Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Seimo pirmininkė Irena Degutienė: „Visi politikai – savamoksliai“

Irena Degutienė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Irena Degutienė
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Kadenciją baigiančio Seimo pirmininkė Irena Degutienė norėtų, kad tuščią kalbėjimą posėdžių salėje pakeistų aktyvesnis darbas komitetuose bei frakcijose, o rinkėjai suprastų, kad nėra stebukladarių, kurie gerą gyvenimą galėtų ištraukti lyg triušį iš skrybėlės.

– Šios kadencijos Seimui liko dirbti vos kelios savaitės. Su kokiomis mintimis baigiate darbą? – paklausė „15min“ I.Degutienės.

– 2008–2012 metų parlamentas buvo spalvingas kaip Lietuvos gyvenimas. Galbūt retrospektyvoje jis bus pavadintas antikriziniu. 2008 metų vėlyvą rudenį reikėjo skubiai įvertinti situaciją ir priimti biudžetą. Projektas buvo parengtas ankstesnės Vyriausybės, neįvertinus, kad jau yra krizė, jį reikėjo skubiai taisyti.

Šiandien kaip sapną galiu prisiminti istorijas su parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. Turbūt iš nesuvokimo daugiausia naujokai pirko ne parlamentinei veiklai skirtas prekes. Reikėjo ir Statutą tobulinti, aiškiai aprašyti, ką gali pirkti, ko negali. Metus nebeturime jokių problemų.

I.Degutienė neatsižada, jei pasitaikys galimybė, vadovauti Vyriausybei.

Buvo gerokai sustiprinta parlamentinė kontrolė – viena iš parlamento funkcijų. Daugiau dėmesio buvo skiriama komitetų ir komisijų darbui, jie užsiėmė ne tik įstatymų svarstymais, bet ir klausymais, daugiau bendravo su socialinėmis grupėmis. Beveik visi komitetai analizavo priimtus įstatymus.

Atsirado Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius, įsteigta Valstybės nepriklausomybės stipendija, teikiama Kovo 11-ąją jauniems Lietuvos mokslininkams. Sausio 13-ajai prisiminti įsteigėme Laisvės premiją, šiemet ją gavo Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas.

– Ar neįžvelgiate Seimo darbe struktūrinių ir procedūrinių trūkumų? Dabar įstatymo projektą Seimui gali pateikti kad ir vienas parlamentaras. O gal pirmiau reikėtų projektus pateikti komitetams, kurie atsijotų racionalius pasiūlymus?

– Man tapus Seimo pirmininke buvo sudaryta darbo grupė naujam Statutui parengti.

Vakarų demokratinių valstybių parlamentų posėdžių salėse rasite kokius 30 žmonių. Pagrindinis darbas vyksta frakcijose ir komitetuose. Jie deleguoja atstovus į plenarinius posėdžius svarstymams ir tik priėmimams susirenka visi parlamentarai. Pas mus turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė visų narių plius vienas. Jei neturime 71 balso, negalime priimti įstatymo. Ir pateikimo stadijoje reikia būti, ir svarstymo. Gal ir mes išmoksime dirbti komitetuose bei frakcijose.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Irena Degutienė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Irena Degutienė

– Po praėjusių rinkimų į politiką atėjo Arūno Valinsko vadovaujami šou verslo atstovai, dabar į Seimą beldžiasi gatvėje gimusi „Drąsos kelio“ partija. Kada baigsis ambicingų, bet dažnai tik vieną kadenciją gyvuojančių, sambūrių mada?

– Tai yra natūrali demokratinė raida. Lietuva nėra išskirtinė. Posovietinėse valstybėse mąstymas pasikeis, kai visuomenė suvoks, kad nėra stebukladario, kuris iš kepurės ištraukia gerą triušį, o paskui pasirodo, kad ne toks jis jau geras.

Politika yra darbas, reikalaujantis žinių, gyvenimiško patyrimo, erudicijos, apsiskaitymo, žinojimo, kas vyksta visame pasaulyje. Vien protestais nieko nepakeisi.

– Pirmininkaudama posėdžiams išklausote nemažai pasisakymų, replikų ir klausimų. Ar visi kolegos atrodo kompetentingi priimti daugelio žmonių gyvenimui reikšmingus įstatymus?

– Visko yra. Kiekvienoje frakcijoje atsiranda po šnekų žmogų. Yra kalbančių argumentuotai, aktyvių, profesionalių. Bet yra ir tokių, kurie kalba vien tam, kad kalbėtų. Gerai Mikė Pūkuotukas sakė: gerais darbais išgarsėti negalima. Kartais matau, kad tie, kurie gerais darbais negali savęs išgarsinti, bando atkreipti dėmesį išsišokimais ir jiems neblogai sekasi.

Tokių spektaklių nebūna Vakarų parlamentuose, nes ten deleguoti frakcijų atstovai kalba dalykiškai, o darbas vyksta komitetuose ir frakcijose. Bet kartą per vizitą Ukrainoje mačiau, kaip Aukščiausioje Radoje vyko muštynės. Grįžusi džiaugiausi, kad Seimas yra rojaus kampelis.

– Politikai neprivalo visko išmanyti – tam yra padėjėjai ir patarėjai, bet lobisto Andriaus Romanovskio, kuris įtariamas įstatymų pirkimu, atvejis perša mintį, kad už daugelio projektų stovi įvairios suinteresuotos grupės.

– Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, yra registruoti lobistai. Įstatymus daugiausiai rengia Vyriausybė, bet ir ministerijų teisininkai parengia vieną kitą projektą. Kai jie atkeliauja į Seimą, pirmiausia projektus nagrinėja Teisės departamentas, kur yra pakankamai daug teisininkų. Nežinau, ar galima juos visus nupirkti.

Irena Degutienė: „Balsuoja visas Seimas. Kiek reikia nupirkti žmonių, kad po pateikimo pritartų?”

Jei jie pasako, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai, nėra kitų pažeidimų, galima traukti į darbotvarkę ir pateikti posėdyje. Balsuoja visas Seimas. Kiek reikia nupirkti žmonių, kad po pateikimo pritartų?

Sakykime, kažkas vis tiek praslydo. Prasideda svarstymas komitetuose, diskusijos. Priimtą įstatymą pasirašo prezidentė. Jei mato, kad kažkas ne taip, įstatymą vetuoja ir jis grįžta į Seimą. Iš pažiūros atrodo, kad paprasta sukurpti įstatymą ir jį prastumti, bet per daug žmonių dalyvauja procese. Galų gale, jei matome, kad įstatymas netinkamas, galima registruoti pataisas ir taisyti.

– Kodėl iki šiol negrįžta prie jūsų partijos kolegos Vito Matuzo parengtų Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymų pataisų, už kurias, kaip įtaria pareigūnai, galėjo būti neteisėtai atsilyginta?

– Negalėčiau pasakyti, ar kas nors jau įregistravo pataisas. Bet visus priimtus įstatymus pasirašė prezidentė.

– Į didžiąją politiką po kiekvienų Seimo rinkimų ateina tinkamai nepasiruošę žmonės. Bet kur politikos išmokti?

– Lietuva nepriklausoma tik 22 metus. Politikai 1990-aisiais ir vėliau buvo iš gatvės. Nenorėčiau vadinti sovietinės Lietuvos Komunistų partijos veikėjų didžiais politikais. Buvo įvairių profesijų žmonių ir visi – savamoksliai. Pradinis gyvenimas buvo sudėtingas ir klaidų buvo. Lietuva vis tiek daug padarė per 22 metus su „savamoksliais“ politikais. Stengėmės semtis praktinių žinių iš senos demokratijos valstybių. Kartais sako, kad važiuodami į kitas valstybes parlamentarai turistauja. Tai yra didelė mokykla.

Mes Lietuvoje mėgstame sakyti: reikia naujų veidų. Turi būti vyresnės kartos ir jaunųjų simbiozė. Jei politikoje veiktų tik jaunimas, būtų klaida. Daugumoje Vakarų valstybių parlamentarų amžiaus vidurkis – per 50 metų. Politikoje reikia gyvenimiškos patirties, išminties. Demokratija yra tvarka, o ne anarchija. Vyresni žmonės turi daugiau gyvenimo patyrimo, yra pakantesni kitai nuomonei, daugiau ieško kompromisų.

Tai netrukdo į partinę sistemą įsilieti vis daugiau žmonių. Kažkada ir mes buvome jauni. Pirmojoje Vyriausybėje dirbo labai jaunų ministrų, dabartinėje irgi yra jaunų žmonių. Seime kiekvieną kadenciją pasirodo nauja jaunų, išsilavinusių, plačios erudicijos politikų banga.

Nepriklausomybės pradžioje nebuvo politologijos studijų, o dabar jas turi net du universitetai. Jau nekalbu, kiek žmonių išvažiuoja mokytis į užsienio valstybes, o grįžę įsitvirtina valstybės tarnyboje.

– Apklausos rodo, kad didelė dalis žmonių norėtų jus matyti vadovaujant ne Seimui, o Vyriausybei. Ar eitumėte?

– Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Tai gali nuspręsti tik rinkėjai. Dabar šita tema nesinorėtų net kalbėti.

Irenos Degutienės dosjė

Gimė 1949 m. birželio 1 d. Šiauliuose. Mokyklą baigė Druskininkuose, Vilniaus universitete įgijo gydytojo specialybę. Po studijų kurį laiką dirbo Alytaus medvilnės kombinate gydytoja terapeute, vėliau – Vilniaus universitetinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje anesteziologe reanimatologe, Gastroenterologijos skyriaus vedėja, vyriausiojo gydytojo pavaduotoja ir vyriausiąja gydytoja.

1994–1996 m. buvo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė. Nuo 1996 m. renkama į Seimą. 1996–2000 m. vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o 1999 m. dukart, atsistatydinus Gedimino Vagnoriaus ir Rolando Pakso vyriausybėms, laikinai ėjo premjero pareigas.

Nuo 1994 m. priklauso konservatoriams, yra pirmininko pirmoji pavaduotoja.

2009 m. rugsėjį buvo išrinkta Seimo pirmininke, šiame poste pakeitė mažiau nei metus dirbusį Arūną Valinską.

Su vyru Gediminu Degučiu, medicinos mokslų daktaru, ortopedu traumatologu, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo direktoriumi, užaugino dukrą Silviją ir sūnų Gediminą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min