Lietuvoje diskusijos apie pilietybę paprastai baigiasi amžinu ginču dvigubos pilietybės tema. Lietuvoje valdo nuostata „arba – arba“. Arba savas, arba ne.
Ką pasakytų pilietybės grynumą ginantys politikai, jeigu iš tolimo krašto atvažiuotų autoritetas ir pasakytų: nuo šiol visi Lietuvoje nuolat gyvenančių užsieniečių vaikai įgis Lietuvos pilietybę. Tėvai – baltarusiai, Lietuvoje gimę vaikai – lietuviai. Tėvai – kinai, Lietuvoje gimę vaikai – lietuviai.
Būtent tokią pilietybės viziją siūlo Italijos visuomenės integracijos ministrė Cecile Kashetu Kyenge. Pusiaujo Afrikoje – Konge – gimusi, Italijos pilietybę įgijusi 49 metų moteris, pirmoji juodaodė ministrė Italijos istorijoje.
C.Kyenge yra viena akyliausiai saugomų Italijos ministrų kabineto narių. Jos automobilį nuolat lydi dvi trys, o kartais ir daugiau apsaugos mašinų. Romos ir Modenos universitetus baigusios akių gydytojos iš akių nepaleidžia keletas saugumo agentų.
Visuomenės integracijos ministrei nuolat grasinama. Grasina anonimai ir konkretūs asmenys.
Neseniai viena ksenofobinės Šiaurės lygos politikė viešai išreiškė apgailestavimą, kad juodaodės ministrės iki šiol dar niekas neišžagino. Neva žaginama ji patirtų tai, ką patiria italės, kai jas prievartauja iš Afrikos atsikraustę nelegalai.
C.Kyenge grasinimus girdi todėl, kad pasiūlė braukti „ius sanguinis“ – kraujo ryšio pilietybės principą. Jos nuomone, atėjo laikas be didesnių atidėliojimo įteisinti „ius soli“ – žemės principą.
Ministrė siūlo suteikti pilietybę nuolat Italijoje gyvenančių užsieniečių vaikams, kurie gimė šioje šalyje. Ir pataria net nesiaiškinti, kokiu būdu Italijoje atsidūrė jų tėvai, ar jie mokėjo ar nemokėjo mokesčius, sąžiningai dirbo ar kitokiais būdais prasimanė duonos. Nes vaikai, C.Kyenge nuomone, už tėvų klaidas neatsako.
– Ministre, jums daromas psichologinis spaudimas, girdite grasinimus. Ar jaučiate baimę eidama šias pareigas? – 15min.lt korespondentas Romoje paklausė C.Kyenge.
– Visi tie grasinimai tik dar labiau sustiprino mano kaip ministrės poziciją. Taip, aš tapau labai matoma. Bet būtų neteisinga sureikšminti mano asmenį. Yra ir kiti piliečiai, kiti likimai. Aš manau, kad pilietybės tema turėtų tapti mūsų visų reikalu. Ar turėtume kažko bijoti? Nemanau.
Reikėtų suvienodinti pilietybės įgijimo kriterijus ir sukurti tam tikrą teisinį modelį, kuris būtų priimtinas daugeliui valstybių.
– Jūs siūlote „ius soli“ pilietybės principą. Ar jis galimas tik Italijoje? Ar taip turėtų būti visoje ES – nuolat vienoje ar kitoje ES šalyje gyvenančių užsieniečių vaikai turės teisę įgyti tos šalies pilietybę?
– Iš tiesų diskusijos pilietybės tema po to, kai aš buvau paskirta ministre, tapo gerokai intensyvesnės. Netrukus vyksiu į Europos parlamentą, manau, ten taip pat bus proga panagrinėti pilietybės įgijimo klausimus.
Atėjo toks momentas, kai pilietybės klausimas tapo svarbus. Reikia šia delikačia tema kalbėti, reikia stengtis suvokti, ar Europos Sąjungoje yra tam tikrų sąlyčio taškų. Reikėtų suvienodinti pilietybės įgijimo kriterijus ir sukurti tam tikrą teisinį modelį, kuris būtų priimtinas daugeliui valstybių.
– Kokia šiuo metu yra padėtis Italijoje?
– Italijoje pilietybės klausimu intensyviai diskutuojama. Nuomonės šiuo klausimu – įvairios, tad labai svarbu, kad skirtingi požiūriai ir pozicijos suartėtų.
Mano nuomone, pilietybės suteikimo modelį turėtų aptarti politinės partijos, jam turėtų pritarti visa šalis. Esminis šio modelio teiginys būtų šis: Italijos teritorijoje nuolat gyvenančių tėvų vaikai turi teisę į Italijos pilietybę.
