- Kas yra JATC ir koks jo tikslas?
- Kartu su Žilvinu dirbome savanoriais vienoje organizacijoje. Po kurio laiko išsiskyrė mūsų ir jos vadovų požiūriai, negalėjome realizuoti savo idėjų, todėl nusprendėme įkurti tokią organizaciją, kuri dirbtų su jaunimu, vykdytų jam skirtas programas, konsultuotų ir padėtų januoliams įgyvendinti savo mintis ir idėjas.
Kuriame jaunimo konsultavimo ir informavimo centrą, jame dirba savanoriai ir ruošia informaciją apie mokymus, keliones, galimybes realizuoti savo idėjas ir iniciatyvas tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Taip pat konsultuojame jaunimą, turintį idėjų ir norintį jas įgyvendinti.
Dirbame su savanoriais, bandome suprasti, kaip veikia įvairios informavimo platformos, formuojame komandą. Rugsėjo mėnesį planuojame atidaryti informavimo centrą.
Viską, ką nori, jaunas žmogus gali padaryti pats – mes jam tik šiek tiek padedame, palaikome. Padėjome Gražiškių miestelio jaunimui įgyvendinti visuomenės aktyvinimo projektą. Mes tik konsultavome juos, o viską nuo pradžios iki galo jie padarė patys. Taip atkūrėme prieš kelerius metus įsteigtą organizaciją, o šiomis dienomis renkamas jos pirmininkas.
- Su kokiais sunkumais susiduria jauni žmonės, norintys pakeisti savo ir kitų gyvenimus?
- Sunku atsakyti, nes yra jaunimo organizacijos ir tokios, kurios dirba su jaunimu. JATC – su jaunimu dirbanti organizacija. Mes patys jau nebe jauni, bet labai „sergame“ už jaunimą (šypsosi).
Sunkumai, su kuriais susiduriame, yra finansiniai. Nelengva buvo rasti patalpas, o jas radus – įrengti.
Jei nori paramos – susiduri su iššūkiu įtikinti kitus, kad tavo organizacijos veikla naudinga jaunimui bei visuomenei ir kad ji gyvuos ilgai. Būna, kad nueini į susitikimą su kuo nors, prisistatai, supažindini su savo idėja, o tau sako: „Šaunu, jūs jauni, su šauniomis idėjomis, viskas gerai. Bet gal pirmiausiai parodykite rezultatus, kad galėtumėme kalbėtis toliau?“
- Kaip palaikote vienas kitą?
- Kai turime idėją – dirbti labai lengva. Negalėtume daryti to, kas nepatinka. Mums nesunku vidurnaktį sėdėti prie kompiuterio, atsakyti į laiškus, ieškoti informacijos. Per šešerius metus matėme ir šilto, ir šalto.
Labiausiai mus „veža“ idėja ir noras ją įgyvendinti. Nesistengiame specialiai ar dirbtinai vienas kito motyvuoti.
Būna juokinga, kai norime pabendrauti, pasikalbėti apie kažką, kas nesusiję su darbu, o galiausiai grįžtame prie darbo temų. Mus tai uždega, nes tai ir įdomu, ir svarbu.
- Esate draugai?
- Žilvinas: Nežinome, kaip mes bendrautumėme ne organizacijoje. Juk susipažinome tuomet, kai dirbome savanoriais, dabar kartu užsiimame panašia veikla. Nežinau, ar esame draugai. Mes – labai skirtingi.
- Asta: Draugus dažniausia vienija bendri pomėgiai ir bendras laisvalaikis – mes jų neturime. Mus vienija darbas, kurį atliekame kartu. Žilvinas su manimi į žygį neitų (Neičiau, – pritaria jis), bet kai einame su JATC, džiaugiasi, kad galime pasiskirstyti darbus.
- Kas yra TJA?
- Žilvinas: Tai – programa, kurią sukūrė vokiečių pedagogas Kurtas Hahnas. Ji išliko nepasikeitusi, nors praėjo jau daug metų. Programa skirta jauno žmogaus poreikiams, ugdyti jo savarankiškumą, mokyti dirbti komandoje, lavintis, siekti naudos bendruomenei. Programos esmė – jaunas žmogus priima iššūkį, užsiimdamas tam tikra veikla. Kuo ilgiau tuo užsiima, tuo aukštesnį apdovanojimą gauna. Yra trys apdovanojimai – bronzinis, sidabrinis ir auksinis.
Jei siekiama bronzos, reikia tris mėnesius tobulinti savo įgūdžius (groti gitara, mokytis užsienio kalbų, piešti), tiek pat laiko užsiimti aktyvia veikla (plaukioti, šokti, bėgioti), dar trys mėnesiai skiriami teikti paslaugas bendruomenei (senelių priežiūra, parkų tvarkymas), ir galiausiai – ėjimas į dvi dienas ir vieną naktį trunkantį žygį.
Sidabro medaliui gauti reikia ilgesnio laiko. Auksiniam – žmogus turi per penkias dienas realizuoti projektą iki tol nepažintoje aplinkoje. Lietuvoje aukso apdovanojimas dar nėra pasiektas, tad mūsų tikslas – padaryti taip, kad tai įvyktų.
- Esate vienintelis Lietuvoje TJA mokymų vadovas?
- Žilvinas: Šiuo metu taip, bet po savaitės jau būsiu nebe vienas. Mūsų kolegė Inga šiuo metu dalyvauja mokymuose Prahoje.
- Kas gali dalyvauti šioje programoje?
- Žilvinas: Jaunimas nuo 14 iki 25 metų. Pavyzdžiui, Joniškyje aktyviai dalyvauja viena mokykla. Kituose miestuose ir miesteliuose taip pat yra tokia galimybė.
- Asta: Organizaciją galite rasti internetiniame puslapyje – www.jaunimoapdovanojimai.lt.
- Kokia šios veiklos prasmė? Gauti medalį?
- Žilvinas: Apdovanojimas (ženklelis), kurį gauna dalyvis, yra tik pradinė motyvacija. Man labai džiugu, kad grupė, kurią lydėjome link apdovanojimų, iš pradžių siekė tik medalių, o vėliau suprato, jog tai, ką daro – daro dėl savęs. Šis apdovanojimas yra pripažinimas ir ženklas, kuriuo parodoma, kad tai, ką jie pasiekė, yra vertinga.
Žinau, kad kai kuriems jauniems žmonėms tai padeda susirasti darbą. TJA yra gerai žinomas pasaulyje. Esu girdėjęs apie vieną merginą iš Rokiškio, kuri išvažiavo į užsienį ieškotis darbo ir kartu su savimi pasiėmė šį apdovanojimą. Darbdavys jį atpažino ir sureagavo teigiamai. Darbą ji gavo.
TJA tikslas – jauno žmogaus tobulėjimas, sugebėjimas planuoti savo veiklą, siekti užsibrėžto tikslo, būti lanksčiam.
- Asta: Man norisi pridėti, kad patys TJA dalyviai pasakoja, jog išmoksta labiau pasitikėti savimi, supranta, galintys padaryti daugiau, negu atrodo iš pradžių. Be to, įsipareigojimai ir tikslo užsibrėžimas padeda padaryti kažką naudingo. Kai tik sau sakai – padarysiu, vis atidėlioji, arba po savaitės užmeti. O kai turi grupę, kuri eina tuo pačiu keliu bei susiduria su tais pačiais sunkumais, pasidaro lengviau.
- Kodėl žmogui svarbu tobulėti? Galbūt užtenka baigti mokyklą, įstoti į universitetą, susirasti darbą, sukurti šeimą ir ramiai gyventi?
- Asta: Kai kurie renkasi tai ir jiems to užtenka. Jauno žmogaus uždavinys – bandyti atrasti save. Neužtenka tik baigti mokyklą, kad suprastume, ką norime daryti ir ką sugebame. Per asmeninį tobulėjimą atrandamas savas kelias, savasis „aš“.
- Žilvinas: Nenori – nereikia. Ši programa yra tik tam žmogui, kuris nori pokyčių. Ne tik sau, bet ir Lietuvai, gal net Europai. Kitas dalykas – žmogus gali išbandyti save be jokių įsipareigojimų. Dažnai nutinka taip, kad baigiame mokyklą, įstojame į universitetą ir suprantame, kad darome ne tai, ką norėtume. O čia suteikiama galimybė tris mėnesius užsiimti kokia nors širdžiai miela veikla, tarkim, mokytis piešti.
Buvo tokia mergina, kuri lankė piešimo pamokas. Ji piešė portretus pieštuku, o galiausiai įstojo į architektūrą. Kita mergina dirbo savanore su vaikais. Supratusi, kad tai jai patinka, pradėjo studijuoti socialinį darbą. O gal atvirkščiai, manai, kad tau kažkas patinka, pabandai tai ir supranti, kad tai ne tau ir pradedi ieškoti kito kelio.
- Kas eina tuo sunkesniu keliu?
- Žilvinas: Vienam žmogui reikia tik paspirties iš šono ir grupės palaikymo. O kitas nežino, ko nori. Mes jam padedame tai sužinoti..
Programoje dalyvaujantieji tarpusavyje nekonkuruoja. Svarbiausia, kad tu šiandien esi geresnis už tą, koks buvai vakar.
- Ar Lietuvoje TJA padeda rasti darbą?
- Žilvinas: Programa veikia neseniai, tad nėra ir tradicijų, kaip Didžiojoje Britanijoje. Manau, kad laikui bėgant darbdaviai pradės pripažinti šios programos vykdymo metu įgytas žinias. Ypač po to, kai jauni žmonės, dalyvavę TJA, patys taps darbdaviais.
- Kokia jūsų pačių nuomonė apie šiuolaikinį Lietuvos jaunimą?
- Žilvinas: Teigiama. Piktina tie suaugusieji, kurie tvirtina, kad jaunimas nieko nenori, kad jis yra nemotyvuotas ir nieko nedaro, tik valgo „saulėgrąžas“. Netiesa. Man atrodo, kad suaugę tiesiog nori, kad jaunimas darytų tai, ką sugalvojo jie. Jei jie nusprendžia, kad jaunas žmogus turėtų mokytis eilėraščius mokyklose, tai natūralu, kad jam neįdomu.
Jaunimas gali labai daug. Jei kas nors organizuoja renginį, į kurį jauni žmonės neateina, reikia paklausti savęs, kodėl? Gal todėl, kad niekam jis neįdomus?
Aš linkiu, kad visi kuo ilgiau išliktume jauni. Tai įmanoma. Kai tiki – įmanoma viskas, nes kitaip pradedi „dusti“ ir dejuoti „ai, čia nesąmonė, mokesčiai dideli, kažkas kitas kaltas, bet ne aš“. Tada „užkerpėji“ ir pasensti.
 |
| Ambasadorius Davidas Huntas |
Faktai
Šiemet bronzos ir sidabro apdovanojimus gavo 53 jauni žmonės iš Lietuvos. Šiuo
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hercogienė Catherine |
metu programoje yra daugiau kaip pusantro šimto dalyvių.
TJA apdovanojimai – tai 1956 m. iniciatyva, kuriai išplisti padėjo Edinburgo didysis kunigaikštis, norėdamas pagelbėti berniukams įveikti paauglystės metus. Vėliau programa keitėsi – dalyvauti leista ir mergaitėms.
Jungtinės Karalystės ambasadorius Lietuvoje – Davidas Huntas yra apdovanotas TJA aukso medaliu.
Kembridžo didžioji kunigaikštienė Kate Middleton taip pat apdovanota TJA aukso medaliu.
