Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniuje gyvenantis olandas Richardas Udesas: „Karas Ukrainoje nėra tik Ukrainos problema“

Richardas Udesas
Asmeninio albumo nuotr. / Richardas Udesas
Šaltinis: 15min
0
A A

„Gyvenimas gali būti labai žiaurus: yra dalykų, su kuriais turime susitaikyti ir gyventi toliau“ – sako olandas Richardas Udesas. 25 metų vaikinas šiuo metu gyvena Vilniuje – čia turi širdies draugę ir ketina dirbti kalbų mokytoju. Istorijos ir rusų kalbos bakalauro diplomus turintis bei kalbotyros magistrantūros studijas baigęs olandas aštuonis mėnesius yra gyvenęs Kijeve. Ten pramoko ukrainietiškai, susirado draugų ir stengėsi perprasti šalies kultūrą.

„Po lėktuvo katastrofos Europa suprato, jog įvykiai Ukrainoje turi įtakos mums visiems. Kad krizė ar karas Ukrainoje, vadinkite, kaip norite, nėra vien Ukrainos problema“, – įsitikinęs R.Udesas.

Po lėktuvo katastrofos Europa suprato, jog įvykiai Ukrainoje turi įtakos mums visiems.

Trečiadienį jis internete stebėjo, kaip į tėvynę buvo pargabenti teroristų numušto Malaizijos lėktuvo keleivių kūnai.

Iš viso lėktuvu skrido 298 žmonės, 193 iš jų buvo Nyderlandų piliečiai. Katastrofa pasiglemžė 80 vaikų gyvybių.  

Nyderlandai gedi. R.Udesas iš Europos tikisi daugiau vienybės, nes vieni olandai stoti prieš Rusiją – per maži.

– Kur išgirdote apie lėktuvo katastrofą?  

– Tuo metu, kai visuomenės informavimo priemonėse pasklido informacija apie rytų Ukrainos teritorijoje sudužusį Malaizijos lainerį „Boeing 777”, dalyvavau mokymuose ir neturėjau interneto ryšio. Staiga mano draugai pradėjo klausinėti, ar žinau apie nukritusį lėktuvą?

Iš pradžių manęs tai nesujaudino, kol pats neprisėdau prie interneto ir nesupratau katastrofos masto. Aš nieko nepraradau, tačiau netrukus suvokiau, kad kiti žmonės neteko labai daug.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gėlės nešamos prie Nyderlandų ambasados Kijeve
AFP/„Scanpix“ nuotr./Gėlės nešamos prie Nyderlandų ambasados Kijeve

Straipsniai, kuriuos skaičiau, sukrėtė. Tik išgirdęs tragedijos detales pradėjau suvokti, kas iš tikrųjų įvyko.

– Tragedija, kurioje žuvo beveik 200 olandų, sukrėtė visą šalį. Kas skausmingiausia: kad dėl teroristų veiksmų žuvo nekalti žmonės, šokiruojantis elgesys su mirusiųjų palaikais?

– Net sunku ką nors išskirti – visi šie dalykai labai žeidžia. Žuvusiųjų skaičius tokiai mažai šaliai kaip mūsų yra tiesiog sukrečiantis, o tai, kad didžiulis procentas keleivių buvo vaikai, įvykį pavertė dar kraupesniu.

Ir vis dėlto nežmogiškas elgesys su žuvusiųjų palaikais olandus šokiravo bene labiausiai. Tai buvo tarsi papildomas akibrokštas, tėkštas tiesiai į veidą – lyg netekties skausmo būtų maža. Dauguma olandų, taip pat ir aš, negalėjome patikėti, kad įmanoma šitaip elgtis su mirusiaisiais. O ir palaikų pargabenimas į šalį truko taip ilgai...      

Tai buvo tarsi papildomas akibrokštas, tėkštas tiesiai į veidą – lyg netekties skausmo būtų maža...

– Gal galėtumėte atskleisti šalyje tvyrančias emocijas – ar žmonės trokšta keršto? O gal tik teisingumo? Ką reiškia teisingumas šiuo atveju?

– Manau, per visas tas dienas žmonių emocijos keitėsi. Iš pradžių žmonės atrodė liūdni ir niekuo netikintys. Po to juos užplūdo pyktis, ypač išgirdus, kaip katastrofos vietoje elgiamasi su aukų kūnais, ir kad jų pargabenimas į tėvynę užtruks.

Stebėjau, kaip žmonės „Facebook“ ragina Nyderlandų vyriausybę imtis ginklų ir pulti Rusijos separatistus. Viena skiltis svarbioje Nyderlandų interneto naujienų svetainėje ragino imtis daugiau aktyvių veiksmų prieš Rusiją. Tačiau vakar buvo nacionalinė gedulo diena ir vėl įsivyravo liūdesys.

„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Aukų palaikai išlydimi iš Charkovo
„Scanpix“/„Anadolu Ajansi“ nuotr./Aukų palaikai išlydimi iš Charkovo

Tai buvo aiškiai justi aukų pargabenimo ceremonijoje –  visa tauta skendo gedule. Manau, teisingumas nėra tai, ko siektume čia ir dabar. Jo troškimas buvo stipriau jaučiamas nebent tada, kai atrodė, kad separatistai aukų kūnus naudos kaip įrankį deryboms. Tačiau jie buvo pakankamai protingi taip nesielgti. Matyt, suvokė, kad tai galutinai sugriaus jų įvaizdį.

– Iki lėktuvo katastrofos atrodė, kad karas Ukrainoje pasauliui jau neberūpi. Dar daugiau, Vakarų pasaulis net nesupranta, kas iš tikrųjų dedasi Ukrainoje. Daugelis žmonių ir dabar mano, kad Maidano barikadas statė nacionalistai ar net fašistai, o Krymas esą puikiai galėtų būti Rusija, juk tik Nikitos Chruščiovo sprendimu jis buvo atiduotas Ukrainai.

– Man irgi atrodo, kad daugybė žmonių iki galo nesuvokia, kas iš tikrųjų dedasi Ukrainoje. Tačiau juk tai vyksta su dauguma pasaulio konfliktų. Tačiau scenarijus, kurį pateikėte, yra viso labo Rusijos versija. Ir užtikrinu, kad ši versija tikrai nėra dominuojanti Nyderlanduose. Tikiu, kad ne ji vyrauja ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Tiesa dažniausiai slypi kažkur per vidurį.

Nyderlandų žiniasklaida palaikė ir teigiamai nušvietė Maidano protestuotojų veiksmus, o rusų separatistus vertino blogai. Rusijos skelbiama tiesa tiki nebent euroskeptikai.

Tačiau aš pats vertindamas tokius dalykus nepalaikau balto arba juodo žiūros taško. Mano galva, žiniasklaida turėtų stengtis pateikti neutralią informaciją, o to nedaro nė viena pusė – nei Europa ar JAV, nei Rusija. Tiesa dažniausiai slypi kažkur per vidurį.

Tačiau faktas tas, kad po lėktuvo katastrofos Europa suprato, jog įvykiai Ukrainoje turi įtakos mums visiems. Kad krizė ar karas Ukrainoje, vadinkite, kaip norite, nėra vien Ukrainos problema.

– Prieš dvejus metus pats gyvenote Kijeve, turite draugų ukrainiečių, vadinasi, negalite būti abejingas.

– Kijeve praleidau aštuonis mėnesius, tris iš jų mokiausi ukrainiečių kalbos. Domėjausi ukrainiečių kultūra lygiai taip pat kaip dabar lietuvių.

Man atrodo, kad jūsų kultūros turi daug panašumų, tačiau gyvenimas Ukrainoje yra nepalyginamai sunkesnis. Santykiai tarp Ukrainos ir Rusijos irgi atrodo įtemptesni ir labiau komplikuoti nei tarp Lietuvos ir Rusijos.

Tai lemia Rusijos požiūris į Ukrainą ir tai, kad didelė dalis Ukrainos gyventojų yra rusai arba kasdieniame gyvenime vartoja tik rusų kalbą.

„Scanpix“ nuotr./Kijevas
„Scanpix“ nuotr./Kijevas

Maidano įvykius Kijeve stebėjau per atstumą – jie man ir kėlė nerimą, ir žadino viltį, gal net pasididžiavimą. Gyvendamas Ukrainoje dažnai girdėjau jaunimą kalbant, kad politika jiems daugiau nerūpi, o šalies pažanga jau niekas netiki, nes pastarieji keleri metai parodė, kad viskas eina šuniui ant uodegos.

Oranžinė revoliucija virto nesėkme, o prezidentas Viktoras Janukovyčius užsiėmė tik savo galių stiprinimu ir tapo diktatoriumi.   

Ukrainiečiai aiškiai pademonstravo savo atsparumą: jie trokšta laisvės bet kokia kaina – ir pasaulis tai pamatė.

Visa tai girdėdamas nebetikėjau, kad tie žmonės galėtų rasti drąsos vėl sukilti prieš sistemą ir jai priešintis. Na, gal po daugybės metų...

Prisipažinsiu: labai nustebau, kai tauta vėl pradėjo vienytis ir burtis gatvėse. Tačiau vyliausi, kad Ukraina gali pasikeisti į gerą.

Prasidėjus aktyvioms kovoms, situacija atrodė siaubingai, tačiau ukrainiečiai aiškiai pademonstravo savo atsparumą: jie trokšta laisvės bet kokia kaina – ir pasaulis tai pamatė.
 
– Pamatė, pasižavėjo drąsa ir nusispjovė. Kaip manote, ar lėktuvo katastrofa galėtų tapti lūžio tašku, sprendžiant Ukrainos teritorinio vientisumo klausimą?

– Nemanau, kad Nyderlandų vyriausybė savarankiškai, be kitų šalių paramos, žengtų reikšmingų žingsnių. Mes per daug priklausomi nuo Rusijos energetikos išteklių ir esame pernelyg maža šalis, todėl iš esmės nelabai ką galime padaryti.  

Mes per daug priklausomi nuo Rusijos energetikos išteklių ir esame pernelyg maža šalis, todėl iš esmės nelabai ką galime padaryti.  

Nuodugnus lėktuvo katastrofos tyrimas žmonėms vis dar reikalingas ir tikiu, kad Nyderlandai padarys viską, kad jis būtų atliktas.

Be to, tikiu, kad tarptautinė bendruomenė imsis rimtesnių sankcijų prieš Rusiją ir paspaus Ukrainą (ar galbūt padės jai) užbaigti karą. Tikiu, kad tai turėtų rūpėti ir V.Putinui, kurio įvaizdis dėl lėktuvo katastrofos smarkiai pašlijo.

– Dabar gyvenate Lietuvoje, turite čia širdies draugę, ketinate dirbti kalbų mokytoju, gal net įleisite šaknis. Stebėdamos įvykius kaimynystėje Baltijos šalys saugiai nesijaučia – o jūs?

– Apskritai pasaulyje jaučiuosi saugiai, tačiau džiaugiuosi, kad gimiau Nyderlanduose, kur mirtinų konfliktų pasitaiko retai. Tačiau lėktuvo katastrofa priminė, kad tai visiškai nereiškia, kad visada esi saugus. Gyvenimas gali būti žiaurus: yra dalykų, su kuriais turime susitaikyti ir gyventi toliau. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min