Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Švedijos karo ekspertai Karlis Neretniekas ir Bo Hugemarkas: "Neapsigaukime manydami, kad rusai mąsto racionaliai - jų racionalumas kitoks"

Susitikimo akimirkos: K.Neretniekas ir B.Hugemarkas.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Susitikimo akimirkos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Švedijai prieš trejus metus supratus, kad jos saugumas – neatsiejamas nuo kaimyninių šalių saugumo ir ėmus keisti neutralumo politiką, imta svarstyti, kaip karinių krizių atveju ši šalis galėtų padėti savo kaimynėms – Baltijos šalims. Galimi tokių konfliktų ir jų sprendimo scenarijai sugulė Stokholmo Švedijos Karo Akademijos pranešimų rinkinyje „Draugų beieškant: Apie Švedijos solidarumo su kaimynais strategiją“.

Pristatyti šio darbo ir supažinti lietuvius su savo darbo rezltatais į Lietuvą šią savaitę atvyko Švedijos Atlanto tarybos nariai – Švedijos kariuomenės atsargos karininkai generolas majoras Karlis Neretniekas ir atsargos pulkininkas Bo Hugemarkas.

„Kas Rusija yra ir kuo ji taps ateityje? Turiu labai konkretų atsakymą į šį klausimą: mes to nežinome: niekas negalėtų pasakyti, kokia Rusija bus po penkerių, dešimties, penkiolikos metų,“ – paskaitą pradėjo B. Hugemarkas.

Niekas negalėtų pasakyti, kokia Rusija bus po penkerių, dešimties, penkiolikos metų.

Savo studijoje Atlanto tarybos nariai nagrinėja tris galimų konfliktų scenarijus. Pirmasis – taikos metu vykstanti krizė šalyje: kaip pavyzdį K. Neretniekass pateikė Estijoje 2007-aisiais metais vykusius neramumus dėl bronzinio kario statulos.

Antrasis, taip pat taikos metu vykstantis scenarijus, yra karinės įtampos padidėjimas. Kariškių teigimu, tokia situacija yra itin kebli, nes tai galėtų būti tiek Rusijos žaidimas, tiek pasiruošimas rimtiems kariniams veiksmams. K. Neretniekas teigimu, tokios situacijos baigtis priklausytų ir nuo to, ar NATO parodytų ryžtą. Būtų svarbu į Baltijos šalis atsiųsti karines pajėgas, kurias dislokuoti NATO galėtų ir Švedijoje.

Trečiasis galimos grėsmės scenarijus yra pats niūriausias – tai atvira karinė agresija prieš Baltijos šalis. Čia, K. Neretniekas teigimu, daug priklausytų nuo pačių Baltijos šalių sugebėjimo apsiginti tol, kol jų sąjungininkai atskubėtų į pagalbą.

Itin svarbus objektas, šiuo atveju, būtų Švedijai priklausanti Gotlando sala. Studijos autorių teigimu, čia įsikūrusios pajėgos įgautų visos Baltijos jūros kontrolę, todėl karinio konflikto atveju prasidėtų lenktynės, stengiantis kuo greičiau salą užimti. Tačiau, Švedijai nesant NATO nare, kalbėti apie NATO pajėgų dislokavimą šioje teritorijoje iš anksto – itin keblu. Tokia galimybė, svečių iš Švedijos nuomone, atsirastų tik realios grėsmės atveju.

Nors kalbėdami K. Neretniekas ir B. Hugemarkas sakė situaciją vaizduojantys kiek neigiamomis spalvomis, vėliau interviu jie buvo gana optimistiški: jų nuomone, dalis rekomendacijų iš jų studijos tikrai turėtų būti įgyvendinta, o rimto karinio konflikto grėsmė iš Rusijos bent kol kas – mažai tikėtina. Tačiau net jo atveju, galėtume pasikliauti NATO. Taip pat grėsmės atveju neabejotinai būtų pamiršti Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai.

- Prieš kalbėdami pabrėžėte, kad tai, ką sakote, nėra oficiali Švedijos valstybės pozicija. Kaip manote, ar Jūsų darbas turės įtakos atsakingų asmenų sprendimams, o gal jam lemta likti tik knygos puslapiuose? Galbūt Jūsų darbu susidomėjo NATO?

Karlis Neretniekas: Sakykime taip – šiokia tokia diskusija Švedijos politiniuose sluoksniuose jau kilo. Ir tikėkimės,kad ji atneš teigiamų dalykų. Tikiuosi bei spėju, kad tai turės įtakos ateities planavimui.

Švedija jau itin glaudžiai bendradadarbiauja su NATO kai kuriose srityse, todėl tai nėra taip paprasta. Tačiau NATO ir Švedijai nekils jokių sunkumų įgyvendinant kai kurias mūsų rekomendacijas. Tik kai kurias, ne visas: dalis jų yra apie labai tolimus dalykus.

- Deklaracijoje teigiama, kad Švedija iš savo partnerių taip pat tikėtųsi pagalbos pavojaus atveju. Kokios, jūsų nuomone, galimos grėsmės Švedijai ir kaip jai padėti galėtų Baltijos šalys?

Bo Hugemarkas: Nemanau, kad Baltijos šalys yra tos, kurios turėtų padėti Švedijai – tai visa NATO, kaip  organizacija.

K. N.: Nereikėtų visai nuvertinti Baltijos šalių galimybių. Pavyzdžiui, NATO kibernetinės gynybos tobulinimo centras Estijoje: turėtume artimiau su jais bendradarbiauti, nes esu tikras, jog jie turi tokių kompetencijų, kurias mes taip pat galėtume panaudoti. Tai taip pat yra pagalba.

Nesitikime iš Lietuvos karių – tik žinių, kurias galėtume panaudoti.

B. H.: Nebūtų tikslo rengti atvirą karinę ataką prieš vienintelę Švediją. Taip pat Solidarumo deklaracijoje rašoma, kad mes negalime nė vieno konflikto matyti tik kaip vienos šalies: tai liečia mus visus ir visi turime padėti, kaip tik galime.

K. N.: Įdomus galėtų būti ir toks variantas, kai įvykus konfliktui ar krizei – tai neturi būti karas – mes gauname pagalbą drauge su jumis. Šiandien kalbėjau apie NATO lėktuvo, skirto padėti Baltijos šalims, dislokavimą Švedijoje. Tokiu atveju, jis ateitų į pagalbą ir Švedijai.

- Minėjote, kad negalime įsivaizduoti, kokia Rusija bus po dešimtmečio. Tačiau sprendžiant iš to, kaip yra dabar – kokios realiausios grėsmės Baltijos regionui?

K. N.: Sakyčiau, jog tai viskas, ką galėtume vadinti minkštąja galia. Propaganda, naudojant rusų mažumas kaip įrankį. Taip pat karinis grąsinimas – tačiau ne ataka. Karinės atakos aš šiuo metu nesibaiminu.

- Jei tikimybė, jog prieš Baltijos šalis bus panaudota karinė agresija yra palyginti nedidelė, ar verta skirti jai daug dėmesio? Galbūt reikėtų susitelkti į tą, jūsų minėtąją, minkštąją galią?

K. N.: Čia reikia aiškiai atskirti labiausiai tikėtiną variantą, kuriam, žinoma, būtina ruoštis, ir blogiausią variantą. Reikia pasirengti jiems abiem: negalima spręsti minkštosios galios problemų gynybai skirtais pinigais.

B. H.: Svarbu yra savęs neapgauti manant, kad Rusija galvos racionaliai: jų racionalumas kitoks. Negalima prognozuojant remtis tuo, kad jei mes niekada nekariautume su Rusija, Rusija niekada nekariaus su mumis. Gali susiklostyti situacija, kai jiems atrodys, jog tam tikros agresijos formos yra viskas, ką jie gali padaryti.

K. N.: Niekas negalėjo numatyti to, kas įvyko Gruzijoje 2008-aisiais. Tad aplinkybės keičiasi.

- Šiandien kalbėjote apie tai, kad NATO, jei norėtų, galėtų apginti Baltijos šalis konflikto su Rusija atveju. Tad kaip manote – ar NATO norėtų?

K.N.: Mano asmenine nuomone, jūs susidurtumėte su problemomis NATO nedidelių krizių atveju: diskusijos Briuselyje gali tęstis ištisas savaites, mėnesius ar metus. Tačiau jei iškiltų didelė grėsmė, manau, kad jie reaguotų.

- Švedijai Baltijos šalys yra lyg skydas nuo Rusijos. Tačiau kaip manote, kokią reikšmę Baltijos šalys turi NATO, Europos Sąjungai?

K. N.: Manau, kad Baltijos šalys turi nepaprastą simbolinę vertę. Jos yra vienintelės demokratiškos posovietinės respublikos. NATO ar Europos Sąjunga neaukotų šių čia užaugusių demokratijų.

B. H.: Pamiršai Gruziją.

K. N.: Ak taip, Gruzija. Tačiau kalbu apie seniau nei šiandien ar vakar. Kalbant iš Skandinavijos, ar Švedijos, požiūrio taško – ar pastebėjote, kokius bankus turite Lietuvoje? 85 procentai jų yra švediški.

Nors to nesimato kasdieniame gyvenime, regiono šalys iš lėto tampa artimesnės. Tai itin puikiai prasidėjo ir po penkiolikos metų šios šalys natūraliai taps partnerėmis visose srityse. Šiandien tai ekonomika, o jei jūs tobulėtiste kariuomenės srityje, tai taip pat padidins Skandinavijos šalių norą palaikyti Baltijos šalis tiek karine, tiek politine prasme.

B. H.: Ir tai, kaip jūs išsprendėte ekonominę krizę, yra pavyzdys kitoms Rytų Europos šalims.

K. N.: Tiesiog nuostabu, kiek teigiamo požiūrio Baltijos šalys užsitarnavo – ypač Švedijoje ir Vokietijoje – dėl to, kaip susidorojo su ekonomine krize: viską sumažinote, ir pernelyg dėl to nesiskundėte. Pamačius, kas vyko Italijoje ar Graikijoje, tai jums užtarnavo neįtikėtinai didelę paramą. Tai nuostabu – Švedijos laikraščiuose nuolat apie tai rašoma: kodėl graikai negali pasielgti taip, kaip Baltijos šalys?

Komentarai
Temos Švedija, Rusai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min