Paskutiniame savo interviu Lietuvoje A.Derse teigė, kad jos kadencijos metu Lietuva ir Jungtinės Valstijos tapo lygiaverčiais partneriais, sustiprino bendradarbiavimą saugumo srityje ir atvėrė naujas galimybes verslui.
Diplomatė taip pat pasveikino šalies vyriausybę dėl pastangų tinkamai įvertinti holokaustą Lietuvoje, tačiau perspėjo, kad šalis privalo geriau finansuoti gynybą.
- Kai grįšite į Jungtines Valstijas, ką papasakosite apie Lietuvą jos nepažįstantiems amerikiečiams?
- Sakysiu, kad tai maža šalis, kuri yra labai gera Jungtinių Amerikos Valstijų draugė, partnerė ir sąjungininkė. Apie ją turime žinoti daugiau, geriau suprasti didžią Lietuvos istoriją, taip pat ir jautrius istorijos puslapius.
Amerikiečiai turi ir toliau stiprinti santykius su Lietuva, nes išpažįstame tas pačias vertybes, turime tuos pačius interesus. Mūsų žmones sieja istoriniai ryšiai, kuriuos norime išlaikyti Lietuvai vystantis kaip svarbiai Europos Sąjungos (ES) valstybei.
Kai atvyksta draugai, vežame juos į tris vietas: Kernavę, Trakus ir į vadinamąjį KGB muziejų Vilniuje.
Kai atvyksta draugai, vežame juos į tris vietas. Pirmiausia – Kernavę, kur lietuvių tautos lopšys. Visada ją laikiau mistine ir nuostabia vieta, o dabar ten įsikūrė ir puikus muziejus. Iš Kernavės vykstame į Trakus sužinoti apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Taip pat į vadinamąjį KGB muziejų Vilniuje – ten pasakoju apie mūsų veiklą, vertinant Antrojo pasaulinio karo istoriją, holokaustą, sovietų okupaciją.
- Kalbant apie dvišalius Lietuvos ir JAV santykius, kuriose srityse matote didžiausią pažangą, o kur jos dar trūksta?
- Atvykau turėdama tikslą, kad mūsų santykiai taptų dviejų lygiaverčių partnerių santykiais – gerbiančių vienas kito nacionalinius interesus, galinčių turėti skirtingus požiūrius, bet dirbančius produktyviai ir konstruktyviai. 2010 metų kovą sakiau, kad judame tokios santykių būklės link. Manau, ją pasiekėme.
Naują lygį pasiekė mūsų santykiai saugumo srityje dvišaliu lygmeniu, dirbant su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos programa. Per pastaruosius kelerius metus NATO pasiekta daug pažangos Lietuvai svarbiais klausimais: nuolatine tapo Baltijos šalių oro policijos misija, viršūnių susitikime pritarta Energetinio saugumo centrui, paskelbti laikini priešraketinės gynybos pajėgumai NATO aljansui.
Per BALTOPS pratybas buvo nuostabu Nemirsetos paplūdimyje stebėti išsilaipinančius JAV jūrų pėstininkus, o B52 bombonešiai be sustojimų skrido iš Luizianos. Tai buvo daroma siekiant pademonstruoti JAV įsipareigojimus ir galimybes prisidėti prie Lietuvos saugumo.
Vyksta diskusijos dėl išlaidų gynybai. Šioje srityje, JAV požiūriu, turėtų būti padaryta daugiau. Kalbame apie du procentus. Visi NATO sąjungininkai priėmė politinį įsipareigojimą skirti 2 proc. BVP gynybos išlaidoms. Šis skaičius nenukabintas nuo lubų. NATO po kruopščios analizės nusprendė, kad bet kuriai šaliai išlaikyti esamą saugumo parengties lygį būtina gynybai išleisti apie 1,2 proc. BVP. Norint padidinti pajėgumus ginti savo šalį ir prisidėti prie NATO kolektyvinės gynybos misijos, reikia išleisti daugiau. Dėl šios priežasties NATO nusprendė skirti 2 proc.
Nesivelkime į kažkokius mistinius debatus apie 2 proc., nemąstydami, ką tai reiškia. O tai reiškia pajėgas vietoje, kelius, įrangą, pratybas. Tai reiškia realias galimybes apginti save. Jei nėra saugumo, visa kita beveik nesvarbu. Raginau kolegas Lietuvoje iš viso politinio spektro, per visas institucijas, per žiniasklaidą žiūrėti rimtai į šį klausimą.
Tik Lietuva gali nuspręsti, ko imtis, atsižvelgiant į tai, kad žmonės dar kenčia nuo krizės padarinių.
Tik Lietuva gali nuspręsti, ko imtis, atsižvelgiant į tai, kad žmonės dar kenčia nuo krizės padarinių. Suprantu, kad tai sudėtingas klausimas. Bet, regis, politinė vadovybė juda šia linkme, žengdama svarbų žingsnį didinti išlaidas gynybai.
Išmaniosios gynybos koncepcija turėtų būti logiškas pagrindas didinti išlaidas gynybai, nes išmaniosios gynybos esmė yra išleisti pinigus protingai tokiems dalykams, kurie iš tiesų prisidėtų, pavyzdžiui, prie gynybos planų Lietuvai.
Lietuvoje glaudžiai bendradarbiavome su vyriausybe ir nevyriausybinėmis organizacijomis, skatindami ir saugodami žmogaus teises, pavyzdžiui, dėl smurto prieš moteris. Labiau džiaugiausi, kad įstatymas buvo priimtas prieš pat H.Clinton vizitą į Demokratijų bendrijų susitikimą Lietuvoje.
Kaip žinote, daug dirbome holokausto klausimu. Mūsų požiūriu, šis klausimas susijęs su mūsų platesniu požiūriu į žmogaus teises, toleranciją ir mažumų teises kaip ypač svarbius elementus stiprioje demokratijoje. Tai taip pat istorinio teisingumo klausimas. JAV daugybė žmonių domisi šiuo klausimu, ne tik žydų bendruomenė. Šioje srityje matėme didžiulę pažangą, nuoširdžiai tikiuosi, kad tai tęsis.
Verslo srityje pradžia buvo gera – padėjome Lietuvai patekti į daugybės Amerikos kompanijų radarų ekranus. Lietuva turi daug potencialių privalumų kaip ekonominė ir komercinė partnerė Amerikos įmonėms. Amerikos bendrovės gali rasti partnerius, kurie žino, kaip užsiimti verslu rytuose, kurie moka reikiamas kalbas, supranta rinkas, bet taip pat gali patekti į ES, nes Lietuva yra ES narė.
Čia dirbančiai Amerikos kompanijai labai daug naudos atneša geros verslo sąlygos (Doing Business), jos gerėja. Dabartinė vyriausybė buvo tvirtai pasiryžusi toliau gerinti investicijų aplinką. Tikiuosi, tai tęsis, nes Lietuva pradeda sulaukti rimto dėmesio iš Amerikos verslininkų.
Surengėme pirmąją JAV prekybos departamento sertifikuotą prekybos misiją, šį mėnesį į Ameriką vyks atsakomoji misija. Reikia tikėtis, kad kitąmet į Lietuvą atvyks dar viena misija.
Lietuvos ambasada turės naują prekybos atašė, kuris visą dėmesį sutelks tik verslui. Mūsų ambasadoje taip pat bus naujas pareigūnas, kuris rūpinsis tik prekybos reikalais. Taigi turėsime naujų išteklių, kad prekybinį bendradarbiavimą pakeltume į naują lygį.
Kalbant apie energetiką, Lietuvos situacija išskirtinė dėl istorinių aplinkybių, ir ją stengiamasi spręsti įgyvendinant ne vieną projektą.
Kalbant apie energetiką, Lietuvos situacija išskirtinė dėl istorinių aplinkybių, ir ją stengiamasi spręsti įgyvendinant ne vieną projektą. JAV valstybės sekretorė ir kiti pareigūnai išsakė tvirtą paramą tam, ką daro Lietuva. Jūs patys sprendžiate, kaip tai daryti, bet manome, kad labai svarbu, jog Lietuva eina šia linkme.
Pasiūlėme techninę ir politinę paramą didiesiems projektams – Visagino atominei elektrinei, nes tikime, kad atominė energetika yra labai svarbus tvarios švarios energetikos elementas, JAV statome naujas atomines elektrines. Pasiūlėme techninę paramą studijai dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo. Įvyko puiki konferencija apie skalūnų dujas. JAV žinome, kad tai gali būti vystoma išlaikant ekologinę pusiausvyrą.
- Kai kurie diplomatai ir politikai Lietuvoje bei kitose regiono valstybėse nuogąstauja, kad JAV dėmesį nuo Europos nukreipia į Aziją. Ką pasakytumėte žmonėms, kurie reiškia nerimą?
- Prezidentas Barackas Obama ir sekretorė H.Clinton sakė, kad santykiai su Europa yra kertinis partneris, siekiant stabilumo, klestėjimo ir saugumo. JAV ir Europa išpažįsta panašias vertybes, mus vienija 65 metai bendradarbiavimo NATO. Tai nesikeis. Esame įsipareigoję šiems santykiams.
Tuo pat metu Jungtinės Valstijos yra globali įtakinga valstybė, turinti pasaulinių interesų. Atsižvelgiant į tai, kas šiomis dienomis vyksta Azijoje, labai svarbu, kad JAV toliau bendradarbiautų su įtakingomis Azijos šalimis, kad toliau siektų atvirų jūrų kelių, o visi galėtų gauti naudos iš prekybos su Azija. Ir jūsų premjeras šiuo metu vieši Kinijoje. Netgi pasaulyje su ribotais ištekliais tai nėra nulinės sumos žaidimas (kai vienas pralaimi, kad laimėtų kitas – red.).
- Istorija su įjungtu mikrofonu (kai buvo įrašyta, jog B.Obama neviešai sakė D.Medvedevui turėsiantis daugiau manevrų laisvės dėl priešraketinio skydo po prezidento rinkimų – BNS) prisidėjo prie spekuliacijų, ar po prezidento rinkimų gali keistis Amerikos užsienio politika. Ar tokie pokyčiai galimi?
- Apie rinkimus galiu pasakyti tik tiek – jie bus laisvi, sąžiningi ir demokratiški, kaip ir rinkimai Lietuvoje. Kalbėdami apie Amerikos užsienio politiką, naudojame posakį: „dvipartystė baigiasi ties krantais“. Kiek tai susiję su šia pasaulio dalimi, su Lietuva, pamatinės mūsų užsienio politikos kryptys nesikeis, nepaisant to, kas įvyks per rinkimus. Tuo esu įsitikinusi, nes mūsų interesai čia sutampa, ir tai nesikeis.
- Į Lietuvą atvykote 2009 metais, kai mūsų šalis patyrė vieną iš didžiausių nuosmukių pasaulyje, ekonomikai susitraukus beveik 15 procentų. Kaip vertinate pastangas įveikti krizę per pastaruosius trejus metus?
- Apibūdinimui tinka tik vienas žodis – tai nepaprasta. Krizė Lietuvai smogė labai stipriai – 2009 metais BVP smuko 15 proc. Jau 2010 metais grįžote prie 1 proc. augimo (BVP paaugo 1,4 proc. – BNS). Pernai augimas siekė šešis procentus. Šių metų perspektyvos taip pat atrodo gana geros, bet tai labai priklausys nuo situacijos kitose rinkose. Žinau, kad Lietuvos žmonės priėmė svarbiausią sunkiausią smūgį dėl griežtų taupymo priemonių, kurių imtasi pakoreguoti ekonominę situaciją, bet jie jį priėmė drąsiai.
Keliavau po regionus, todėl žinau, kad žmonės vis dar kenčia nuo krizės padarinių. Bet žiūrint iš makroekonomikos taško, Lietuva sugebėjo ekonomiką apsukti per metus, ir tai nepaprasta. Keliavau į Jungtines Valstijas su ministru pirmininku tuo metu, kai tai vyko, ir mūsų ekonomistai jam sakė, kad labai gerbia Lietuvą, jog šalis sugebėjo tai padaryti. Aš stebiuosi, kaip jums pavyko.
- Kaip vertinate padėtį Lietuvos žiniasklaidoje – jos laisvę, nepriklausomybę, kokybę?
- Jungtinėse Valstijose mes tikime, kad žiniasklaida yra beveik ketvirta valdžios šaka. Mūsų filosofija paremta tuo, kad be laisvos žiniasklaidoje žmonės negali būti laisvi. Thomas Jeffersonas sakė: „Jei reikėtų rinktis tarp valdžios be laisvos žiniasklaidos, ar laisvą žiniasklaidą be valdžios, rinkčiausi pastarąją“.
Žiniasklaida ne tik atspindi įvairius dalykus – žiniasklaida gali ir turi stiprioje demokratijoje formuoti viešąją nuomonę, sutelkdama žmonių mintis ties nacionalinio saugumo klausimais ir suteikdama forumą debatams bei diskusijoms, analizėms ir idėjoms.
Norėčiau, kad Lietuvos žiniasklaida skirtų dar daugiau dėmesio tarptautiniams klausimams
Visus trejus metus artimai dirbau su žiniasklaida. Vienas iš mano tikslų buvo palaikyti ryšius su mąstančiais apžvalgininkais, analitikais ir autoriais. Gera žinia, kad Lietuvos žiniasklaida laisva, tą rodo visi tarptautiniai rodikliai. Manau, kad jos vaidmuo skatinant nacionalines diskusijas stiprėja Lietuvos santykinai jaunoje demokratijoje. Per pastaruosius metus perskaičiau ne vieną turiningą, objektyvų straipsnį jautriais klausimais, susijusiais su holokaustu. Tai buvo labai įdomu, noriu pasveikinti žurnalistus, kurie pradeda skirti dėmesį sudėtingiems Lietuvos visuomenės klausimams.
Tačiau norėčiau, kad žiniasklaida čia skirtų dar daugiau dėmesio tarptautiniams klausimams, nes Lietuva yra tarptautinis žaidėjas.
Žiniasklaida taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį kovojant su netolerancija ir antisemitizmu. Galima žaisti tokiais jausmais, kad parduotum laikraštį, arba to nedaryti...
- Kokie Jūsų ateities planai, ir kada Lietuva gali tikėtis sulaukti naujo JAV ambasadoriaus?
- Rinkimų metais negalime būti tikri, kada kas nors pasigirs iš Baltųjų rūmų. Bet manau, kad yra galimybė, jog Baltieji rūmai tai greitai paskelbs. Mano asmeniniai planai – grįžti į Vašingtoną. Jungtinėse Valstijose gyvena trys iš keturių mano vaikų. Mano vyras šiuo metu dirba kaip naujos JAV Filipinų bendruomenės vykdantysis direktorius. O aš spręsiu, ką daryti toliau.
