Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis: „Norime išjudinti žmones nuo seniūnijų iki sostinės“

Alminas Mačiulis
Š.Mažeika/BFL / Alminas Mačiulis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Verslo, visuomenės ir politikos lyderių sukurta Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ pasikeitus valdžiai nenugulė stačiuose. Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis sako, jog valstybės siekis pasivyti pažangiausias Europos Sąjungos valstybes nėra tik eilutė popieriaus lape.

– Visuomenė dažnai skeptiškai žvelgia į įvairias vizijas ir strategijas, nes manoma, kad tai tik skambūs lozungai. Kam reikalingas projektas „Lietuva 2030“?
 
– Valstybės pažangos strategija yra svarbus nacionalinis dokumentas, su kuriuo derinami visi kiti planai, programos bei viešosios politikos iniciatyvos. Tai vienas darbų, kuriuos deklaruodama politinio tęstinumo svarbą mūsų valstybei pratęsė šešioliktoji Vyriausybė.

Mes palaikome idėją įtraukti veiklius žmones į strateginio dokumento, apibrėžiančio Lietuvos raidos kelią, parengimą ir įgyvendinimą, tačiau tai neturi būti vien tik svajonių sąvadas apie valstybės ateitį.

– Kaip gimė „Lietuva 2030“?

– Valstybės pažangos tarybos veiklos istorija dar gana trumpa. Ji buvo įsteigta prieš ketverius metus  ir suvienijo žinomus verslo, kultūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjus, Vyriausybės ir prezidentūros atstovus. Taryba koordinavo Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ rengimą, prie kurios prisidėjo visuomenė. Iš pasiūlytų idėjų gimė projektas ir 2012 m. Seimas patvirtino strategiją „Lietuva 2030“. Tuo pirmosios sudėties Taryba ir baigė savo darbą.

– Kaip prie strategijos įgyvendinimo prisidėjo ši vyriausybė?

Strategijos tikslas – 2030 me­tais matyti Lie­tu­vą tarp de­šim­ties pa­žan­giau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pagal gy­ve­ni­mo ko­ky­bės, laimės, demokratijos, darnios visuomenės, pasaulio konkurencingumo bei globalizacijos indeksus.

– Pradėję įgyvendinti šią strategiją, atnaujinome ir praplėtėme Tarybą, kuri yra atsakinga už jos įgyvendinimą, stebėseną ir bendradarbiavimą su visuomene. Į Tarybą pakvietėme visų parlamentinių frakcijų atstovus, naujų narių iš akademinės, kultūros, verslo bendruomenės.

Esame sukūrę aiškų praktinį mechanizmą, kaip įgyvendinti šią strategiją. Galutinis jos tikslas – 2030 me­tais matyti Lie­tu­vą tarp de­šim­ties pa­žan­giau­sių Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pagal gy­ve­ni­mo ko­ky­bės, laimės, demokratijos, darnios visuomenės, pasaulio konkurencingumo bei globalizacijos indeksus. Į tai veda konkrečių darbų kelias, nes reitingai skaičiuojami tik pagal objektyvių pasiekimų kriterijus.

– Koks tas praktinis įgyvendinimo mechanizmas?

– Strategija įgyvendinama per Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę pažangos programą, kuri sutelkia ES 2014–2020 m. finansinės paramos, nacionalinio biudžeto ir privataus verslo lėšas. Bendruomenės, nevyriausybinės ir verslo organizacijos dalyvauja Atvirame pažangos forume „Lietuva 2030“ ir realizuoja įvairius su Strategija susijusius projektus.

Kitas labai svarbus Strategijos įrankis – metiniai pažangos darbai. Valstybės pažangos taryba, kasmet įvertinusi pateiktas idėjas, išskiria esminius pažangos darbus, padedančius įgyvendinti svarbiausias iniciatyvas. Siūlomus darbus Taryba teikia Vyriausybei, rekomenduodama juos įtraukti į tais metais tvirtinamus Vyriausybės ar ministrų prioritetus, kurie virsta konkrečiais įpareigojimais, o galiausiai – darbais.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pažangos forumas „Gerovės valstybės modelis – šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Pažangos forumas „Gerovės valstybės modelis – šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“

Pagrindinė mūsų priemonė, padedanti įtraukti visuomenę į pažangos procesus – Atviras pažangos forumas.

2014 m. Valstybės pažangos taryba išskyrė 14 pažangos darbų, kurie buvo atrinkti siekiant įtvirtinti kūrybingos, pilietiškai aktyvios ir sveikos visuomenės bendradarbiavimo kultūrą, stiprinti šalies konkurencingumą ir efektyvų bei skaidrų valdymą.

Pagrindinė mūsų priemonė, padedanti įtraukti visuomenę į pažangos procesus – Atviras pažangos forumas.

Visus praktinius kasdienius Strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimo koordinavimo darbus atlieka Vyriausybės kanceliarijoje veikiantis Tarybos sekretoriatas.

– Apie Atvirą pažangos forumą ir jame vykusias diskusijas rašyta ne kartą, tačiau gal galėtumėte atskleisti esmę – kas tai?

Forumui ir jo rezultatams viešinti nebuvo išleista nė lito valstybės biudžeto lėšų.

– Jau greitai finišuos trečiasis pažangos forumas gerovės valstybės kūrimo tema. Čia buvo pasidalyta Skandinavijos šalių – pripažintų socialinės gerovės lyderių patirtimi, diskutuota, kaip ją būtų galima pritaikyti Lietuvoje, kokių pertvarkų turime imtis patys. Įvyko penki renginiai–diskusijos – nuo šeimos politikos iki kultūros vaidmens bei darbo rinkos politikos. Beje, diskusijos būdavo gana karštos ir dažnai viršydavo numatytą laiką.

Šį pažangos forumą organizavo Vyriausybės kanceliarija ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje kartu su visuomeniniais partneriais. Forumo renginiuose jau dalyvavo ministerijų, kitų valstybinių institucijų, akademinės ir mokslo bendruomenių, visuomeninių organizacijų atstovai.

Tikimės, kad baigiamasis renginys, kurį planuojame kovo 21 d., taip pat sutrauks didelį būrį besidominčių valstybės pažangos galimybėmis. Apie savo dalyvavimą jau patvirtino penki Europoje gerai žinomi ekspertai iš Šiaurės šalių. Labai laukiame produktyvios Lietuvos politinių partijų atstovų diskusijos apie gerovės modelio ateitį Lietuvoje.

Norėčiau pažymėti, kad Forumui ir jo rezultatams viešinti nebuvo išleista nė lito valstybės biudžeto lėšų.

– Na, susitinkate, padiskutuojate – ir kas toliau?

Vaikai nėra „privatūs objektai“ – valstybė turi investuoti į jų gerovę ir švietimą, nes tai padeda spręsti ilgalaikes visuomenės problemas.

– Atviras pažangos forumas nėra diskusija dėl diskusijos – semiamės žinių iš kitų šalių ekspertų. Šiandien jau galime akcentuoti kelias svarbias išvadas. Pavyzdžiui, šeimos politikai skirtame renginyje kalbėta apie tai, kad vaikai nėra „privatūs objektai“ – valstybė turi investuoti į jų gerovę ir švietimą, nes tai padeda spręsti ilgalaikes visuomenės problemas. Aukštos kokybės, visiems prieinamos vaikų priežiūros paslaugos – būtina politikos iniciatyva, kad moterys galėtų dalyvauti darbo rinkoje.

Diskusijoje socialinių gerovės technologijų tema priėjome prie išvados, kad pažangios technologijos pirmiausia turi būti taikomos arčiausiai žmogaus esančiose (taip pat ir daugiausiai mokesčių mokėtojų pinigų reikalaujančiose) politikos srityse – sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų. Pavyzdžiui, buvo pateikta konkrečių sprendimų–pavyzdžių, kaip Skandinavijoje savivaldybės, ligoninės ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos kuria gerąją praktiką ir vėliau ją pritaiko nacionaliniu mastu.

Fotolia nuotr./Šeima
Fotolia nuotr./Šeima

Ypač daug dėmesio susilaukusioje diskusijoje kultūros vaidmens tema buvo diskutuota apie tai, kad kūrybingoje visuomenėje kultūra turi būti vertinama ne kaip viešoji gėrybė, o kaip investicija, ir kad kiekvienas iš mūsų kasdien kuria kultūrą.

Tai – tik keli pastebėjimai, tačiau tų įžvalgų – galybė, ir jos visos bus susistemintos bei pateiktos plačiajai visuomenei, politikams.

– Dabartinis premjeras, anksčiau kritikavęs A.Kubiliaus vyriausybės kurtą Strategiją, dabar ją tęsia?

Šiandien kuriant ir įgyvendinant at­ei­ties vi­zi­ją da­ly­vau­ja visos par­la­men­te at­sto­vau­ja­mos po­li­ti­nės jė­gos.

– Dažnai skundžiamės, kad Lietuvos valdyme trūksta vientisumo, keičiantis valdžioms iš esmės keičiamos ir strategijos. Manau, yra proga pasidžiaugti, kad šios Vyriausybės iniciatyva pradėta įtvirtinti svarbiausių darbų tęstinumo politinę kultūrą. Taigi, ir Pažangos strategijos idėją paverčiame konkrečiais darbais.

Šiandien kuriant ir įgyvendinant at­ei­ties vi­zi­ją da­ly­vau­ja visos par­la­men­te at­sto­vau­ja­mos po­li­ti­nės jė­gos, vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos bei ak­ty­vūs Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Stra­te­gi­ja išlieka at­vi­ra įvai­rioms nuo­mo­nėms, dia­lo­gui, kū­ry­bin­goms ini­cia­ty­voms, ji nuolat kinta ir prisitaiko prie ekonominės ir socialinės situacijos. Tačiau svarbiausia, kad jos pamatai lieka tie patys, tai leidžia kryptingai judėti pirmyn. Link sumanios visuomenės ir ekonomikos, sumanaus valdymo.

– Šiuo metu diskusijose aktyviai dalyvauja politikai, valstybės tarnautojai, akademinės ir verslo bendruomenių lyderiai. Kaip į procesą įtraukti platesnę visuomenę, nuo kurios aktyvumo ir priklauso šalies pokyčiai?

– Sieksime, kad visuomenė kuo plačiau sužinotų apie Valstybės pažangos tarybos veiklą ir iniciatyvas. Pavyzdžiui, Atviras pažangos forumas virtualioje erdvėje turėtų būti labiau prieinamas aktyvioms bendruomenėms – tam reikia interaktyvios interneto svetainės. Taip praplėstume susitikimų, diskusijų auditorijas virtualioje erdvėje.

Šiuo metu veikianti svetainė www.lietuva2030.lt nepakankamai funkcionali, skirta tik informacijai skelbti. Todėl imsimės interneto svetainės atnaujinimo darbų ir tikimės, jog pagaliau turėsime veiksmingą interaktyvios komunikacijos viešojoje erdvėje įrankį su „atgaliniu ryšiu“, leidžiantį rengti apklausas, forumus.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Renginio akimirka
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Renginio akimirka

Ketiname organizuoti temines diskusijų organizavimo paslaugas. Regioninių diskusijų tikslinė auditorija – vietos bendruomenės atokesniuose Lietuvos regionuose, kurias informacija apie pažangos darbus mažiausiai pasiekdavo. Pabrėžiame, kad sieksime būtent diskutuoti ir neskaitysime paskaitų. Reikia išgirsti žmones regionuose, įtraukti juos į pažangos darbų iniciavimo procesą ir kitas Valstybės pažangos tarybos veiklas.

Norime išjudinti žmones nuo seniūnijos iki sostinės, paskatinti juos aktyviau dalyvauti modernios valstybės kūrimo darbuose. Sieksime, kad visuomenės minčių, idėjų ir iniciatyvų padiktuotas strategijos įgyvendinimas taptų valstybės valdymo dalimi. Lietuvos gyventojai gali ir turi prisidėti prie pažangos darbų, taip sudaromos galimybės pilietinėms iniciatyvoms skleistis, auga pasitikėjimas savo valstybe.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min