Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Šiaulių ligoninės vadovas Petras Simavičius: „Sveikatą žmonės brangina mažiau nei prieš 170 metų“

petras_simavicius1
Respublikinės Šiaulių ligoninės archyvo nuotr. / Šiaulių ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius.
Šaltinis: 15min
0
A A

170 metų sukaktį aštventusi Respublikinė Šiaulių ligoninė sparčiai modernėja. Tačiau ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius teigia, kad net ir geriausai aparatūra nepadės išsaugoti sveikatos, jei jos nesaugosime patys. „Visame pasaulyje brangsta medicinos paslaugos – pigiau išsaugoti sveikatą, nei įveikti ligą“, – tvirtina direktorius.

– Kaip keitėsi ligoninė per 170 metų? – paklausė 15min.lt P.Simavičiaus.

– Nebūtų prasmės prisiminti praeities, jei ji neturėtų įtakos dabarčiai. Su didžiule pagarba prisimename ligoninės vadovus – Benjaminą Leviną, Domą Jasaitį, Jokūbą Goldbergą, Michailą Čiurilovą, Adolfą Maštarą, Kazimierą Knizikevičių, Zigmą Vaišvilą, Antaną Samį, Kazimierą Ščeponavičių, Nijolę Kibildienę. Kiekvienas jų – dalis ligoninės istorijos, prisidėję prie jos savo planais, mintimis, pasiaukojamu darbu.

Pirmojoje Šiaulių ligoninėje buvo 20 lovų, šiandien – 1409 lovos. Per metus išgydoma 54 tūkstančiai pacientų.

Pirmojoje Šiaulių ligoninėje buvo 20 lovų, šiandien – 1409. Per metus gydoma 54 tūkst. pacientų stacionare ir apie 300 tūkst. konsultuojama ambulatoriškai. Tai ne tik Šiaulių miesto bei regiono, bet ir Lietuvos ir net užsienio pacientai.

– Kokia bus ligoninė po kelerių metų?

– Netolimos ateities ligoninę įsivaizduoju be popierių, parkerių. Elektroninėje erdvėje turėtų atsidurti tyrimų rezultatai, gydytojų paskyrimai, diagnozės, – tuomet gydytojas galės daugiau laiko skirti ligonio apžiūrai, diagnostikai, konkrečiam pokalbiui su ligoniu, jo artimaisiais.

– Ligoninėje vykdomos rekonstrukcijos. Kokie tai projektai ir kokia jų nauda pacientui, kaip keičiasi gydytojo darbas?

– ES investicinių fondų ir Vyriausybės programos lėšomis vykdomi projektai, kurių pagalba atnaujinami bei renovuojami gydymo įstaigos pastatai, modernizuojama įranga. Neatpažįstamai pasikeitė Chirurgijos korpusas, II terapijos korpusas, Vaikų ligų klinikos pastatas, Onkologijos klinika, atnaujinta ir dar bus tvarkoma ligoninės aplinka, keliai.

Šiuo metu aktualiausia Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus priestato statyba, bus remontuojama ir senoji skyriaus dalis.

Šiuo metu aktualiausia Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus priestato statyba, bus remontuojama ir senoji skyriaus dalis.

Projektui įgyvendinti skirta per 13 mln. litų. Baigtas remontuoti Kardiologijos bei Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius. Įsigijus antrą angiografą, įkurta Rentgeno chirurgijos operacinė.

– Su kuo Šiaulių ligoninė jungiasi į klasterius? Ar jie jau funkcionuoja? Gal tai tik dar viena sveikatos apsaugos reforma dėl reformos, o ne dėl žmonių?

– Klasteriai tai – integruotos sveikatos apsaugos sistemos. Steigiami penki pagrindiniai funkciniai klasteriai. Šiaulių, Kuršėnų, Kelmės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio miestus su juose esančiomis ligoninėmis planuojama jungti į  Šiaulių regiono klasterį. Pacientas, sulaukęs reikiamos pagalbos Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, galės tolesnį gydymą bei slaugą gauti arčiausiai namų esančioje gydymo įstaigoje.

V.P.Andriukaitis ŠiauliuoseRespublikinė Šiaulių ligoninė.

Įkūrus ligoninėje Insultų gydymo centrą pradėjo veikti ir insultų klasteris. Jau pradėtas bendravimas su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos centro specialistais, ligoninėje lankėsi profesoriaus Rimanto Benečio komanda.

Ši sveikatos apsaugos pertvarka vykdoma dėl pacientų. Racionaliau bus naudojami ligonių kasų ir ligoninių pinigai. Nauda įvairiapusė.

– Kas lėmė, kad opernai vėl laimėjote konkursą direktoriaus vietai užimti?

– Teorija ir praktika, kurios visada gyvenime žengia greta. Daug padėjo ir kolektyvas, kuris mane palaikė bei padėjo įveikti sudėtingą konkursą. Eidamas į konkursą vadovavausi ir savo autoriteto, pusseserės, akademikės, profesorės Viktorijos Daujotytės pasakytais žodžiais, jog į tokį postą einama ne kaip į sceną, bet kaip į areną: nulenkus galvą, įtemptai mąstant, pasirengus svarbiausiam – moralumo išbandymui.

į postą einama ne kaip į sceną, bet kaip į areną: nulenkus galvą, įtemptai mąstant, pasirengus svarbiausiam – moralumo išbandymui.

Gydytoju dirbu 43 metai,  21 metai – vadovo darbo patirtis. Tačiau reikia bendruomenei ir naujų minčių, naujos patirties, naujo matymo ir mąstymo. Ilgas buvimas vadovo poste – ne visada naudingas kolektyvui.

- Ar turite planų, kuriems, galbūt, ir šios kadencijos nepakaks?

- Artimiausiuose planuose – reikalavimų nebeatitinkančios Konsultacijų poliklinikos rekonstrukcija. Projektas jau pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijoje ir palaimintas.

Projektui įgyvendinti prireiks 17 mln. litų. Labai svarbus padalinys – Ortopedijos-traumatologijos centras, kurio plėtra taip pat numatyta. Iki 2015 metų planuojama įgyvendinti projektą „Traumatologijos pagalbos infrastruktūros ir kokybės gerinimas“, kurio dėka skyrius, kuriame persodinami klubo, kelio, peties, alkūnės sąnariai, padidės 20 lovų. Bus įsteigtas ir ambulatorinis, visą parą dirbantis centras.

– Provincijoje nelengva surasti jaunų gydytojų. Kokia padėtis Šiauliuose?

– Negalėčiau teigti, jog jaunimas aplenkia  mūsų ligoninę. Šiaulių ligoninė yra internatūros ir rezidentūros mokymo bazė.

Vadimo Simutkino (
Vadimo Simutkino ("Šiaulių naujienos") nuotre./Šiaulių ligoninė

Per pastaruosius dvejus metus įdarbinta dešimt jaunų gydytojų. Apgyvendinti jaunų specialistų ligoninė neturi galimybių. Kartais būstą pasiūlo savivaldybė, tačiau tai – socialiniai būstai ir gydytojams ne visada priimtina tokia aplinka. Privilioti galime tik geromis darbo sąlygomis, o tai ligoninė turi.

– Kuriuos gydytojus galėtumėte be baimės rekomenduoti ligoniams?

– Didžiuojuosi pirmiausia jaunimu – jų sumanumu, gebėjimu įvaldyti naujas technologijas. Šiuo metu ligoninėje dirba penkiolika medicinos mokslų daktarų. Ligoninėje dirba per 400 gydytojų, trigubai daugiau slaugytojų – visus juos galiu išvardyti. Ligoninėje yra gydytojų, čia dirbančių jau 50 metų. Prieš juos lenkiu galvą.

Ligoninėje yra gydytojų, čia dirbančių 50 metų. Prieš juos lenkiu galvą.

Ligoninėje įkurta ligoninės Garbė galerija, kurioje dailininko Vitolio Trušio sukurti portretai-mozaikos.

Jose – daugelio mūsų ir ateinančių kartų mokytojai, įkvėpėjai, medicinos etikos bei moralės puoselėtojai Viktoras Grinkevičius, Jurgis Vasaitis, Zigmas Vaišvila, Povilas Vanagas, Kazimieras Knizikevičius. 

– Ligoninių pertvarkos pastaraisiais metais buvo labiausiai kritikuojamos dėl pasiekiamumo stokos – buvo bent keletas atvejų, kai greitoji nespėdavo atgabenti ligonio į gydymo įstaigą laiku. Ar tai problema?

– Čia reikėtų kalbėti apie Greitosios medicinos pagalbos problemas. Šiuo metu kuriami gydymo įstaigų klasteriai turėtų pasitarnauti ir sprendžiant šią problemą.

Medikų pagalbos suskumbama ieškoti, kai kentėti jau nebėra jėgų – tada kaltinama greitoji pagalba, poliklinika, ligoninė, tik niekas nenori kaltinti savęs.

Tačiau neretai tokių problemų pavyktų išvengti, jei žmonės įprastų, pajutę pirmuosius ligos požymius, kreiptis į šeimos gydytoją. Dabar dažniausiai laukiama, kol sveikatos sutrikimas savaime praeis. Vėliau įprantama prie diskomforto, kurį sukelia skausmas. Medikų pagalbos suskumbama ieškoti, kai kentėti jau nebėra jėgų – tada kaltinama greitoji pagalba, poliklinika, ligoninė, tik niekas nenori kaltinti savęs.

Aoskritai ligų profilaktikai nepakanka dėmesio. Savo sveikatą šiandien žmonės brangina mažiau nei prieš 170 metų. Tam, akivaizdu, yra ir objektyvių priežasčių – pasikeitė gyvenimo sąlygos, aplinkos tarša, maisto kokybė. Kažin, ar šiandien Šiauliuose išgyventų žmogus, atėjęs iš 1843 metų, kai buvo įkurta mieste pirmoji ligoninė.

Kažin, ar šiandien Šiauliuose išgyventų žmogus, atėjęs iš 1843-ųjų metų, kai buvo įkurta mieste pirmoji ligoninė.

Visame pasaulyje brangsta medicinos paslaugos – darosi pigiau išsaugoti sveikatą, nei įveikti ligą.

Tai turime suprasti visi, to šiandien turi būti mokoma jau mokykloje – sveiko gyvenimo būdo, sveikos mitybos, judėjimo svarbos.

Tik susitelkę į savo organizmo pažinimą, mokėsime tausoti save ir vertinti tai, ką davė gamta.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min