Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaičių teorijos žvaigždė Kohji Matsumoto: „Matematika žavi galimybe mėgautis laisve“

Prof. Kushy Matsomoto iš Japonijos ir Šiaulių universiteto prof. Romą Kačinskaitę sieja matematika.
Zenono Ripinskio/Šiaulių universitetas nuotr. / Prof. Kohji Matsomoto iš Japonijos ir Šiaulių universiteto prof. Romą Kačinskaitę sieja matematika.
Šaltinis: 15min
0
A A

Nagojos universiteto (Japonija) profesorius, vienas garsiausių skaičių teorijos specialistų pasaulyje Kohji Matsumoto, kartu Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos, Vengrijos ir kitų šalių mokslininkais dalyvavęs Šiaulių universitete surengtoje tarptautinėje skaičių teorijos konferencijoje, teigia, kad skaičių teorijos dzeta funkcijų tyrinėjimų srityje pasaulyje išskiriamos trys pagrindinės mokyklos – japonų, lietuvių ir vokiečių.

Su profesoriumi K.Matsomoto kalbamės ne tik apie jo didžiausią aistrą – matematiką, bet ir apie jaunimo savarankiškumą, studentus bei ryšius su Lietuva.

– Kas jus paskatino atvykti į Lietuvą?

– Į Lietuvą atvykau jau ne pirmą kartą. Šįkart dalyvavau Šiaulių universitete surengtoje tarptautinėje skaičių teorijos konferencijoje, skirtoje Šiaulių universiteto garbės daktaro, žymaus Lietuvos matematiko profesoriaus Antano Laurinčiko jubiliejui paminėti. Prof. A.Laurinčikas – mano senas draugas, su juo pirmą kartą susitikau 1996 m. ir nuo tada dažnai susitikinėjame pasaulinėse konferencijose, parašėme daug bendrų mokslo darbų.

– Nagojos universitetas laikomas labai stipriu universitetu – patenka į pirmąjį pasaulio universitetų reitingo šimtuką. Kiek Nagojos universitetas dėmesio skiria matematikos ir kitiems gamtos mokslams?

– Mano laimei, Nagojos universitetas yra vienas iš tų universitetų, kuris skiria ypatingą dėmesį moksliniams tyrimams, todėl turiu galimybę dažnai išvykti į kitas šalis, atlikti įvairius tyrimus, dalyvauti mokslinėse konferencijose.

– Skaičių teorijos srityje jus dažnai vadina pasaulinio lygio mokslo žvaigžde. Ar tai tiesa?

– Ne (šypsosi). Yra daug daug žmonių, kurie pasiekę gerokai daugiau už mane.

– Apie Nagojos universitetą daug pasako vien tas faktas, kad net 4 jūsų mokslininkai yra Nobelio premijos laureatai. Tai tiesa?

– Taip. Turime Nobelio premijos laureatų fizikos ir chemijos mokslų srityse.

– Skaičių teorijos dzeta funkcijų tyrinėjimuose pasaulyje išskiriamos trys pagrindinės mokyklos – japonų, lietuvių ir vokiečių. Kodėl išskiriamos tos šalys?

– Iš tikrųjų, svarbiausios šalys, ryžtingai dirbančios šioje srityje, yra Lietuva, Japonija ir Vokietija. Lietuva pateikė idėją, o tyrimus Japonijoje pradėjau aš. Tam labai daug turėjo įtakos profesorius A.Laurinčikas. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie Vokietiją.

– Teko girdėti, kad matematikai turi savo kalbą?

– Taip, nepaisant to, kad kalbame skirtingomis kalbomis. Žmonės, kurie mokosi matematikos, automatiškai supranta jos kalbą, todėl visi gali bendrauti be didesnių problemų. Tai yra viena iš stipriųjų matematikos savybių.

Žmonės, kurie mokosi matematikos, automatiškai supranta jos kalbą, todėl visi gali bendrauti be didesnių problemų. Tai yra viena iš stipriųjų matematikos savybių.

– Kodėl jūs pasirinkote studijuoti matematiką?

– Iki šios dienos matematika yra vienas iš mano labiausiai mėgstamų dalykų. Kita priežastis – matematikas visada gali mėgautis laisvu gyvenimu. Galiu vienas atlikti tyrimus, kuriuos pasirenku pats. Aš nežinau, kuria kryptimi einu, ir net neįsivaizduoju, kokie gali būti rezultatai ar atradimai. Žaviuosi šiuo matematikos aspektu.

– Ar jūsų moksliniai tyrimai yra vien tik teorija, ar apima ir praktinius jų pritaikymo aspektus?

– Šiuo metu – ne. Kartais, studijuojant matematiką vien tik teoriškai, randama praktinių aplikacijų, panašiai kaip senovės Graikijoje, kai buvo apskaičiuotas atstumas tarp palydovų. Dabar mano teorija nėra taip lengvai pritaikoma, bet galbūt ateityje ji irgi prigis.

– Ar studentams Japonijoje patinka tikslieji mokslai – matematika, fizika? Ar apskritai jaunimas domisi matematika?

– Tarp įvairių gamtos mokslų matematika turbūt yra pats mėgstamiausias mokslas Japonijoje. Jaunimas nori studijuoti ir tapti matematikais. Japonija Vakarų civilizacijoms atsivėrė tik XIX a. viduryje. Tačiau net ir prieš tai Japonija turėjo labai tvirtą matematinį pagrindą. Tai laikoma sena tradicija, todėl neretai ir dabar studijuoti matematiką tampa studentų svarbiausiu tikslu.

– Jūs keliaujate po visą pasaulį, skaitote paskaitas studentams užsienyje. Gal galėtumėte palyginti, kurio universiteto studentai yra gabesni matematikai?

– Esu skaitęs paskaitas kai kuriose Vakarų Europos šalyse, JAV, Kinijoje ir Pietų Korėjoje. Galiu pasakyti, kad didelių skirtumų nepastebėjau – studentai visame pasaulyje yra vienodi, dauguma jų mėgsta matematiką.

– Ar Japonijos studentai turi mokėti už mokslą, ar jie gauna tam tikrą finansavimą?

– Mokslas Japonijoje nėra nemokamas. Kaip turbūt girdėjote, Japonijos ekonomikai dabar nelengva. Žinoma, nemokamas mokslas skatintų jaunus žmones studijuoti, bet šiuo metu tai neįmanoma. Mokestis už studijas priklauso nuo universiteto. Valstybiniai universitetai yra ne tokie brangūs kaip privatūs universitetai, kurių kainos nėra visiems prieinamos.

– Ką galite pasakyti apie santykius ir bendravimą su studentais? Ar tai formalus bendravimas?

– Manau, kad studentams tai yra tik formalumo prielaida, jie vadina mus dėstytojais, profesoriais ir t. t. Universitete turime tradiciją per pertrauką kartu su studentais gerti arbatą. Tai viena iš gražių bendravimo formų. Labai populiarios iškylos kartu su studentais į nacionalinius parkus.

Japonų studentai sunkiai dirba iki tol, kol patenka į universitetus, vidurinėse mokyklose jie mokosi labai intensyviai. Vėliau situacija keičiasi.

– Kaip apibūdintumėte Japonijos studentus? Ar jie savarankiški?

– Jie tikriausiai tokie pat kaip ir kitose šalyse. Kai kurie studentai linkę tinginiauti. Visokių yra.

Galiu pasakyti, kad japonų studentai sunkiai dirba iki tol, kol patenka į universitetus, vidurinėse mokyklose jie mokosi labai intensyviai. Vėliau situacija keičiasi. Jaunuoliams labai svarbu įstoti į universitetus, nes darbdaviams labai svarbu, ką absolventas yra baigęs.

Ši problema pastebima ir Lietuvoje, lygiai taip pat, kaip ir kitose šalyse. Tad galima teigti, kad ši problema yra apgaubusi visą pasaulį.

– Ar matematika Japonijoje turi tvirtą poziciją mokyklose? Ar sunkios mokymo programos?

– Šiuo metu apie tai Japonijoje plačiai diskutuojama. Studentai prieš 40–50 metų, kaip ir aš, mokėsi labai aukšto lygio matematiką. Vėliau buvo nuspręsta, kad programa yra pernelyg sudėtinga, dėl to pastaraisiais metais turinys tapo lengvesnis. Manau, kad dabar matematikos programa mokyklose tapo pernelyg lengva. Vėl ketinama svarstyti, ką daryti.

– Vienas studentas iš Osakos sako, kad jo tėvas dirba geroje kompanijoje, bet jis niekada nemokėjo už sūnaus studijas ar kelionių išlaidas. Visi šeimos nariai yra savarankiški. Ar tai dažnas reiškinys Japonijoje?

– Deja, taip nėra. Pavyzdžiui, aš turiu du vaikus, ir jie vis dar yra priklausomi nuo manęs. Abu yra studentai, ir aš vis dar moku už jų studijas. Mano sūnus studijuoja matematiką, o dukra – aplinkos mokslus.

– Bendradarbiaujate su kolegomis ne tik iš Vilniaus universiteto, bet ir iš Šiaulių. Gal ateityje turite planų, susijusių su Lietuva?

– Kaip jau minėjau, Lietuva yra svarbi šalis mano srityje. Manau, kad ateityje tarp Lietuvos ir Japonijos santykiai turėtų tapti daug glaudesni. Tikiuosi, kad, daugėjant studentų, studijuojančių šią teoriją, mūsų santykiai ir bendradarbiavimas vis stiprės.

Džiaugiuosi bendradarbiavimu su Šiaulių universiteto profesore Roma Kačinskaite, kuri stažavosi mūsų universitete Japonijoje. Roma savo karjerą pradėjo studijuodama dzetą funkciją, kurią aš įvedžiau. Taigi nuo pat pradžių šios mokslininkės tyrimai buvo labai glaudžiai susiję su mano veiklos sritimi.

Atlikdami tyrimus mes dažnai bendraujame elektroniniu paštu arba susitinkame mokslinėse konferencijose, kur turime galimybę padiskutuoti apie tyrimų rezultatus. Štai ir šį rudenį Šiauliuose vykusios tarptautinės matematikų konferencijos metu buvo galimybė pasidalyti naujomis mokslinėmis idėjomis. Tikiuosi, jog tai ne paskutinis mano apsilankymas Lietuvoje. Taip pat ir Šiauliuose.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min