Dabar populiaru
Publikuota: 2013 kovo 7d. 22:27

Thomas Haseltonas – naftos generolas, į Lietuvą atvedęs „Chevron“: „Buvome labai nustebę dėl to, kaip gerai koordinuotas pasipriešinimas“

T.Haseltono manymu, būtų kvaila, jei Lietuva atsisakytų pasinaudoti „Chevron“ pinigais ir sužinoti, kas slypi jos gelmėse.
Asm. archyvo nuotr. / Thomo Haseltono manymu, būtų kvaila, jei Lietuva atsisakytų pasinaudoti „Chevron“ pinigais ir sužinoti, kas slypi jos gelmėse.

Lietuvos piliečiu tapusį amerikietį Thomą Haseltoną galima vadinti Lietuvos naftos verslo magnatu. Būtent jis į mūsų šalį atvedė JAV energetikos gigantą „Chevron“, dėl kurio ketinimų kilo tiek aistrų. Išskirtiniame interviu „15min“ daugiausia naftos išgaunančios bendrovės „Minijos nafta“ generalinis direktorius T.Haseltonas sutiko papasakoti apie juodojo aukso gavybos užkulisius, kaip į šalį pavyko privilioti pasaulinį energetikos gigantą „Chevron“ ir kas stabdo strateginius energetikos projektus.

T.Haseltoną galima būtų laikyti vienu turtingiausių ir paslaptingiausių Lietuvos žmonių. Jo valdomos naftos gavybos bendrovės yra vienos didžiausių mokesčių mokėtojų, bet jis vengia viešumos.

Prieš keletą metų T.Haseltonas su partneriais perpirko merdinčią, bet licenciją ieškoti naftos perspektyviuose plotuose turinčią bendrovę „LL investicijos“ ir sugundė į ją investuoti pasaulinį energetikos gigantą „Chevron“. Amerikiečiai, įkėlę į Lietuvą vieną koją, netrukus ryžosi įkurti dar vieną bendrovę „Chevron Lietuva“ bei dalyvauti skalūnų dujų paieškos konkurse.

Gali gerai uždirbti visi

Esate sukaupęs didelę patirtį Lietuvos naftos versle, bet retai rodotės viešumoje. Gal galėtumėte trumpai prisistatyti?

"Visa šalis nukentėjo nuo nesąžiningos veiklos naftos versle", – sakė "Minijos naftos" vadovas.

– Esu Lietuvos pilietis. Gyvenu čia 15 metų. Bendrovė „Minijos nafta“, kuriai vadovauju, į Lietuvos biudžetą yra sumokėjusi apie 500 mln. litų mokesčių. Lietuvoje nėra daug žmonių, galinčių pasakyti tą patį. Esu danų bendrovės „Odin Energy“ akcininkas. Šiai bendrovei priklauso pusė „Minijos naftos“ akcijų. Kita dalis priklauso Lenkijos bendrovei „Lotos“.

Kai atėjau čia, naftos verslo beveik nebuvo. Naudotos pasenusios technologijos. Daugelis sprendimų buvo priimami už pinigus. Mes visiškai pakeitėme naftos verslą. Pradėjome naudoti modernias technologijas – trimatį matavimą, horizontalų gręžimą, uolienų skaldymą. Mes pradėjome skaidrius aukcionus. Sukūrėme sąžiningą ir pelningai dirbančią bendrovę.

Jūs į Lietuvą atvedėte JAV energetikos milžinę „Chevron“. Kaip tai pavyko?

– Visa šalis nukentėjo nuo nesąžiningos veiklos naftos versle. Nuo pat pradžių kovojome, kad tai būtų skaidrus ir sąžiningas verslas. Kai „Chevron“ parodė susidomėjimą, mes tai vertinome kaip geriausią dalyką šaliai. Tai turtinga, moderniausias technologijas turinti kompanija, kuri išgauna naftą ir skalūnų dujas visame pasaulyje.

Skalūnų dujos visiškai pakeitė tarptautinę dujų rinką. Pelnas generuojamas ne tik iš dujų gavybos, bet ir iš susijusių verslų. Sukuriamas daugybė naujų darbo vietų. Skaičiuojama, kad dėl skalūnų gavybos buvo sukurta apie 5 proc. JAV darbo vietų.

Kaip manote, kodėl „Chevron“ atėjimas į Lietuvą sulaukė tokio pasipriešinimo?

"Jei pasiteisintų bent dalis prognozių, po ketverių metų Lietuvoje veikiančios naftos bendrovės galėtų tapti antru pagal dydį šalies mokesčių mokėtoju", – teigė T.Haseltonas.

– Žmonės mano, kad užsienio investuotojai pasisavins Lietuvos išteklius. Tai netiesa. Pusė bendrovės, kuri ieškos skalūnų dujų ir naftos, yra lietuviška. „Chevron“ pasiruošęs investuoti savo pinigus tam, kad visi sužinotume, kokios skalūnų dujų ir naftos gavybos Lietuvoje perspektyvos. Jei tos perspektyvos geros – daug pinigų uždirbs ne tik „Chevron“, bet ir Lietuva.

Kol kas manoma, kad Lietuvoje yra daugiau skalūnų naftos nei dujų. Jei pasiteisintų bent dalis prognozių, po ketverių metų Lietuvoje veikiančios naftos bendrovės galėtų tapti antru pagal dydį šalies mokesčių mokėtoju. Tam pakaktų išgauti 30 tūkst. barelių naftos per dieną. Tai nėra didelis skaičius – „Minijos nafta“ vienu metu išgavo apie 10 tūkst. barelių naftos per dieną nedarydama jokios žalos aplinkai. Tai garantuotų didžiulę finansinę naudą Lietuvai ir jos žmonėms, tačiau ne visi tai supranta.

Skleidžiama daug melo ir pusiau tiesos. Spaudoje skelbiama daug tikrovės neatitinkančios informacijos. Žmonės žiūri filmus, kurie yra finansuojami neaiškių struktūrų. Tokių filmų kūrėjų motyvacija nėra pasaulio gelbėjimas. Jie tiesiog nori uždirbti. Šiuose filmuose pateikiama informacija paneigiama moksliniais tyrimais, tačiau tai niekam neįdomu. Net patys tokių filmų statytojai pripažįsta, kad klastojo faktus.

Atsakas skeptikams: „Tai kvaila“

Naftos Lietuvoje ieškoma jau seniai, tačiau žmones gąsdina nauja skalūnų dujų ir naftos paieškos technologija. Pavyzdžiui, horizontalus gręžimas ar gavybos procese naudojami chemikalai. Juk žmonės turi teisę reikalauti aiškumo?

– Kokią įtaką horizontalus gręžimas gali daryti paviršiui? Mes kalbame apie procesus, kurie vyksta 2 km po  žeme. Lietuvoje tai jau darome 15 metų. Tai standartinė naftos gavybos technologija. Horizontalus gręžimas neturi nieko bendro su tarša. Tai visiškai saugi technologija, kurią naudojame daug metų. Beveik visi „Minijos naftos“ telkiniai išgręžti tokiu būdu.

Žmonės mano, kad gręžiniuose bus naudojami nuodingi chemikalai. Viskas gali būti kenksminga. Tai tik koncentracijos klausimas. Buvau karo laivyno naras. Vanduo gali nužudyti, jei jo išgersi per daug. Jei gelmėse kvėpuosi grynu deguonimi, jis taip pat bus kenksmingas. Galiausiai mes iškvepiame nuodingą anglies dioksidą. Klausimas tik – kokia jo koncentracija? Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymai griežtai reglamentuoja galbūt pavojingų cheminių medžiagų naudojimą, todėl jų koncentracija išgaunant skalūnų dujas labai toli nuo pavojingos ribos.

Ar Lietuvos gyventojai ir atsakingos tarnybos žinos, kas naudojama gręžiniuose?

Minijos naftos gręžinys
Minijos naftos gręžinys

– JAV skalūnų dujų gavybai naudotų chemikalų sudėtis buvo laikoma komercine paslaptimi. Mano manymu, tai buvo klaida.

Europoje viskas kitaip. Mes Geologijos tarnybai viešai pateikėme visų naudojamų cheminių medžiagų sąrašą. Dalis tų medžiagų naudojama maisto pramonėje. Aišku, jei išgersi stiklinę chemikalo, gali pakenkti sveikatai. Bet medžiagų koncentracija skalūnų dujų gavyboje yra tokia menka, kad kalbėti apie realų pavojų tiesiog kvaila.

Kita dažnai iškeliama problema – išgaunant skalūnų dujas bus sunaudojama daug vandens.

– Sakoma, kad pradėjus išgauti skalūnų dujas Lietuvoje ims trūkti vandens. Tai kvaila. Taip, proceso metu naudojamas vanduo, tačiau Lietuva nėra ta valstybė, kurioje vandens trūktų. Teksase (JAV valstija, – red. past.) vanduo gali būti problema. Bet čia? Vienam gręžiniui sunaudojama tiek vandens, kiek jo reikia dviem vidutinio dydžio baseinams.

Su skalūnų tyrimais siejamai bendrovei „LL investicijos“ naftos paieškos licencija suteikta prie 6 metus. Kodėl tiek ilgai delsta pradėti darbus?

– Kai bendrovei buvo suteikta licencija naftos žvalgybai, apie skalūnus niekas nežinojo. Bendrovės savininkai neturėjo tinkamų finansinių išteklių ir kompetencijos. Jie atliko vieną nesėkmingą gręžimą.

Prieš trejus metus subūriau investuotojų grupę, ji išpirko akcijas. Mačiau potencialą investuoti. Šiuo metu bendrovė valdoma visai kitų žmonių nei jos įkūrimo metu. Mes žinome, ką darome. Mes atsivedėme „Chevron“, ši įmonė turi pažangiausias technologijas ir reikalingą patirtį. Tai didžiulis žingsnis į priekį.

Ar nelaimės atveju „Chevron“ prisiimtų atsakomybę?

– „Chevron“ priklauso pusė „LL investicijų“ akcijų. Mūsų bendrovė yra apdrausta didžiuliu draudimu. Būtent „Chevron“ padengia mūsų draudimo įmokas. Atsitikus bet kokiai nelaimei draudimas galės atlyginti žalą. Bendrovė turi pakankamai finansų savo veiklai, todėl vietos gyventojai ir valstybė gali būti ramūs. „Chevron“ atėjimas leidžia mums pasirūpinti visais veiklos saugumo aspektais.

Žalieji uždirba pinigus?

Ar esate tikri, kad Lietuvoje bus naftos ar dujų?

– Yra tikimybė, kad Lietuvoje nieko nerasime. Žinome, kad čia yra naftos, nes užsiimame jos gavyba. Tačiau nėra žinoma, kokie jos kiekiai. Jei jie bus per maži, „Chevron“ pasitrauks. Bet ar tai blogai? Lietuva pasinaudos „Chevron“ pinigais, kad gautų itin naudingą ir brangią informaciją. Jei eksperimentas nepasiteisins, tai bus „Chevron“, o ne Lietuvos nuostolis.

Tyrimų metu dauguma investuotų lėšų nukeliaus Lietuvos bendrovėms ir valstybei. Pavyzdžiui, pirminiai paruošiamieji darbai mums kainuos 23 mln. litų, ir jie nukeliaus Lietuvos įmonėms. Viena tų bendrovių yra valstybės valdoma įmonė „Detonas“, kuri atliks sprogdinimo darbus seisminiams tyrimams. Darbams atlikti bus įdarbinta apie 50 žmonių.

Kokios naudos gali tikėtis vietos bendruomenės ir verslas?

"Dažnai žaliųjų tikslas – uždirbti pinigus",- mano T.Haseltonas.

– Štai prieš pusmetį atliktam gręžiniui mes turėjome paruošti aikštelę. Samdėme vietinę statybų bendrovę. Teko nuomotis kranus ir kitokios specializuotos technikos gręžimo įrangai atgabenti ir įrengti.

Radę naftos sudarome pervežimo sutartis dėl jos gabenimo į perdirbimo gamyklą. „Minijos nafta“ neturi pareigos gerinti kelius, bet prieš keletą metų turėjome didesnį kelių remonto biudžetą, nei visa Klaipėdos apskritis. Taip pat leidžiame daug pinigų socialinėms reikmėms – statome bendruomenių centrus, kitaip padedame gyventojams. Neprivalome to daryti, bet elgiamės taip, kaip mums atrodo teisinga. Pradėjome susitikimus su žmonėmis, gyvenančiais žvalgybos teritorijoje. Aiškinamės, ko jiems reikia, kas jiems kelią nerimą.

Bet, nepaisant to, ne visi gyventojai jus noriai įsileidžia į savo žemes?

– Kai kurios bendruomenės kalbasi. Kai kurios rėkia ir nenori nieko girdėti. Šiuo verslu užsiimame gana ilgai, todėl buvome labai nustebę dėl tokios reakcijos ir dėl to, kaip gerai koordinuotas šis pasipriešinimas. Tai ne keletas ūkininkų, protestuojančių prieš skalūnų dujas.

Tai organizuota ir gerai apmokėta kampanija, skirta kovoti prieš „Chevron“ atėjimą. Mano nuomone, čia pelnosi tie, kurie pardavinėja dujas labai aukštomis kainomis ir nenori būti pakeisti. Tai – Rusija.

Už protestuotojų stovi tie patys žmonės, kurie protestavo prieš Visagino atominę elektrinę. Jiems pavyko. Matyt, dabar laikas atsikratyti „Chevron“. Žmonės mano, kad visi žalieji kovoja norėdami apsaugoti švarią aplinką. Bet taip yra ne visada. Dažnai jų tikslas – uždirbti pinigus. Panašių situacijų buvo ir kitose šalyse. Štai Prancūzijoje skalūnų dujų gavyba uždrausta, bet tai padaryta tikriausiai ginant branduolinės energetikos bendrovių interesus.

Galima suprasti, kodėl žmonės nenori, kad jiems priklausanti žemė būtų išgręžiota. Kai kalba pasisuka apie tavo kiemą, sunku galvoti apie visos valstybės interesus.

– Žmonės sako – mes norime ramybės ir tylos. Tai gal neverta statyti ligoninių arba mokyklų? Jos irgi kelią triukšmą ir kai kam sukelia nepatogumų. JAV gyventojams priklauso teisė ne tik į žemę, bet ir į jos gelmių turtus. Todėl jie laimingi galėdami užsidirbti ir leisti naftos bendrovėms nuomotis jų žemę gręžiniams. Manau, kad finansinės naudos iš telkinių naudojimo turėtų tiesiogiai gauti ir vietos gyventojai. Taip yra Lenkijoje.

Skalūnų dujų priešininkus remia ir kai kurie aukšti Lietuvos politikai. Ką apie juos manote?

Mitingas prieš skalūnių dujas.
Mitingas prieš skalūnių dujas.

– Politikai pasiduoda spaudimui siekdami populiarumo. Kaip galima vertinti jų pareiškimus, kad su vietos gyventojais pasirašytos sutartys dėl tyrimų pradžios yra neteisėtos?

Tos pačios sutartys visų naftos kompanijų naudojamos 50 metų. Lygiai tokias pačias sutartis gyventojai pasirašė prieš pradedant seisminius tyrimus, darytus statant dujų saugyklą.

Lietuva turi energetinės nepriklausomybės strategiją, joje nurodytos strateginės kryptis. Žmonės turi žinoti šią strategiją, o politikai – dirbti viena kryptimi siekdami vieno bendro tikslo. Nėra normalu, kai dalis politikų veikia priešinga kryptimi ir trukdo siekti energetinės nepriklausomybės.

 

Minijos nafta“
UAB „Minijos nafta“ buvo įkurta 1995 m. Tuomet veiklą pradėjo visiškai maža, vos kelis darbuotojus turinti įmonė, tačiau per savo gyvavimo laikotarpį ji išaugo keliasdešimt kartų. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 130 įvairių sričių kvalifikuotų specialistų.

Šiuo metu bendrovė eksploatuoja 8 naftos telkinius Klaipėdos bei Šilutės rajonuose – Vilkyčių, Šiūparių, Pietų Šiūparių, Dieglių, Pocių, Sakučių, Agluonėnų ir Uoksų. Iš viso juose yra 46 įvairios paskirties gręžiniai, tačiau nafta išgaunama iš 25 gręžinių.

Didžiausias telkinys eksploatuojamas Vilkyčiuose, čia išgaunamas ir didžiausias naftos kiekis – trečdalis viso per metus išgaunamo kiekio. Naftos gavyba iš „Minijos naftos“ eksploatuojamų telkinių kasmet mažėja. 2011 m. bendrovė išgavo 253 tūkst. barelių naftos, 2010 m. – 263 tūkst. barelių naftos, 2009 m. – 272 tūkst. barelių naftos, 2008 m. – 344 tūkst. barelių naftos. Dėl to „Minijos nafta“ žvalgosi naujų plotų bei veiklos galimybių.

Savaitraštis „15min“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Seksualiai Švėkšnoje išnaudotos merginos trokšta kurti ir mylėti, bet turi mokytis gyventi

Aktualu

Protestų Ingušijoje dalyviai sako nusivylę Kremliumi ir žada gintis „plikomis rankomis“

Interviu Kultūra

Berlyno kino festivalio programos konsultantas W.Speckas: kinas yra politiškas menas

Interviu Vardai

I.Launikonytė: apie metų skirtumo nepaisančią meilę V.Kovaliovui, išvaizdos pokyčius ir muzikos terapiją

„Ginčas“ dėl meilės „Žalgiriui“: kurie žaidėjai nepateisina Šaro lūkesčių?

Aktualu

TS-LKD prezidentiniuose debatuose V.Ušackas dūrė: „Partijos vadovybė pasirinkusi Ingridą“

24sek

Naujokas liko ant suolo – Kauno „Žalgiris“ vos neprisižaidė su „Dzūkija“

Aktualu

Tomas Viluckas: Skausminga istorija rašoma Ukrainoje

Gyvenimas

Translyčių menstruacijos: vyrai, kurie serga mėnesinėmis, ir moterys, kurios – ne

Aktualu

Nepilnamečių pataisos namų direktorius – atvirai apie tai, kas dedasi „vaikų kalėjime“

Aktualu

Prie Raguvos susidūrė du „Volkswagen“ – vienas nulėkė į namą

Pasaulis kišenėje

Unikali Lietuvos vieta, kurios turėtų pavydėti visa Europa

Gyvenimas

Valstybė nusprendė geriau už Valentiną žinanti, kuo jai gydytis: moteris jaučiasi bandomuoju triušiu

Vardai

Milžinas ir coliukė: kalnu pramintas „Sostų karų“ aktorius vedė savo mylimąją

Aktualu

Kelyje Panevėžys–Vilnius į atitvarus rėžėsi nesuvaldytas „Volkswagen“

Aktualu

A.Juozaičio politinio judėjimo pristatyme – kandidato grūmojimai neoliberalizmui

15min recenzija Kultūra

MO startas: nuo dėmesio buMO iki nuoboduMO

15min iš Berlyno Kultūra

Ką būtinai norėjo papasakoti Florianas Illiesas apie 1913-uosius

Aktualu

Maskva sako esanti pasirengusi bendradarbiauti su JAV dėl branduolinės sutarties

Gazas

Pristatė ateities technologiją – papildytos realybės projekcinį ekraną

Naujienos

Aktualu

Seksualiai Švėkšnoje išnaudotos merginos trokšta kurti ir mylėti, bet turi mokytis gyventi

Aktualu

Protestų Ingušijoje dalyviai sako nusivylę Kremliumi ir žada gintis „plikomis rankomis“

24sek

Šaras po pergalės – apie naujoką kosmose, P.Jankūno formą ir žvėrį T.Walkupą

Interviu Kultūra

Berlyno kino festivalio programos konsultantas W.Speckas: kinas yra politiškas menas

Interviu Vardai

I.Launikonytė: apie metų skirtumo nepaisančią meilę V.Kovaliovui, išvaizdos pokyčius ir muzikos terapiją

„Ginčas“ dėl meilės „Žalgiriui“: kurie žaidėjai nepateisina Šaro lūkesčių?

Aktualu

TS-LKD prezidentiniuose debatuose V.Ušackas dūrė: „Partijos vadovybė pasirinkusi Ingridą“

24sek

Naujokas liko ant suolo – Kauno „Žalgiris“ vos neprisižaidė su „Dzūkija“

Gyvenimas

Translyčių menstruacijos: vyrai, kurie serga mėnesinėmis, ir moterys, kurios – ne

Aktualu

Tomas Viluckas: Skausminga istorija rašoma Ukrainoje

Aktualu

Nepilnamečių pataisos namų direktorius – atvirai apie tai, kas dedasi „vaikų kalėjime“

Aktualu

Prie Raguvos susidūrė du „Volkswagen“ – vienas nulėkė į namą

Pasaulis kišenėje

Unikali Lietuvos vieta, kurios turėtų pavydėti visa Europa

Gyvenimas

Valstybė nusprendė geriau už Valentiną žinanti, kuo jai gydytis: moteris jaučiasi bandomuoju triušiu

Vardai

Milžinas ir coliukė: kalnu pramintas „Sostų karų“ aktorius vedė savo mylimąją

Aktualu

Kelyje Panevėžys–Vilnius į atitvarus rėžėsi nesuvaldytas „Volkswagen“

15min recenzija Kultūra

MO startas: nuo dėmesio buMO iki nuoboduMO

Aktualu

A.Juozaičio politinio judėjimo pristatyme – kandidato grūmojimai neoliberalizmui

15min iš Berlyno Kultūra

Ką būtinai norėjo papasakoti Florianas Illiesas apie 1913-uosius

Aktualu

Maskva sako esanti pasirengusi bendradarbiauti su JAV dėl branduolinės sutarties

Gera keliauti kartu

BALTIJOS MAISTO IR GĖRIMŲ PARODA „BAF“ 2018

Įkvėpk daugiau gyvenimo

Nacionalinis sveikatos egzaminas 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min