Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ūkio ministras Evaldas Gustas: „Mažės ir valstybės įstaigų, ir valdininkų“

Evaldas Gustas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Evaldas Gustas
Šaltinis: 15min
0
A A

Ar sumažės biurokratijos ir valdininkų ant verslo kaklo? Pranešta, kad prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bus jungiama Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė metrologijos tarnyba. Į Seimą keliauja pasiūlymai sukurti nacionalinį reguliuotoją ir sujungti Ryšių reguliavimo tarnybą, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją bei Valstybinę energetikos inspekciją. Jungiami ir visuomenės sveikatos centrai bei Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Numatyta ir kitų institucijų konsolidacija.

Ūkio ministras Evaldas Gustas interviu 15min.lt teigė, kad taip bus mažinama našta verslui, o valstybėss lėšos institucijų išlaikymui bus leidžiamos efektyviau. Pasak jo, Lietuva turi aiškiai susidėlioti prioritetus, kam bus skirtos ES struktūrinių fondų lėšos, nes jau nuo 2020 m. mes patys turėsime finansiškai padėti kitoms ES valstybėms.

– Jūs esate tas ministras, kurio visuomenė beveik nemato. Didelių skandalų išvengėte, o kaip su pasiekimais?

Tikslas nėra mechaniškai mažinti institucijų skaičių. Norime mažinti tarnautojų skaičių, bet tai taip pat nėra pagrindinis dalykas. Svarbiausia yra palengvinti naštą verslui.

– Vyriausybės būna technokratinės ir politinės. Mūsų šešioliktoji vyriausybė yra technokratų ir politikų mišinys.

Aš save priskiriu prie technokratų, kurie dirba konkretų darbą, bet aš nesistengiu pigiai save viešinti. Man yra svarbiau rezultatas. O jis yra. Tik nereikia visko suvesti į vieno politiko asmenį. Tai visos komandos darbas.

Jau prasidėjo 2014-2020 m. struktūrinės ES paramos laikotarpis. Jį reikia išjudinti. Kol kas buvo daugiau ruošiamasi.

Atėjo laikas investuoti į konkrečius projektus. Mes pirmieji tarp ministerijų paskelbėme pirmuosius kvietimus pasinaudoti finansinėmis priemonėmis ir jau laukiame paraiškų. Labai nenorime, kad susidurtume su verslo finansavimo duobe.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eurai

Vyksta visuomeninių sveikatos centrų sujungimas į vieną respublikinį darinį. Galima kalbėti apie nacionalinio reguliuotojo įsteigimą. Jame turėtų būti sujungtos Geležinkelio inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcijos.

Kitas svarbus darbas, kurį, vargu, ar spėsime užbaigti, yra priežiūros institucijų reguliavimas.

Tai labai sudėtingas ir sunkus procesas. Teko atlikti rimtą analizę, daug diskutuoti ir ginčytis.

Tikslas nėra mechaniškai mažinti institucijų skaičiųs. Norime mažinti tarnautojų skaičių, bet tai taip pat nėra pagrindinis dalykas.

– Kas tada svarbu?

– Svarbiausia yra palengvinti naštą verslui ir sumažinti patikrinimų skaičių.

Norime, kad patikrinimai būtų unifikuoti, kad verslas žinotų, kaip ir kokiais principais vadovaujantis tos institucijos dirbs. Taip pat norime, kad kiltų priežiūrinių institucijų kvalifikacija. Praėjusių metų duomenys rodo, kad verslo požiūris į priežiūros institucijas gerėja.

– Kaip konkrečiai bus reformuotos institucijos?

– Vyksta visuomeninių sveikatos centrų sujungimas į vieną respublikinį darinį. Galima kalbėti apie nacionalinio reguliuotojo įsteigimą. Jame turėtų būti sujungtos Valstybinė energetikos inspekcija, Ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos funkcijos.

Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai jungiami prie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos. Tai dideli ir sudėtingi darbai.

– Ar svarstomas „Investuok Lietuvoje“ ir „Verslios Lietuvos“ jungimas? Kaip vertinate šių įstaigų darbą?

Lietuviškos kilmės produktų eksportas per praėjusios metus į Rusiją sumažėjo apie 16 proc. Šiais metais kritimas yra dar didesnis ir lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją, palyginti su 2013 m., mažėja 25 proc.

– Kalbėti apie „Investuok Lietuvoje“ vadovo rezultatus kol kas sunku, nes jis savo pareigas eiti pradėjo tik prieš gerą mėnesį. Pačios organizacijos rezultatai tikrai nėra blogi. Tikimės, kad naujasis vadovas juos dar pagerins.

Anksčiau „Investuok Lietuvoje“ labiau žiūrėdavo į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, bet nebuvo žiūrima į regionus. Juose investicijos irgi reikalingos. Tam reikia dirbti su savivaldybėmis ir aš tikiuosi, kad naujasis vadovas tai darys.

„Verslios Lietuvos“ rezultatai irgi geri. Eksporto rezultatai auga. Net ir įvertinus Rusijos sankcijas, rezultatai yra teigiami ir mes esame jais patenkinti.

Lietuviškos kilmės produktų eksportas per praėjusios metus į Rusiją sumažėjo apie 16 proc. Šiais metais kritimas yra dar didesnis ir lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją mažėja 25 proc., palyginti su 2013 metais.

Džiugina tai, kad mūsų verslas pakankamai sparčiai prisitaiko ir susiranda kitas eksporto rinkas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas praėjusiais metais mažėjo tik 0,6 proc. Ir tai skaičiuojant su atpigusiais naftos produktais. Jei juos atmestume, lietuviškos kilmės produkcijos eksportas pernai netgi augo.

– Kokios naujos rinkos veriasi?

Man skaudu prisiminti istoriją, kai tik pradėjau dirbti ministru ir pirmasis mano vizitas buvo į Malaiziją. Buvau stipriai kritikuojamas, kad tai verslo turizmas arba egzotikos paieškos. Praėjusiais metais mūsų įmonė ten pastatė saulės energijos elektrinę.

– Visada net ir aukščiausio lygio susitikimuose stengiuosi dalyvauti kartu su verslo atstovais, kad jie tiesiogiai galėtų pristatyti savo vizijas ir galimybes.

Neseniai lankėmės Omane. Kartu su manimi susitikime su Omano komercijos ir pramonės ministru dalyvavo Lietuvos transporto, IT ir maisto pramonės atstovai.

Jau dabar vienas konkretus kontraktas IT sektoriuje su Omanu pasirašytas. Taip pat su ten veikiančiais didžiausiais prekybos centrais pradeda dirbti du mūsų maisto gamintojai. Šiuo metu vyksta derinimai, bet tikime, kad artimiausiu metu bus pradėtas eksportas.

123rf.com nuotr./Masktas, Omano sostinė
123rf.com nuotr./Masktas, Omano sostinė

Man skaudu prisiminti istoriją, kai tik pradėjau dirbti ūkio ministru ir pirmasis mano vizitas buvo į Malaiziją. Buvau stipriai kritikuojamas. Sakyta, kad tai verslo turizmas arba egzotikos paieškos.

Bet štai praėjusiais metais Lietuvos bendrovė ten jau pastatė saulės energijos elektrinę. Dabar baigiamos derybos dėl saulės elementų gamybos Malaizijoje.

– Lietuvoje atsidarė „Google“ biuras. Kaip pavyksta vilioti užsienio bendroves į mūsų šalį?

Praėjusių metų statistika rodo, kad investuotojų skaičius Lietuvoje didėja. Praėjusiais metais buvo pritraukti 29 investiciniai projektai.

– Praėjusių metų statistika rodo, kad investuotojų skaičius Lietuvoje didėja. Praėjusiais metais buvo pritraukti 29 investiciniai projektai.

Pernai pirmą pusmetį Rytų ir Vidurio Europoje Lietuva pagal investicinių projektų skaičių pirmavo.

Žinoma, jaučiama baimė dėl geopolitinės padėties. Mes esame pafrontės linija su Rusija. Investuotojai į tai gali žiūrėti atsargiai, bet kol kas ryškiai tų tendencijų nematome.

– Įsivedę eurą aiškiai pamatėme, kaip stipriai skiriasi mūsų ir Vakarų valstybių darbuotojų atlyginimai. Ar mes investuotojus vis dar dominame dėl kvalifikuotos, bet pigios darbo jėgos?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Google“ biuras
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Google“ biuras

– Kaip valstybei, žemas darbo užmokesčio vidurkis mums garbės nedaro, tačiau tie patys atėję investuotojai vidurkį pakelia pakankamai aukštai. Pažiūrėkime, ką Lietuvoje padarė paslaugų centrų atėjimas. IT specialistų atlyginimų vidurkiai išaugo kartais. Tai džiugu, nes tarp užsienio investuotojų konkurencija taip pat didėja.

– Lietuvos bankas pablogino mūsų ekonomikos augimo prognozes. Kaip ateitį matote jūs?

– Ateityje Lietuvai padės eksportas į naujas rinkas. Žinoma, konkurencija yra didelė. Ypač Europos Sąjungoje, o į ten keliauja du trečdaliai mūsų eksporto.

Tikimės, kad augs ir vidaus vartojimas. Tai lems žemos naftos kainos, darbo užmokesčio didėjimas. Dar viena labai svarbi sritis, kurioje mes, deja, atsiliekame, yra inovacijos.

Kartu su Prezidentūra organizuojame renginių ciklą, kurio tikslas yra suvesti verslo ir mokslo atstovus. Turime kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Jei čia nejudėsime į priekį, tai negalėsime būti tokie konkurencingi, kokie esame dabar.

Kol kas prognozuojame nors ir mažesnį, tačiau pastebimą eksporto augimą.

– Šalia Rusijos yra mums draugiška Ukraina. Kokios galimybės mūsų verslininkams dirbti ten?

Eksportas į Ukrainą traukėsi labiau, nei į Rusiją. Tai natūralu, nes Ukrainoje labai sumažėjo žmonių perkamoji galia.

– Dabar verslas į Ukrainą žiūri labai atsargiai. Kai kurie verslo subjektai ten yra nukentėję. Todėl eksportas į Ukrainą traukėsi labiau, nei į Rusiją.

Tai natūralu, nes Ukrainoje labai sumažėjo žmonių perkamoji galia.

Bet komercinių ryšių nenutraukiame, turime ten dirbantį komercijos atašė, tikimės, kad situacija pasikeis į gerąją pusę.

D.Pancerovo nuotr./Ukrainos VRM specialiosios paskirties batalionas „Tornado“
D.Pancerovo nuotr./Ukraina

Yra kita tendencija. Ukrainos verslininkai nori savo verslą perkelti į Lietuvą. Pirmiausia tai yra IT įmonės. Taip pat šiuo metu deramės, kad į Lietuvą galėtų persikelti vieni stambūs gamintojai iš Ukrainos. Jie savo gamybą norėtų perkelti į vieną iš laisvųjų ekonominių zonų.

– Kas pakeitė Rusiją, kaip svarbiausią Lietuvos eksporto rinką?

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Evaldas Gustas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Evaldas Gustas

– Svarbiausios mums lieka kaimyninės šalys, Skandinavijos, Prancūzijos, Vokietijos rinkos. Taip pat atsidaro JAV rinka, kuri ypač svarbi mūsų maisto gamintojams, ir Kinija.

Tai milžiniška rinka, tačiau joje konkurencija labai didelė.

Kol kas tokios aršios kovos nėra Pietryčių Azijoje – Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Indonezijoje. Šie kraštai labai įdomūs ir ten galimybės neišsenkančios. Kad ir mažais žingsneliais, tačiau į juos reikia įeidinėti. Kas pirmas sugebės įsitvirtinti, tas ateityje turės labai stiprias pozicijas.

– Pokalbį pradėjome nuo 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos. Prognozuojama, kad tai gali būti paskutinis šansas Lietuvai pasinaudoti tokios apimties ES fondų lėšomis. Kam jas skirsime?

Finansavimo modelis keičiasi. Subsidijos verslui išliks, tačiau tik regionuose. Ne Vilniuje, ne Kaune, ne Klaipėdoje.

– Finansavimo modelis keičiasi. Subsidijos verslui išliks, tačiau tik regionuose. Ne Vilniuje, ne Kaune, ne Klaipėdoje.

Stambiems investuotojams ir didiesiems miestams bus taikomos išimtinai finansinės inžinierijos priemonės. Šios lėšos investuojamos, tačiau jos ir grįžta. Tai didelis skirtumas.

Didelis dėmesys bus inovacijoms ir naujoms technologijoms. 2020 m. mes viršysime 75 proc. ES BVP vidurkio ribą ir iš dotuojamos valstybės tapsime šalimi donore. Dabar turime kryptingai vystyti tas sritis, iš kurių vėliau galėsime gyventi.

– Ką būtent?

– Lietuvos ateitis yra inovatyvus verslas – technologiniai parkai, slėniai, atviros prieigos centrai, laboratorijos.

Praėjusiame finansinės paramos laikotarpyje į tai buvo labai daug investuota. Buvo norima sukurti infrastruktūrą, o tik paskui imta svarstyti, ką iš verslo atvesime ja naudotis.

Pamatėme, kad kažką atvesti nėra taip paprasta. Verslą reikia įtikinti, kad jis tikrai iš to turės naudos, kad tai bus pelninga. Šiuo metu požiūris yra visai kitoks. Labai gerai, kad turime, bet dabar reikia įdarbinti šias technologijas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Laboratorijos atidarymas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Laboratorijos atidarymas

Kitas dalykas, tegul neįsižeidžia akademinė bendruomenė, bet mūsų mokslo pasaulis iki šiol buvo pakankamai uždaras ir nesidalijo savo idėjomis. Pagal finansavimo modelį buvo gaunami pinigai, bet viskas virdavo savo katile. Verslininkams siūlyti savo idėjų nebuvo didelio intereso.

Mokslininkai turi būti suinteresuoti. Labai džiugu, kad ISM pradedami ruošti technologijų perdavimo vadybininkai. Būtent tokių žmonių dabar labai reikia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min