TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis: „Lietuviai turi įdarbinti telefonus“

„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis
BFL nuotr. / Didžiausias šių metų A.Zabulio rūpestis – stabilizuoti bendrąsias pajamas.
Šaltinis: 15min.lt/laikraštis „15minučių“
0
A A

Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidentui Antanui Zabuliui šį pavasarį nėra kada ilsėtis. Kompanijos akcininkai spaudžia auginti nuolat mažėjančias pajamas ir pelną. A.Zabulis mano, kad tai įmanoma, bet būtina investuoti ne tik į įrangą, bet ir į klientus.

Dėl interviu su A.Zabuliu susitarėme dar vasario pabaigoje, kuomet vienoje spaudos konferencijoje „Omnitel“ akcininkų – kompanijos „TeliaSonera“ – vadovai išreiškė susirūpinimą situacija Baltijos šalyse, ypač išskirdami Lietuvą. Kitaip sakant, leido suprasti, kad iš visų grupės įmonių sunkiausiai sekasi „Omnitel“.

Tikras antausis kompanijai, kuri „trijų milijonų“ šalyje turi beveik 2 mln. klientų, o pernai gavo 555 mln. Lt pajamų. Tačiau šis skaičius gražus tik nematant perspektyvos: auksiniais 2008-aisiais bendrovės pajamos siekė 977 mln. Lt ir nuo tada nuolat mažėjo.

Beveik valandą trukusio pokalbio metu „Omnitel“ prezidentas pasakojo apie bendrovės finansus, artimiausius uždavinius ir planus, mobiliojo interneto ir telekomunikacijų rinkos ateitį.

– „TeliaSonera“ vadovai kritiškai atsiliepė apie savo įmonių rezultatus Baltijos regione. Labiausiai skeptiškai kalbėta apie „Omnitel“. Kodėl būtent jūs buvote išskirti?

– Bene didžiausias skirtumas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių yra tas, kad sumanumo tendencija Skandinavijos šalyse atėjo žymiai anksčiau. Šiaurės šalių didžiausiuose miestuose – Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje, Osle išmanieji telefonai dirba labai stipriai. Drįsčiau teigti, kad 50 proc. Stokholmo gyventojų vaikšto su išmaniaisiais telefonais, labai aktyviai naudojasi įvairiomis programėlėmis, mobiliaisiais duomenimis. Žmonės yra įdarbinę telefonus.

Baltijos šalių rinkoje gana stipriai spaudėme „išmanizacijos“ bangą. Tendencijos yra gana džiugios, tarkime, pernai apie 60 proc. „Omnitel“ parduotų telefonų buvo išmanieji. Bet Lietuvoje išmaniųjų telefonų įdarbinimas yra menkas, nes gal dar ne visi mato naudą turėti populiariausias aplikacijas telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Tiesiog reikia laiko, kad žmonės priprastų, įgustų.

Lietuva turi bene pačią moderniausią infrastruktūrą, bet mobilieji duomenys daugiausia yra naudojami parsisiųsti filmų.

Baltijos šalys ir konkrečiai Lietuva laikosi prasčiau ir dėl to, kad recesijos metu bendrojo vidaus produkto kritimas buvo didžiulis, kone 25 proc. Lietuvoje krizė prasidėjo maždaug 9 mėnesiais vėliau, nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai, įėję į krizę vėliau, joje ir pabuvo keliais mėnesiais ilgiau.

Trečias skirtumas tas, kad visgi Lietuvoje mažiausios kainos percepcija yra žymiai didesnė, nei Latvijoje ir Estijoje, jau nekalbu apie Skandinavijos šalis. Nes jei pažiūrėsime į visas reklamas, į labai agresyvų mažiausios kainos piršimą, žmonės  kainodarą vertina labai stipriai ir kitąkart gal net per stipriai. Mūsų noras – kad mobilieji sprendimai būtų naudojami palengvinti gyvenimą, padidinti verslo efektyvumą. Tam, turbūt, taip pat dar reikia laiko.

– Kokia jūsų verslo sritis sunkmečiu smuko labiausiai?

– Labiausiai mažėjo pajamos iš balso telefonijos ir SMS. SMS keičiami el. žinutėmis, tokia yra tendencija ir nuo jos niekur nepabėgsi.

Kalbant apie balso telefoniją, Lietuvoje tarptinklinio sujungimo tarifai per metus mažėjo 20–40 proc. Tai reiškia, kad per metus gavome apie 5–10 proc. mažiau pajamų. Aišku, akcininkai supranta, dėl ko tai yra, bet bendrame paveiksle tie nukritimai yra pakankamai žymūs ir rėžia akį.

Visgi manau, kad tas tarptinklinio sujungimo tarifų sumažinimas buvo teisingas, dėl to, kad jie tikrai buvo pernelyg dideli.

Pasižiūrėjus į kitas šalis aiškiai matomas išmaniųjų telefonų pardavimo augimas, taip pat auga mobiliųjų duomenų perdavimas. 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, „Omnitel“ iš mobiliųjų duomenų perdavimo uždirbo 32 proc. daugiau, bet žiūrint į sąskaitos dalį, kurią sudaro balsas, ir tą dalį, kurią sudaro duomenys, tas augimas nebuvo toks, kad galėtų kompensuoti balso pajamų kritimą.

Didelę įtaką turėjo ir investicijos į tinklą. Mes į 3G mobiliojo interneto tinklo infrastruktūrą iš viso jau investavome apie 440 mln. Lt, pernai investicijos siekė apie 118 mln. Lt.

– Ar kainų pokyčiai turėjo kokios nors įtakos vartojimui?

– Žmonės įprato prie paketinės kainodaros. Tai yra, jie gauna tam tikrą paketą skambučių, SMS žinučių į visus tinklus, tad nereikia per daug rūpintis, kur skambino, nes jie žino, kiek bendrai gali prakalbėti už tam tikrą fiksuotą kainą.

Per visą krizės laikotarpį vartojimas nesumažėjo, jis išliko toks pat ar net padidėjo. Bet dėl krentančios minutės kainos operatoriai surenka mažiau pajamų.

– Kur pernai buvo investuojama daugiausia?

– Mes pakankamai nemažai investavome į tinklą, tiek į 3G, tiek į 4G. Taip pat lėšas nukreipėme į vartotojų edukaciją – nepiršome išmaniųjų telefonų ir neakcentavome kainos. Visų trijų operatorių siūlomos kainos realiai yra tokios pačios, tik mes nenorime nusipiginti, plačiąja šio žodžio prasme.

Mes daugiau akcentuojame tam tikrą vertę, kurią žmogus galėtų gauti naudodamasis išmaniuoju telefonu. Aišku, stebuklų nebūna iškart, bet mes tikime, kad „išmanizacija“ atvažiuos į Lietuvą ir negrįš į pradinę būseną.

Tam tikra prasme mes investuojame ir už visą industriją. Pažiūrėkime į mūsų jau kelintą kartą organizuojamą „AppCamp“ – juk ten sukurtos programėlės nėra „Omnitel“ nuosavybė. Jomis gali naudotis bet kurio operatoriaus klientai.

– Kokią užduotį šįmet jums kelia akcininkai?

– Lygiai prieš metus sakiau, kad būtų idealu, jei per 2011-uosius nukristume tik tiek, kiek mus pakoregavo tarptinklinio sujungimo tarifai. Nukritome šiek tiek daugiau, nes balso pajamos krito greičiau, nei manėme.

Šių metų planas – turėti visiškai stabilizuotas bendrąsias pajamas. Be abejo, tam tikros korekcijos balso telefonijos pajamose gali įvykti ir nuo to niekur nepabėgsi, bet jos turėtų būti atitinkamai kompensuotos mobiliųjų duomenų pajamomis.

– Kaip tikitės padidinti pajamas iš mobiliųjų duomenų?

– Nemažai žmonių nori įsigyti išmanųjį telefoną, bet dar negalvoja apie duomenų naudojimą. Mūsų tikslas yra, kad išmanieji telefonai būtų naudojami ne tik skambinti, bet turėtų ir tam tikrą duomenų paketą, kurį vartotojas suprastų kaip papildomą vertę ir galėtų naudoti įvairioms programoms, sprendimams, kurie leidžia daug dalykų tvarkyti paprasčiau.

Beveik iš visų gamintojų turime labai konkrečius pažadus, kad maždaug antrajame šių metų ketvirtyje atsiras pirmieji 4G telefonai.

Šiuo metu vienas klientas vidutiniškai per mėnesį persiunčia apie 250–300 megabaitų. Bet, kaip rodo tendencijos, dar keleri metai ir šis skaičius gali perkopti 1 gigabaitą.

– Kokie pirmieji 4G rezultatai? Ar atsiperka investicijos, ar turite vartotojų, ar žmonės domisi?

– Vartotojų skaičius kol kas nėra didelis, bet domėjimasis tikrai yra. Galiu pateikti pavyzdį – daugiau nei prieš metus 4G buvo paleistas Švedijoje, tai tie patys akcininkai anksčiau klausdavo, kiek yra vartotojų, o dabar apie vartotojų skaičių nebekalba, nes tai yra žymiai toliau, nei klientų skaičiavimas, nuvažiavęs procesas.

Mes dar tik esame pradėję šį procesą, visame tinkle diegiame technologijas.  Domėjimasis yra didžiulis, bet reikia tinkamų telefonų, modemų, kurie veiktų tais dažniais, kuriuos mes šiandien turime.

– Įvairūs gamintojai jau turi 4G telefonus, planšetes. Ar yra žinoma, kada šie įrenginiai gali pasirodyti Lietuvoje?

– Beveik iš visų gamintojų turime labai konkrečius pažadus, kad maždaug antrajame šių metų ketvirtyje atsiras pirmieji telefonai. Yra suderėta, kad mes bandomuosius pavyzdžius gausime iškart, kai tik jie pasirodys.

– Ar ateityje išliks mobiliuoju internetu persiųstų duomenų ribojimai?

– Lietuva turi bene pačią moderniausią infrastruktūrą, bet mobilieji duomenys daugiausia yra naudojami parsisiųsti filmus. Operatoriai tikriausiai nestatė šitų tinklų ir nedėjo investicijų tam, kad būtų galima pumpuoti filmus. Operatoriai nori, kad tai būtų naudojama platesnei skalei paslaugų.

Mes bandome suprasti vartotojų elgseną ir sudėlioti tam tikrų duomenų paketų kainodarą, atsižvelgiant į tai, kiek kainuoja 1 gigabaito persiuntimas. Šiuo metu tai būtų apie 7–10 eurų. 4G tinkle yra kur kas didesnės talpos, taigi ir kaina turėtų mažėti.

Skaičiai

  • 2011 m. „Omnitel“ uždirbo 555 mln. litų – 46 mln. litų mažiau nei 2010 m.
  • 2011 m. „Omnitel“ investavo 118 mln. litų – 108 proc. daugiau nei 2010 m. Daugiausia „Omnitel“ investavo į mobiliojo interneto verslą bei išmaniojo turinio bei programėlių rinką.
  • „Omnitel“ EBITDA marža 2011 metais sudarė 28 proc. (2010 metais – 33 proc.).
  • 2011 m. pabaigoje „Omnitel“ turėjo 1 mln. 990 tūkst. vartotojų.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min