Dabar populiaru
Publikuota: 2013 birželio 21d. 08:09 , atnaujinta: 2013 birželio 21d. 10:58

Ingrida Šimonytė: „Tai ne mokesčių reforma, o Čiapajevo kojinė“

Ingrida Šimonytė
J.Kalinsko nuotr. / Ingrida Šimonytė

„Daroma tik tam, kad būtų daroma“, – taip trumpai ir aiškiai buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ekonomikos paslapčių mokanti nebe politikus, o studentus, apibūdina dabartinės Vyriausybės siūlymus reformuoti mokesčių sistemą.

Pasak jos, mokesčių reformos siūlymai neatsako į esminius klausimus, kai kurie jų apskritai yra nesuprantami.

2009 metais Finansų ministerijos vadovo kėdėje Algirdą Šemetą pakeitusi I.Šimonytė dabar susitelkusi į kitą darbą – Vilniaus universiteto studentams dėsto makroekonomiką. Dabar ji iš šalies stebi socialdemokratų vadovaujamos koalicijos bandymus reformuoti mūsų šalies mokesčių sistemą ir negaili kritikos.

„Kol mes sugalvosime, ką darysime toliau su savo 70 proc. išteklių suvartojančiais trimis sektoriais, vardu socialinė apsauga, švietimas ir sveikatos apsauga, tol visi stumdymai mokesčių srityje ir bus tik stumdymai, kaip Čiapajevo kojinė – nuo kairės ant dešinės. Tai nėra reforma“, – atvirauja ji.

„Net ir tie baisūs, klaikūs progresiniai mokesčiai, jei jie būtų derinami su „Sodros“ lubomis, būtų naudingesni nei dabartinė sistema“

Su buvusia ministre susitinkame Vilniaus universitete. Ji atsisėda taip, kad matytų egzaminą laikančius studentus ir per pokalbį vis žvilgteli į studentų pilną salę.

– Jei dabar turėtumėte reformuoti mūsų šalies finansų sistemą, kokių sprendimų imtumėtės?

– Dabartiniai valdžios sprendimai pradedami ne nuo to galo. Atrodo, kad mokesčių reforma savaime yra tikslas: reikia kažkaip pakeisti mokesčius, nes jie Lietuvoje pagrindinė problema. Bet problema kita – reikia sugalvoti paradigmą, kaip mes vidutiniu ir ilgesniu laikotarpiu ketiname finansuoti savo viešuosius sektorius ir tik atsakę į šitą klausimą galime galvoti, kaip perskirstyti viešųjų finansų pyragą.

Taip, jeigu imi vien pliką mokesčių struktūrą, akivaizdu, kad darbo apmokestinimas yra problema – vidutiniokui ir mažesnes pajamas gaunančiam darbuotojui tenkanti mokesčių našta yra neproporcinga. Bet problemos sprendimas susijęs ne su mokesčių sistema. Gerai, sumažinkime mokesčius, o kaip mes po trejų metų finansuosime sveikatos apsaugą? Ar mes tam turėsime išteklių? Pagal dabartinius įsipareigojimus sveikatos apsaugos finansavimo poreikiai augs labai sparčiai, žmonės serga, įsipareigojimai dideli, valstybės lėšomis draudžiamų asmenų yra daug, vaistai vis efektyvesni, bet brangesni ir tai veikia viešąją kišenę, panašiai švietimo ir kitų sektorių situacija.

Mokesčių sistemą perbalansuoti sveika, bet kai kalbame apie kažkokį perbalansavimą, bandome tame pačiame prūde stumdytis ir nieko nepakeičiame. Padidinsime neapmokestinamą pajamų dydį? Tvarka, o kas iš to? Toliau didinsime dar daugiau? Gerai, bet ilguoju laikotarpiu nei darbo jėga dėl to neatpigs, nei žmogaus perkamoji galia nepadidės.

– Vienas iš Finansų ministerijos siūlymų yra apmokestinti palūkanas nuo 10 tūkst. litų. Kaip tai vertinate?

– Šis siūlymas taip pat yra tik pakeitimas dėl pakeitimų. Premjeras paaiškino, kad apmokestinus palūkanas bus daugiau socialinio teisingumo. Kokia čia teisybė, kad žmonės, kurie turi didesnius nei milijonas litų indėlius, susimokės kažkokį mokestį nuo gautų palūkanų? Kas tuos 10 tūkst. nukabino? Ypatingai šitame kontekste, kai palūkanos neigiamos, kai uždirbti didesnių palūkanų neįmanoma.

Jei jau bankų palūkanas apmokestiname, tada apmokestinkime ir vertybinius popierius. Tačiau tai reikštų, kad Vyriausybei pabrangtų skolinimasis. Bet juk tai irgi yra žmonių pajamos.

– Kokia suma pavyktų papildyti valstybės biudžetą apmokestinus palūkanas?

– Čia ir yra paradoksas, kad 10 tūkst. litų bankų palūkanoms yra didelė suma. Kad ją gautum, reikia turėti kokio milijono litų dydžio indėlį. Tuo tarpu vertybinių popierių (VP) pelnui 10 tūkst. litų nėra didelė suma. Ją turintis žmogus nėra tas, kuris stumdo didžiulius vertybinių popierių srautus. Galbūt šituo pasiūlymu žavimasi todėl, kad deklaracijose kelerių metų VP apyvarta yra beveik 2 mlrd. litų. Bet juk tai tik apyvarta, tuos VP reikia įsigyti Jei pardavus gaunamas nuostolis, jį reikia pripažinti. Vadinasi – labai didelis klausimas, kokia reali apmokestinamoji bazė.

Sistemai tai neprideda sveikatos. Neaišku, ką norima padaryti. Pakeisti kapitalo pajamų apmokestinimą? Surasti pajamų šaltinį? Pajamų šaltinio iš to nėra, dar 2011 metų rudenį buvo iniciatyva apmokestinti palūkanas, berods, virš 400 litų sumos, kai palūkanos buvo gerokai didesnės. Tada galima papildyti biudžetą suma buvo įvertinama 50 mln. litų. O dabar, kai kalbame apie indėlius didesnius nei milijonas, kai palūkanos kritusios... Bet kuriuo atveju, kaip sakoma, nei minties, nei muzikos nesuprantu.

– Kalbama apie automobilių ir nekilnojamojo turto mokestį, kad juos įvedus galima būtų sumažinti darbo santykių apmokestinimą.

– Jeigu eitų kalba apie rimtesnius mokesčių sistemos pertvarkymus, mano supratimu, be šitų mokesčių išsisukti būtų sunku. Tai nereiškia, kad juos reikia nustatyti tuojau pat, kaip ir nereiškia, kad mokesčius tuojau pat reikia mažinti. Reforma gali būti suplanuota.

Ir dėl to nebus didelės problemos – svarbu, kad žmonėms ir įmonėms būtų viskas aišku. Turint omenyje tai, kad Lietuva nenori mažinti mokesčių surinkimo ir jų dalies nuo bendrojo vidaus produkto, tai nekilnojamojo turto ir transporto mokesčiai yra realūs pajamų šaltiniai, kurie turi mažai neigiamos įtakos ekonomikai ir mažiausiai kenkia ilgalaikiam augimui. Juo labiau, kad Lietuva negamina transporto priemonių, jos yra importuojamos. Apmokestinti tokias prekes verta, tai veikia kaip importo muitas, kurio, būdami ES, taikyti negalime.

– Kaip manote, ar ši Vyriausybė NT ir automobilių mokesčius įves?

– Manau, kad kaip nebuvo šis mokestis priimtas praėjusioje kadencijoje, taip nebus ir šitoje, nes kiekvienas diskusijos dalyvis turi savo motyvų, kodėl nenori tam pritarti ir tie motyvai paprastai yra politiniai.

– Ar pritariate, kad reikia nustatyti „Sodros“ mokesčių lubas?

– „Sodros“ mokesčių lubos yra būtinos. Net ir tie baisūs, klaikūs progresiniai mokesčiai, jei jie būtų derinami su „Sodros“ lubomis ir tarifų skalė būtų racionali, darbdaviui, suinteresuotam samdyti gerai apmokamą specialistą, būtų naudingesni nei dabartinė sistema.

Dabar turime mažą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, bet kiekvienas litas algos vien socialinio draudimo įmokoms padaro darbo vietą brangesnę ir tas brangimas reikšmingas. „Sodros“ lubos turi būti vien dėl to, kad be jų sistema yra labai ryškai progresinė, tik to žmonės nesupranta. Jie galvoja, kad progresinė sistema yra tik tada, kai yra tarifų laipteliai.

Progresinė sistema yra todėl, kad žmogus, sumokėjęs įmokas nuo didelės algos, niekada gyvenime neatgaus nieko panašaus į tai, ką sumokėjo. Galime sakyti, kad visi turi būti solidarūs. Puiku, bet tokiu atveju ir kalbėkime, kad nuimame nuo „Sodros“ mokesčio tą dalį, kuri susijusi su solidarumu, su parama ir panašiais dalykais. Pridėkime tai prie gyventojų pajamų mokesčio, mokėkime į nacionalinį biudžetą ir iš jo mokėkime paramą. Priešingu atveju, jei yra kaip dabar, sistema yra ryškiai progresinė, per daug progresinė.

– Dažnai kaip sėkmingai viešuosius finansus tvarkančią valstybę minite Estiją. Dėl ko jai tai pavyksta?

– Estijoje nelabai buvo kairiosios valdžios, buvo nesunku užtikrinti tęstinumą (juokiasi).

Bet jei žiūrėsime į pamatinį dalyką, estams padeda galvojimas apie tai, kad turi gyventi iš to, ką turi šiandien, ir supratimas, kad laikai visada nebus tokie geri, kaip dabar. Tą supratimą atsispindi viešieji Estijos finansai. Tai yra ta šalis, kuri, išskyrus blogiausius 2009-uosius, nėra turėjusi biudžeto deficito.

Estų mokestiniai sprendimai atitinka Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos mokesčių kvalifikavimą pagal jų gerumą ar blogumą. Estai didino akcizą, manė, kad kuo daugiau apmokestins vartojimą, kuo mažesnė dalis teks darbui ir kapitalui, tuo mažiau naštos bus investicijoms. Todėl jie niekada neinkštė dėl akcizų tarifų padidinimo. Kai reikia akcizo mokestį padidinti dėl ES reikalavimų, pas mus tai tampa didele problema, o ten žmonės sprendimus priima patys, nes toks jų mokesčių politikos supratimas.

– Koks darbas jums mielesnis: dėstyti ar vadovauti Finansų ministerijai?

– Tai nepalyginami dalykai. Finansų ministerijai vadovauti nesiekiau: pasiūlymas nukrito ir stebiuosi, kad vadovavau taip ilgai.

Nustebau, kiek daug laiko reikia pasiruošti paskaitoms – daug daugiau nei Finansų ministerijoje. Kai dirbau ministre, viskas buvo aišku, o su studentais kitaip, nes turiu perteikti informaciją, o ne atsimušinėti nuo nebūtinai racionalių klausimų ar dalyvauti politiniame teatre, kurį rodys per TV.

Norint pasiruošti paskaitai reikia nemažai dirbti – viena paskaita verta pusantros dienos darbo. Žinoma, tai pirmo karto sindromas. Bet buvau labai nustebusi ir mane juokino, kad žmonės sakydavo, jog dirbdamas dėstytoju gali pailsėti.

Savaitraštis „15min“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Prezidentūra teisinasi dėl atšauktos kelionės į Latviją: mašina spėję nebūtume

Vardai

15min studijoje – Ilona Balsytė: apie „Muzikos galią“, teatro žaidimus ir „Keistuolius“

Aktualu

Badaujantys kaliniai jau pradėjo žalotis, bet jie sulaukė palaikymo iš laisvės

Aktualu

LSDP kandidato į prezidentus varžytuves laimi V.Andriukaitis

Aktualu

R.Masiulis: kokio laiko nori Lietuvos gyventojai, paaiškės jau šiemet

Geriausios mėgėjų panoramos – „EPSON International Pano Awards“ nugalėtojos

Sportas

„Skrieja kamuolys“: šaltis Bukarešte, ateitis Tautų lygos D divizione, anglai, vokiečiai ir VAR „Premier“ lygoje

Aktualu

S.Skvernelis Belgijos muziejui dovanojo tarpukario Lietuvos karinių uniformų

Kultūra

Artūras Tereškinas: Meilės pažadų simfonija

24sek

Geriausių krepšininkų rinkimuose – aiškus lyderis ir aštri kova tarp moterų

Gazas

Žurnalistas V.Milius sieks rekordo: elektromobiliu „Hyundai Kona“ skries į pajūrį

Maistas

Salotos su žuvimi pasotins, bet neapsunkins: 12 pasiūlymų pietums ar vakarienei

Gyvenimas

Apokalipsės belaukiant: ką būtina žinoti apie antibiotikus

Vardai

Niujorką netikėtai įsimylėję Ugnė Galadauskaitė ir Marius Siparis susuko nuotaikingą kelionės video

Pasaulis kišenėje

Audra Tenerifėje: gigantiškos bangos plovė daugiaaukščio balkonus

Sportas

Julija Jefimova ir Marija Šarapova pateko tarp seksualiausių Rusijos moterų

Mokslas.IT

Kinijos „dirbtinė Saulė“ įkaitinta iki 100 milijonų laipsnių

Aktualu

Kandidatas į Vilniaus merus V.Navickas pristatė rinkimų programą: siūlo dviejų lygių savivaldą

Aktualu

Alytaus meras V.Grigaravičius antros kadencijos nesieks

Vardai

Monika Šalčiūtė bušido turnyruose dirba nuo 17 metų: „Aš čia – kaip „Victoria's Secret“ angelas“

Naujienos

Aktualu

Prezidentūra teisinasi dėl atšauktos kelionės į Latviją: mašina spėję nebūtume

Vardai

15min studijoje – Ilona Balsytė: apie „Muzikos galią“, teatro žaidimus ir „Keistuolius“

Aktualu

Badaujantys kaliniai jau pradėjo žalotis, bet jie sulaukė palaikymo iš laisvės

Aktualu

LSDP kandidato į prezidentus varžytuves laimi V.Andriukaitis

Aktualu

R.Masiulis: kokio laiko nori Lietuvos gyventojai, paaiškės jau šiemet

Geriausios mėgėjų panoramos – „EPSON International Pano Awards“ nugalėtojos

Sportas

„Skrieja kamuolys“: šaltis Bukarešte, ateitis Tautų lygos D divizione, anglai, vokiečiai ir VAR „Premier“ lygoje

Aktualu

S.Skvernelis Belgijos muziejui dovanojo tarpukario Lietuvos karinių uniformų

Kultūra

Artūras Tereškinas: Meilės pažadų simfonija

24sek

Geriausių krepšininkų rinkimuose – aiškus lyderis ir aštri kova tarp moterų

Gazas

Žurnalistas V.Milius sieks rekordo: elektromobiliu „Hyundai Kona“ skries į pajūrį

Maistas

Salotos su žuvimi pasotins, bet neapsunkins: 12 pasiūlymų pietums ar vakarienei

Gyvenimas

Apokalipsės belaukiant: ką būtina žinoti apie antibiotikus

Vardai

Niujorką netikėtai įsimylėję Ugnė Galadauskaitė ir Marius Siparis susuko nuotaikingą kelionės video

Pasaulis kišenėje

Audra Tenerifėje: gigantiškos bangos plovė daugiaaukščio balkonus

Sportas

Julija Jefimova ir Marija Šarapova pateko tarp seksualiausių Rusijos moterų

Mokslas.IT

Kinijos „dirbtinė Saulė“ įkaitinta iki 100 milijonų laipsnių

Aktualu

Kandidatas į Vilniaus merus V.Navickas pristatė rinkimų programą: siūlo dviejų lygių savivaldą

Aktualu

Alytaus meras V.Grigaravičius antros kadencijos nesieks

Vardai

Monika Šalčiūtė bušido turnyruose dirba nuo 17 metų: „Aš čia – kaip „Victoria's Secret“ angelas“

Vardai

Ypatingos

07:48
07:40

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie 15min