TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Mediacijos instituto direktorė Natalija Kaminskienė: „Ši naujovė taps tokia pat įprasta kaip ir teismo procesas“

Komunikacijos ir mediacijos instituto vadovė Natalija Kaminskienė
Viliaus Sviderskio nuotr. / Komunikacijos ir mediacijos instituto vadovė Natalija Kaminskienė
Šaltinis: 15min
0
A A

​Pasaulyje plačiai taikomas taikaus ginčų sprendimo metodas – mediacija – Lietuvoje tarsi įstrigęs bandymų kelyje. Artimiausiu metu, pasinaudojant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis ir šios šalies sukaupta patirtimi, Lietuvos teisėjai ir teisėjų padėjėjai bus mokomi mediacijos pagrindų, skatinami ją naudoti. Apie tai, kodėl iki šiol šis procesas Lietuvoje strigo, ir ar mokymai išspręs visas problemas – interviu su didelę patirtį mediacijos taikymo srityje sukaupusia Komunikacijos ir mediacijos instituto direktore, advokate Natalija Kaminskiene.

– Norvegijoje mediacija taikoma jau daugiau kaip 20 metų. Kiekviename teisme dirba teisėjai mediatoriai. Kodėl šis procesas neįsibėgėja Lietuvoje? 

– Pasakyti, kad mediacija liko teismuose nepastebėta, tikrai negalima – vis dažniau matome, kad teisėjai, kalbėdami apie susitaikymo svarbą, teismo posėdžio metu pavartoja tokius žodžius kaip „mediacija“. Nors mediacijos taikymo atvejų skaičiai yra gana kuklūs, tačiau taikos sutarčių daugėja. Taigi, galime kalbėti apie mediacijos projekto teigiamus pokyčius, labai norėtųsi, kad jis ir toliau būtų vystomas.

Tam, kad mediacija būtų taikoma nuolat, reikia labai daug dirbti ne tik su teisėjais ar šalimis, bet ir su advokatais. Jie turėtų formuoti savo klientų poziciją, kad pirmiausia turėtume bandyti išspręsti ginčą taikiai, ir tiktai tuo atveju, jei šitas kelias mums neprieinamas ar nepriimtinas, rinktis teismą.

Tam, kad mediacija būtų taikoma nuolat, reikia labai daug dirbti ne tik su teisėjais ar šalimis, bet ir su advokatais. Jie turėtų formuoti savo klientų poziciją, kad pirmiausia turėtume bandyti išspręsti ginčą taikiai, ir tiktai tuo atveju, jei šitas kelias mums neprieinamas ar nepriimtinas, rinktis teismą.

Kalbant apie teisėjus, jiems iki šiol kyla įvairiausių klausimų, pvz., kaip mediacijos būdu sprendžiama byla bus įtraukta į darbo krūvio vertinimą? Ar byla bus laikoma vilkinama, ar ne?

Aiškių atsakymų nėra, todėl  į mediaciją teisėjai žiūri labai atsargiai, bijodami suklysti, būti sukritikuoti, o gal ir apsunkinti savo įprastą darbą.

Taigi, viena iš priežasčių – aiškios sistemos ir organizacijos nebuvimas. Antra – finansavimas. Pačioje pradžioje jis buvo skirtas ir tai buvo vienas iš „varikliukų“, kuris mediacijos projektą skatino vystytis. Tačiau, kai finansavimas baigėsi, procesas beveik sustojo. Trečia priežastis taip pat susijusi su finansavimu. Tai viešinimo ir informacinių sesijų – mokymų trūkumas. Jeigu visa tai būtų, šalys, advokatai, galbūt ir patys teisėjai galėtų rasti atsakymus į visus rūpimus klausimus.

– Įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis remiamą projektą „Teismų sistemos atstovų (įskaitant teisėjų, teismo darbuotojų ir NTA atstovų) kompetencijos gerinimas (mokymas)“, per dvejus metus mediacijos apmokyti planuojama beveik 600 Lietuvos teisėjų ir teisėjų padėjėjų ir paskatinti ją taikyti, pasinaudojant Norvegijos sukaupta patirtimi. Jūsų nuomone, kokių įgūdžių labiausiai reikia šiandieniniam mediatoriui?

– Mediatoriui reikia ne tik psichologinių, bet ir bendražmogiškųjų savybių – gebėjimo įtikinti, suprasti. Taip pat labai svarbu gyveno patirtis, kuri ateina praktikuojant, dirbant, sutaikant ginčo šalis, todėl teisėjai, advokatai, teismų atstovai, matydami visus įprasto teismo proceso netobulumus, mano nuomone, būtų geriausi mediatoriai, gebantys išaiškinti šaliai, kas jos laukia, jei ji neišspręs ginčo taikos būdu.

A. Ufarto BFL nuotr./Konfliktas
A. Ufarto BFL nuotr./Konfliktas

Mediacijos mokymai įprastai apima ne tik žinias apie patį mediacijos procesą, bet ir bendravimo psichologijos, derybų pagrindų temas. Jei mediatoriumi ketina būti ne teisininkas, jam būtinai turi būti dėstomi ir teisės žinių pagrindai.

– Esate sukaupusi nemažą patirtį mediacijos taikymo srityje. Priminkite, kokie yra pagrindiniai mediacijos privalumai? Kodėl žmonės ją turėtų rinktis? 

– Visų pirma, mediacija, jeigu pavyksta išspręsti ginčą, yra žymiai operatyvesnis procesas negu teisminis bylinėjimasis. Mediacija vyksta sesijomis, vienas susitikimas užtrunka nuo 1 iki 1,5 val. Su pertraukomis visas procesas užtrunka apie 2–3 savaites. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tai yra tada, kai mediacija sekasi, t. y. kai šalys yra nusiteikusios ir linkusios bendradarbiauti.

Tuo tarpu teismo procesas, pvz., kai kalbame apie skyrybų bylą, trunka mažiausiai pusmetį pirmosios instancijos teisme. O jeigu keliaujama per visas tris instancijas, šis procesas tampa labai ištęstas, išeikvojantis daug emocijų, laiko, finansų.

Antra, mediacija yra ekonomiška – trumpiau trunka, įtraukiama mažiau dalyvių, mažiau kainuoja procesas. Kadangi teismo procesas yra nepigus, kalbant apie kvalifikuotą teisinę pagalbą ir advokato įkainius, paaiškėja, kad pasinaudoti mediacija dažnai yra pigiau negu spręsti ginčą teisme.

Be to, mediacijos metu šalys gali kalbėti paprasta – ne teisine – kalba, jiems nereikia formuluoti savo pozicijų taip, kad jos tilptų į tam tikras teisės normas – mediatorius nebando šalių elgesio įdėti į tam tikrus teisės normos rėmus.

Mediacijos dalyviai, kurie pasiekia susitarimą, dažniausiai baigia mediaciją jausdami pasitenkinimą ne tik rezultatu, kad pavyko išspręsti ginčą, bet ir pačiais savimi.

Mediacijos dalyviai, kurie pasiekia susitarimą, dažniausiai baigia mediaciją jausdami pasitenkinimą ne tik rezultatu, kad pavyko išspręsti ginčą, bet ir pačiais savimi.

Kaip pavyzdį galiu pateikti Didžiąją Britaniją – taikydama teisminę mediaciją ši šalis sutaupo keliasdešimt milijonų svarų per metus, skyrybų arba vaiko globos ginčų atvejais mediacijos būdu pasiekiama apie 71 proc. susitarimų.

– Kurioje ginčo stadijoje rekomenduotina pradėti mediaciją?

– Mediacija yra siektinas dalykas bet kurioje ginčo stadijoje. Žinoma, rekomenduoju taikyti mediaciją kuo anksčiau, kuo ankstesnėje stadijoje, kai tik kilo teisinis ginčas. Kai yra aiški pretenzija ir yra atsisakymas pretenziją patenkinti, – reikia iš karto siekti derybomis arba mediacija ginčą išspręsti, nelaukti, kol atsidursime teisme. Tačiau, kaip rodo praktika, dažnai ginčo šalys apie mediaciją susimąsto tik tada, kai ginčas yra pasiekęs teismą. Pasinaudojimas mediacija iki ginčo patekimo į teismą leistų reikšmingai sumažinti didelį bylų skaičių teismuose.

Rūtos Strakšaitės nuotr./Apeliacijos svarstymas dėl D.Ustinovo išdavimo Jungtinėms Valstijoms
Rūtos Strakšaitės nuotr./Asociatyvinė iliustracija: apeliacijos svarstymas

Lietuvoje yra labai daug tarnybų (vaiko teisių apsaugos, konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių apsaugos, ryšių reguliavimo ir kt.), kurios yra tarsi tarpinė grandis iki teismo, kurioje galėtume bandyti ginčus išspręsti mediacija.

Pavyzdžiui, ginčuose, kylančiuose dėl nepilnamečių vaikų, tėvai dažnai kreipiasi į vaiko teisių apsaugos tarnybas konsultacijų arba reikšdami nepasitenkinimą vienas kito elgesiu. Todėl pačioje pirmoje institucijoje, į kurią asmenys kreipiasi su savo problema, ir turėtų būti operatyviai suteikiama informacija apie mediaciją, taikaus ginčo išsprendimo galimybes bei privalumus, o šalims pageidaujant – suteikiamos mediacijos paslaugos, kad ginčas nenukeliautų iki teismo. 

– Kokiose bylose Lietuvos teismuose mediacija galėtų būti efektyviausiai taikoma?

– Lietuvos teisinė bazė sutvarkyta taip, kad mediacija daugiau gali būti taikoma civilinėse bylose: darbo santykių, pacientų ginčuose su sveikatos apsaugos įstaigomis, skyrybų bylose, šeimos ginčuose ir kt. Tačiau jeigu ginčo atveju yra nustatomi smurto atvejai, vaiko teisių pažeidimas, tai gali užkirsti kelią mediacijai, kadangi reikia ginti asmenų, kurių teisės pažeistos, teises.

Pasaulyje mediacija taikoma pačiuose įvairiausiuose ginčuose – tiek administracinėje, tiek ir baudžiamojoje justicijoje. Todėl mediacijos galimybės ir perspektyvos yra labai plačios, tačiau reikia laiko ir visų mūsų pastangų, kad ši naujovė taptų tokiu pat įprastu teisininko darbo įrankiu kaip ir teismo procesas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min