TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Politologas Franzas Lotharas Altmannas: „Krymo ir Kosovo atvejai nesulyginami“

Franzas-Lotharas Altmannas
Franzas-Lotharas Altmannas
Šaltinis: 15min
0
A A

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiteisinimai, kad Krymo atsiskyrimas nuo Ukrainos yra tiek pat teisėtas, kiek buvo teisėtas Kosovo nepriklausomybės paskelbimas, yra niekiniai, sako Rytų Europos politikos ekspertas Franzas Lotharas Altmannas. Interviu „Deutsche Welle“ jis teigia, kad lyginti Kosovą ir Krymą tas pats, kas gretinti obuolius ir apelsinus.

– Rusijos prezidentas V.Putinas savo kalboje neseniai Rusijos karinę intervenciją į Krymą palygino su JAV veiksmais Kosove. Ar galima lyginti šiuos du atvejus?

– Manau, kad tai tas pats, kas lyginti obuolius ir apelsinus. Kosove albanai iš tiesų buvo engiami, buvo baiminamasi genocido iš Serbijos pusės. Tik tuomet įvyko intervencija iš šalies. Ta intervencija neįvyko tam, kad Kosovas taptų Vokietijos ar JAV dalimi. Tuo tarpu Kryme Rusija panaudojo karinę galią tam, kad Krymas atitektų Rusijai. Tai didžiulis skirtumas.

Rusai Kryme neturėjo ko bijoti – nebuvo jokių pogromų. Tie pavojai, kurie iš tiesų buvo Kosove, Kryme net neegzistavo.

Kitas svarbus dalykas, kad rusai Kryme neturėjo ko bijoti – nebuvo jokių pogromų. Tie pavojai, kurie iš tiesų buvo Kosove, Kryme net neegzistavo.

– Ar gali Krymo atvejis turėti poveikį Kosovui, Bosnijai ir Hercegovinai? Ar Krymas – visai kitoks atvejis?

– Kiekvienas atvejis tam tikra prasme kitoks. Tačiau pažiūrėkime į Rusiją. Pagalvokime minutę. Rusija į Čečėniją įsiveržė siekdama sustabdyti jos atsiskyrimą. Į Krymą – siekdama paskatinti atsiskyrimą ir pasiimti jį sau. Net šie du atvejai skirtingi. Tuo labiau nesiimčiau lyginti Krymo su Kosovu, o tuo labiau Škotija, Katalonija.

Tai tiesiog neįmanoma. Apskritai Krymo atveju labai abejotinas yra savarankiškas tautos apsisprendimas. Nėra jokių argumentų referendumą Kryme laikyti teisėtu. Pagal tarptautinę teisę atsiskirti šalys gali tada, kai joms gresia reali genocido ar tremties grėsmė. Kitas atvejis, kai dėl to sutariama su šalimi, kuriai anksčiau priklausė ta teritorija.

– Tačiau ar įmanomas toks sutikimas apskritai, nežiūrint, ar tai Ukraina, ar Šiaurės Kosovas?

Krymo atveju, akivaizdu, kad referendumo ten pradėta siekti ir jis galėjo įvykti tik tada, kai realiai jau buvo įvykusi Rusijos karinė intervencija.

– Manau, kad visos valstybės pirmiausia bandytų išlaikyti teritoriją. Tai akivaizdu. Tačiau Kosovo, Čečėnijos ar Katalonijos atvejų negalima lyginti. Kiekviena tauta čia turi savo priežastis, kodėl nori atsiskirti.

Taip pat matome ir užsienio valstybių įtakas jų pasiryžimui. Krymo atveju, akivaizdu, kad referendumo ten pradėta siekti ir jis galėjo įvykti tik tada, kai realiai jau buvo įvykusi Rusijos karinė intervencija ir į šalį buvo atsiųsti svetimos valstybės kariai.

– Ar matote, kaip Krymo situacija galėtų būti išspręsta taip, kad tiek Rusija, tiek Vakarai išsaugotų veidą?

– Taip. Manau, kad Ukrainos pertvarkymas į tikrą federaciją būtų sprendimas. Tai reikštų, kad Krymo autonomija Ukrainos sudėtyje įgautų daugiau teisių. O kitos federacijos dalys būtų Rytų ir Vakarų Ukraina. Tokį kelią matau.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min