, tai tos diskusijos gali sukelti visko. Ir įtampos pačioje koalicijoje“, – sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas, neatmetantis galimybės, jog po Prezidento rinkimų koalicija pasikeis.

Vis dėlto kalbas, kad koalicijoje gali nebelikti būtent Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), politikas vertina kaip „oponentų norą šiek tiek kiršinti koaliciją“.

Interviu LRT laidai „Savaitė“ G. Kirkilas taip pat kalbėjo apie partijų susitarimą dėl krašto gynybos finansavimo bei paties su kolege Irena Šiauliene įregistruotą įstatymo projektą, kuris leistų dokumentuose pavardes, vardus bei vietovardžius rašyti nelietuviškais rašmenims.

Konstitucinis Teismas (KT) vasario pabaigoje yra paskelbęs, kad Seimas galėtų pakeisti Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarimo taisykles, numatančias Lietuvos piliečio pase pavardes rašyti tik lietuviškais rašmenimis, jeigu taip pasiūlytų Lietuvių kalbos komisija. Komisija savo poziciją žada paskelbti kitos savaitės pabaigoje. Nors jau šią savaitę buvusi kalbos komisijos vadovė Irena Smetonienė „Panoramai“ sakė, kad toks siūlymas įmanomas.

– Pone Kirkilai, Jūsų įstatymo pataisomis iškart suabejojo konservatoriai dėl neva prieštaravimų Konstitucijai. Tiesa, jie pripažįsta ir KT išaiškinimą. Ar Jūs išsiaiškinote su konservatoriais? Nes jeigu vėl viskas susivels į nesibaigiančias diskusijas, tai akivaizdu, kad iš to tik bus džiaugsmo vienai politinei partijai, bet tai nepadės dvišaliams santykiams?

– Būtų labai keista, jei konservatoriai nepritartų tam įstatymui, kuris jau buvo teiktas 2009 metais paties Andriaus Kubiliaus, jo vyriausybės, bet tada jis nebuvo priimtas. Po to buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, laukėme sprendimo. Sprendimas kaip ir leidžia. Tokį interesą turi ir, sakysim, totoriai. Bet dar didesnį interesą turi lietuvės moterys, kurios yra sukūrusios mišrias šeimas. Ir tokių yra apie 10 tūkstančių. Tiek maždaug būtų ir tautinių mažumų atstovų.

– Ar prieš pateikdami pataisas Jūs konsultavotės su Valstybine lietuvių kalbos komisija?

– Taip, mes konsultavomės. Kaip tik jie ir paprašė, kad iniciatyva būtų Seimo.

– Ar Jums teko girdėti koalicijos partnerių nuomonę?

– Na, kol kas tam neprieštarauja. Aš sunkiai įsivaizduoju, dėl ko čia reikėtų prieštarauti.

– Tai at Jūs turite garantijų, kad įstatymas bus priimtas? Nes, pats sakėte, kai toks įstatymas buvo teiktas 2009 metais A. Kubiliaus vyriausybės, tai ir Jūsų dėka jis nebuvo priimtas?

– Aš balsavau už.

– Aš ne konkrečiai apie Jus, aš – apie socialdemokratus.

– Aš noriu pasakyti, kad koalicijos sutartyje yra šitas klausimas. Tai būtų labai keista, jei koalicijos partneriai staiga atsisakytų savo įsipareigojimų. Jis yra ne tik koalicijos sutartyje, bet ir Vyriausybės programoje.

– Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis užsipuola prezidentę Strasbūre, jog Lietuvoje diskriminuojamos tautinės mažumos, ta pati LLRA rengia demaršus prieš prof. V. Landsbergį Seime per Sausio 13-osios minėjimą ir apskritai šita politinė jėga nesibodi, kaip sakė prezidentė, diskredituoti Lietuvą – ar visame šitame procese neįžvelgiate savo, turiu galvoje, partiją, koalicijos partnerę, neveiklumo ir aplaidumo?

– Aš matau daugiau pliusų negu minusų, kad tautinės bendrijos pagrindu sukurta partija dalyvauja valdžioje. Taip, yra visokių pareiškimų, bet Lietuvos lenkai – ne vien jūsų minimas lyderis ar kai kurie kiti politikai, ir ne jiems čia, tiesą sakant, tas įstatymas – manau, jie nelabai ir nori to įstatymo.

Koalicija neiškėlė vieno kandidato, visos partijos, išskyrus vieną koalicijos partnerę, turi savo kandidatus, tai tos diskusijos gali sukelti visko. Ir įtampos pačioje koalicijoje

Jiems reikėtų kaip tik pagrindo toliau triukšmauti. Todėl aš ir sakau, mums reikia šiandien tą įstatymą priimti, arba mes jo niekada nepriimsime. Aišku, mūsų netenkina tokios kalbos, bet ir kiti koalicijos partneriai pas mus pasižymi įvairiomis radikaliomis kalbomis.

– Kad jau sakote, jog ir iš kitų politinių partijų sulaukiate kažkokių radikalių pareiškimų, tai prašau pasakyti, kaip Jūs įsivaizduojate, ar po Prezidento rinkimų koalicija galėtų keistis?

– Teorinė galimybė visada tokia yra.

– O praktinė?

– Ir teorinė, ir praktinė, aišku, gali būti. Jeigu koalicija dėl ko nors nesusitars arba susibars rinkimų eigos metu, nes rinkimai bus gana aštrūs, aš taip įsivaizduoju. Koalicija neiškėlė vieno kandidato, visos partijos, išskyrus vieną koalicijos partnerę, turi savo kandidatus, tai tos diskusijos gali sukelti visko. Ir įtampos pačioje koalicijoje.

– O kaip Jūs vertinate kalbas, kad po Prezidento rinkimų būtent LLRA gali nelikti koalicijoje?

– Aš vertinu kaip mūsų oponentų norą šiek tiek kiršinti koaliciją. Na, o jų lyderių pareiškimai yra jų problema. Aš manau, kad jie patys turi spręsti šitą klausimą.

– Jūs tikrai manote, kad tai yra tik jų lyderių problema, kai jie nuvažiavę į Strasbūrą pasakoja, kad jų teisės pažeidžiamos?

– Aš jau sakiau, kad mes koalicijoje svarstome tokius dalykus ir raginame to nedaryti, bet neatsirado nė vieno nei premjero, nei koalicijos lyderio, kuris kaip nors visiems užčiauptų burnas. Taip dar nebuvo Lietuvoje.

– Ar Jums neatrodo, kad Jūs negalite padaryti daugybės darbų ir susitarti iš karto, negaišdami laiko su tokiais partneriais, kokie yra Darbo partija ir LLRA?

– Gaištame laiką, aiškus reikalas. Tikrai yra per daug diskusijų. Būna sutarta, bet paskui pakeičia nuomonę. Na, kad ir kalbant apie eurą. Tas jau yra įrašyta programoje, paskui vėl pakeičiama nuomonė. To yra, bet greičiausiai tai neišvengiamas dalykas politikoje. Geriau, kad to nebūtų. Dirbtume efektyviau ir naudingiau Lietuvos žmonėms.

– Kadangi esate vienas iš partijų susitarimo dėl užsienio politikos, saugumo ir gynybos rengėjų, noriu paklausti, ar galite garantuoti, kad jis bus vykdomas? Nes tai, ką išgirdome iš Jūsų koalicijos partnerių ir Jūsų paties partijos narių, visai neįkvepia tuo tikėti. Jie ir toliau kovoja už savo tiesas, bet prieš VAE, skalūnus, 2 procentus, eurą? Jeigu tai liks tik eiliniais parašais, tai bus gėda ne tik prieš Lietuvos žmones, bet ir prieš partnerius, šiuo atveju – NATO?

– Visiškai sutinku. Aš tikiuosi, kad bus vykdoma. Yra vienas naujas dalykas šitoje sutartyje – partijos sutarė, kad kas pusmetį peržiūrės, kaip susitarimas yra vykdomas. Anksčiau to nebūdavo. Dėl finansavimo – aš žinau, kad mes ilgai rengėme šį susitarimą, nes mes laukėme realaus Finansų ministerijos atsakymo, Vyriausybės atsakymo. Ir tik tada, kai premjeras atsakė, kad štai toks planas iki 2020 metų, t.y. vidutiniškai po 0,2 proc. BVP [per metus], yra realus, mes jį įrašėme.

– O Visaginas, o skalūnai?

– Visagino projektas šiuo metu yra visiškai kitoks negu buvo iki tol. Yra visiškai kitoks ekonominis pagrindimas. Galbūt reikės kreiptis į visuomenę ir paaiškinti, kad tai yra šiek tiek kitoks projektas, jis jau ekonomiškai pagrįstas. Ir visuomenė turės atsakyti.

– Visuomenė gali atsakyti, bet kai politikai kalba tą patį, ką kalbėjo anksčiau, iki susitarimo, ir dabar, po susitarimo...

– Negali sustabdyti politikų, kurie įsivaizduoja, kad jie pakalbės populiariomis temomis, net ir prieš savo koalicinės vyriausybės programą, ir dėl to bus populiaresni. Galiu juos nuliūdinti, kad taip neatsitinka. Ir po to jie vėl pakeičia – jau kelintą kartą – savo nuomonę ir galvoja, kad žmonės to nepastebi.

– Bet ar tai nesutrukdys įgyvendinti susitarimo?

– Aš tikiuosi, kad nesutrukdys, bet garantijų tokiuose susitarimuose nėra. Niekada.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min