– Kaip atrodo kasdienė jūsų diena kalėjime?
– Pakenčiama. Vis dėlto, tai Rusijos kalėjimas su sovietiniu prieskoniu. Keliamės 6 valandą ryto, pusryčiaujame ir einame į kalėjimo kiemą. Likusią dienos dalį rašau. Arba skaitau, pavyzdžiui, šiandien skaičiau Bibliją ir slovėnų filosofo marksisto Slavojaus Žižeko veikalus. Laisvo judėjimo stoka nesusiaurina minties laisvės.
– Ar gailitės veiksmų Maskvos Kristaus Išganytojo sobore?
– Ne, nieko nesigailiu. Dalykiškai vertinu mūsų situaciją – matau teigiamų ir neigiamų aspektų. Galų gale, manau, kad prieš mus nukreiptas teismo procesas yra svarbus, nes parodo tikrąjį V.Putino sistemos veidą. Sistema pati sau parašė nuosprendį, nuteisdama mus dvejus metus kalėti, nors mes nepadarėme jokio nusikaltimo. Žinoma, aš dėl to džiaugiuosi.
– Turite ketverių metų dukterį ir turėjote žinoti, kad eidamos protestuoti į cerkvę, galite būti suimtos. Ar tai nebuvo neatsakinga jūsų vaiko atžvilgiu?
– Bijai vilko, neik į mišką. Aš nebijau vilko. Kovoju dėl dukters teisės gyventi laisvoje šalyje. Juridiniu požiūriu, teismas turėtų teisti tik už kriminalinį nusižengimą. Baudžiamasis procesas yra asmeninis V.Putino kerštas. Niekas negali nuspėti, kaip ir kada autoritarinė sistema pareikalaus keršto.
– Vieni jus vadina didvyrėmis, kūrybingai pasipriešinusiomis nelanksčiai V.Putino politinei sistemai. Kiti jūsų veiksmus laiko neskoningais. Būdama nėščia visiškai nuoga dalyvavote grupinio sekso spektaklyje Maskvos biologijos muziejuje, kad išjuoktumėte Kremliaus norą padidinti Rusijos gyventojų gimstamumą.
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nadežda Tolokonikova 2008 m. Biologijos muziejuje Maskvoje surengtame performanse. |
– Kiekvienas žmogus turi jam būdingą skonį. Mūsų pasirodymai yra šiuolaikinis menas, ir tik ekspertai gali nuspręsti, ar tai, ką mes darome, yra beskonybė. Visa kita yra tik subjektyvios nuomonės.
– Ką jūsų tėvai mano apie šiuos pasirodymus?
– Mano tėvas atsisakė kalbėtis su manimi du mėnesius po pasirodymo Biologijos muziejuje, nes aš nepakviečiau jo tarp žiūrovų. Nuo tada jis dalyvavo beveik kiekvienoje akcijoje, kurioje dalyvavau. Mano motina neseniai viešai pareiškė, kad visiškai palaiko mano kovą už Rusijos laisvę. Taigi, neturiu jokių bėdų su tėvais.
– Veiklą pradėjote kaip menininkų grupės „Voina“ (karas – rus.) narė. Su kuo jūs kovojate?
– Tai buvo pirmas kartas, kai menininkai pasipriešino autoritarinei valdžiai tokiu fundamentaliu ir labai viešu būdu.
– Ko „Pussy Riot“ tikisi pasiekti?
– Rusijos revoliucijos.
– Kokios Rusijos jūs norėtumėte?
– Tokios, kokios, deja, turėsiu ilgai laukti. Tačiau vienas dalykas yra aiškus: noriu sunaikinti dalykus, kuriuos laikau didžiausiu blogiu. Tai praktiškai darau per savo laisvės ir feminizmo idėjas.
– Ar mylite savo šalį?
– Myliu Rusiją, bet nekenčiu V.Putino.
– V.Putinas yra vienas įtakingiausių žmonių, o Rusija – viena galingiausių valstybių žemėje. Ar įmanoma laimėti prieš jį?
– V.Putino visagalybė tėra iliuzija. Tai, kad ji nėra beribė, yra taip pat akivaizdu, kaip ir tai, kad jo propaganda pervertina prezidento galią. V.Putinas yra priklausomas nuo Vakarų maždaug tiek pat, kiek Vakarai pervertina jo galią. Iš tikrųjų, prezidentas yra mažas ir apgailėtinas. Tai galite matyti jo, kaip žmogaus ir politiko, veiksmuose. Jeigu lyderis būtų pasitikintis savimi, kaip jam galėtų šauti į galvą susidoroti tokiu būdu su trimis jaunomis opozicijos aktyvistėmis?
– Jūsų pasirodymas ir sulaikymas atkreipė pasaulio dėmesį į žmogaus teises Rusijoje labiau nei kiti pasaulio įvykiai. Kodėl taip yra?
– Todėl, kad mūsų pasirodymas nebuvo nereikšmingas. Jis iškelia valdžios ir visuomenės problemas religiniame, politiniame ir socialiniame kontekste. Teismas prieš mus parodė režimo represinę galią. V.Putino sistema žlunga. Ji netinkama XXI amžiui. Ji labiau tiktų genčių valdymui. Ji negali paaiškinti, kodėl trys politinės aktyvistės buvo įmestos į kalėjimą vien dėl to, kad Kristaus Išganytojo katedroje nufilmavo pasirodymą ir pasakė kelis efektingus žodžius prieš sistemą.
– Ar jums patinka Vakarų pripažinimas?
– Mes džiaugiamės dėl palaikymo.
– Jeigu teisingai suprantame jūsų pasirodymus, tai jie nėra vien tik prieš V.Putiną, bet ir prieš kapitalizmą. Pernai „Voina“ aktyvistas Olegas Vorotnikovas pateisino maisto vagystę, sakydamas, kad tai paremta teise į išgyvenimą.
– Taip, mes priklausome pasauliniam antikapitalistiniam judėjimui, kurį sudaro anarchistai, trockistai, feministės ir autonomistai. Mūsų antikapitalizmas nėra antivakarietiškas ar antieuropietiškas. Mes save laikome Vakarų dalimi. Vartotojiškos visuomenės trūkumai mums kliudo, tačiau mes nenorime jos sunaikinti. Laisvė yra mūsų ideologijos pagrindas ir mūsų laisvės samprata yra vakarietiška. Tai yra kova už teisingą laisvės supratimą.
– Jūs esate feministės. Kaip apibūdintumėte Rusijos moteris?
– Rusijos moterims tinka Vakarų ir slavų stereotipai. Rusijoje vis dar dominuoja moters kaip židinio saugotojos įvaizdis, moterys augina vaikus vienos, be vyrų pagalbos. Šį įvaizdį kultivuoja Rusijos stačiatikių bažnyčia, kuri laiko moteris vergėmis, ta pačia kryptimi juda ir V.Putino „suverenios demokratijos“ ideologija. Abi pusės atmeta viską, kas atėjo iš Vakarų, įskaitant feminizmą.
– Ar dar kartą pasirinktumėte šventyklą politinei demonstracijai?
– Esame menininkai, todėl nesikartojame. Ne todėl, kad bijotume bausmės, bet todėl, kad nenorime išduoti meno principų.
– Ar suprantate, kad sužeidėte daugelio rusų religinius jausmus, kai šokote laukinį šokį priešais cerkvės altorių?
– Vargu ar vaizdo įrašas ir tekstas, kuris apibūdina mūsų politinius tikslus, galėtų įžeisti kieno nors religinius jausmus. Tai iškreiptas vaizdas, kurį pateikia valstybės valdoma žiniasklaida, siekianti mus apkaltinti religinės neapykantos kurstymu. Man labai gaila, kad taip išėjo. Galų gale, mes ir mūsų kritikai tapo V.Putino propagandos mechanizmo aukomis.
– Kaip vertinate situaciją, kad dabar Rusijoje žmonės varto kryžius, norėdami pademonstruoti paramą jums?
– „Pussy Riot“ niekada nebuvo prieš religiją. V.Putino ideologai mums priklijavo religinės neapykantos etiketę. Mūsų tikslas buvo tiktai politinis.
– Baigiamojoje kalboje teisme citavote Senąjį ir Naująjį testamentą. Ar jūs tikinti?
– Netikiu Dievą. Tačiau manau, kad religija yra svarbi mūsų kultūros dalis.
– Cerkvės vadovai agitavo, kad „Pussy Riot“ bausmė būtų sušvelninta. Ar vis dar apibūdintumėte Rusijos stačiatikius patriarchus kaip „kalės vaikus“, kaip jūs juos pavadinote per pasirodymą?
– Kol nebuvo paskelbtas nuosprendis, Cerkvė neužsiminė apie bausmės sušvelninimą. Jeigu jie sąžiningai būtų norėję, kodėl nepasakė to anksčiau? Mes netikime Cerkvės sąžiningais ketinimais, lygiai taip pat, kaip prokuratūros liudininkai netiki mūsų nuoširdžiais atsiprašymais. Be to, žodis „kalė“ nebuvo skirtas patriarchams. Mes jį naudojome teksto vientisumui užtikrinti.
– Teisme palyginote save su F.Dostojevskiu ir A.Solženicynu. A.Solženicynas gulage praleido aštuonerius metus. F.Dostojevskis buvo nuteistas mirties bausme, paskutinę minutę atleistas nuo jos ir ištremtas.
– Mes nenorėjome savęs prilyginti F.Dostojevskio ir A.Solženicyno darbams. Mes norėjome palyginti valdžių požiūrį į nuomonių įvairovę.
– Net V.Putino oponentai mano, kad nuėjote per toli, pasirodžiusios Sobore. Aleksejus Navalnas, bene populiariausias Rusijos opozicijos politikas, mano, kad pasirodymas Sobore buvo kvailas.
– A.Navalnas gyrė mūsų pasirodymą Raudonojoje aikštėje, kurioje išvadinome V.Putiną bailiu. Akivaizdu, kad A.Navalnas nevisiškai suprato ryšį tarp pasirodymo Kremliaus aikštėje ir Kristaus Išganytojo Sobore. Mes norime išjudinti tą visuomenės dalį, kuri liko politiškai apatiška ir nepanoro aktyviai kovoti už pilietines teises.
– Daug rusų pasisakė už tai, kad jums būtų skirta griežtesnė bausmė nei dveji metai laisvės atėmimo.
– Akivaizdus ryšys tarp teismo prieš mus ir V.Putino reitingų. Naujausios apklausos rodo, kad jo populiarumas krenta.
– Ar yra kas nors, kas jus ypač nudžiugino ar nuliūdino po to, kai buvote sulaikytos?
– Didžiulė reakcija buvo maloni staigmena. Valdžios reakcija į mūsų pasirodymą nebuvo netikėta, nes juk pasipriešinome autoritarinei sistemai. Mane pradžiugino draugų ir kitų panašiai mąstančių žmonių parama, nepaisant to, kad mums gresia keleri metai kalėjime. Džiaugiuosi, kad mūsų kova už idėjas ir vertybes tęsis toliau.
– Jūs pateikėte apeliacinį skundą. Ar tikitės bausmės sumažinimo?
– Man tai nerūpi.
– Nebijote gyventi kalėjime?
– Ne aš, o valdžia turėtų bijoti.
– Ką darysite, kai būsite paleista iš kalėjimo? Išvyksite į pasaulinį turą, leisite albumus, paversite savo šlovę pinigais? O gal eisite į politiką?
– Tol, kol egzistuoja autoritarinė sistema, nėra prasmės galvoti apie tokius dalykus.
