Šeima kapitoną įkalbinėjo visam laikui likti krante
Su kapitonu kalbamės kelte „Regina Seaways“ pakeliui į Vokietijos uostą Kylį. Naktį jūroje siautė audra. Iki 18 metrų per sekundę įsismarkavęs vėjas ne juokais išlingavo laivą.
Su kapitonu kalbamės kelte „Regina Seaways“ pakeliui į Vokietijos uostą Kylį. Naktį jūroje siautė audra. Iki 18 metrų per sekundę įsismarkavęs vėjas ne juokais išlingavo laivą.
Dauguma kelto keleivių dėl jūros ligos iš kajučių nė kojos negalėjo iškelti. O kapitonas savo tiltelyje stovi orus ir be kruopelės panikos veide. Iš vėžių jo neišmuša ir netikėtas pranešimas, kad už borto žmogus. Ramiai išklausęs žinutę, A.Simutis informuoja įgulą, kad nelaimė įvyko už kelių jūrmylių plaukiančiame laive.
Iš kur kapitonas sėmėsi tokios stiprybės ir tą naktį, kuomet liepsnos talžė „Lisco Gloria“ keltą, A. Simučiui pasakoti sunku.
Kalbėdamas apie pragarą menančią kelionę, kapitonas žodžius renka po vieną. Ir tie patys, atrodo, spaudžia gerklę. Prisiminimuose vien dūmai, nežinios kamuojami žmonės, ir faktas, kad artimiausias krantas tik už 26 jūrmylių.
„Visaip raminau keleivius ir įgulą, stengiausi, kad panikos degančiame laive būtų kuo mažiau. Tačiau toks incidentas nepraeina be pasekmių. Ne vienam keleiviui vėliau prireikė psichologinės pagalbos. Ji buvo teikiama ir įgulos nariams“, – pasakoja A.Simutis.
Pats kapitonas atsisakęs tokios paramos. Susidoroti su emocijomis jam padėjo šeima. „Ji ir į jūrą ragino nebeplaukti. Įkalbinėjo visam laikui pasilikti krante. Tačiau ištvėriau tik penkis mėnesius. Jūra pati mane pasišaukė grįžti“, – prisimena kapitonas.
Iš pragaro degančiame laive kapitonas išėjo paskutinis
Grįžęs į jūrą A.Simutis su senąja „Lisco Gloria“ įgula persikė į laivą „Regina Seaway“ ir kursuoja tuo pačiu maršrutu Klaipėda – Kylis, kuris jiems dar neseniai galėjo būti pražūtingas.
Grįžęs į jūrą A.Simutis su senąja „Lisco Gloria“ įgula persikė į laivą „Regina Seaway“ ir kursuoja tuo pačiu maršrutu Klaipėda – Kylis, kuris jiems dar neseniai galėjo būti pražūtingas.
Kapitonu jis dirba jau 18 metų. Iš viso jūrai atidavė 28 metus. 2010-aisiais jis buvo nominuotas metų klaipėdiečio titului už tai, kad kelte kilus gaisrui kartu su įgula tinkamai pasirūpino, jog visi saugiai evakuotųsi, o laivą paliko pats paskutinis, kaip dera tikram kapitonui.
Iš Latvijos kilęs jūrininkas eina tėvo, taip pat jūrininko, pėdomis. „Tačiau ties manimi jūrininkų dinastija ir nutrūksta. Su žmona užauginome dvi dukras, kurių profesijos visiškai nesisieja su jūra“, – atvirauja kapitonas.
Gaisro nusiaubtas keltas tapo metalo laužu
Keltas „Lisco Gloria“ sudegė 2010 spalio 9 d. Laivu iš Vokietijos į Klaipėdą tuomet plaukė 204 keleiviai ir 32 įgulos nariai. Tarp plaukusiųjų buvo 26 gimnazistų grupė.
Daugelis žmonių po vidurnakčio jau buvo sumigę, kuomet laive pasklido dūmai. Automobilių skyriuje įsiplieskusi ugnis akimirksniu išplito į visą keltą. Visus keleivius pavyko išgelbėti. 28 žmonės buvo apsinuodiję smalkėmis. Jiems prireikė medikų pagalbos.
Laivo gaisras buvo gesinamas dar kelias paras. Po to keltas buvo partemptas į Daniją, vėliau į Klaipėdą ir supjaustytas metalo laužui.
Danijos, Vokietijos ir Lietuvos teisėsaugininkai buvo pradėję aibę tyrimų dėl gaisro priežasčių, aplinkybių ir kaltininkų.
Nustatyta, kad ugnis įsiplieskė ne dėl žmonių kaltės. Išsamesnius tyrimus tebetęsia Tarptautinės jūrų organizacijos ekspertai.
