Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2018 balandžio 8d. 09:31

Akvilė Naudžiūnienė: Atgal į ateitį. Ateities sindromas istorijoje

Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“

Sveiki atvykę į ateitį, kurioje parodų kuratores keičia įrašai per garsiakalbį, istorinis pasakojimas tampa (tautinės hipnozės?) seansu, o vizijos kaip tikrame programavimo aistruolių (taip hakerius siūlo vadinti kalbininkai, – aut. past.) pasaulyje – užkoduotos. Tokį novatorišką šuolį pirmyn į moderniausių technologijų ir istorinio mąstymo perspektyvos sujungimą siūlo Valstybės pažinimo centre (VPC) atidaryta atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti skirta paroda – „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“.

Tuos, kurie jau yra lankęsi VPC, toks parodos formatas vargiai nustebins, šiandien iš tokio tipo muziejų nieko mažiau ir nesitikima. Būti muziejumi XX a. pabaigoje buvo sunku – dar nebuvo tokių technologinių naujovių, kuriomis būtų galima pritraukti lankytojus, o muziejai suvokti kaip atgyvenusios pažinimo formos. Tačiau XXI a. tapo muziejų atgimimo ir pačios muziejų idėjos atsinaujinimo laikotarpiu, kai modernių technologijų ir iniciatyvių kūrėjų pastangomis muziejai (ar pažinimo centrai) tampa intelektualia pramoga.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“

Būtent toks pramoginis formatas atskiria naująjį istorijos pristatymą muziejuje nuo įprasto, kai pažintinė edukacija nebuvo susieta su žaidimu ar patyrimu ir turėjo būti atskira ir savaime pakankama sritis. Ir parodos Nepamirštos ateitys koncepcijoje svarbus žaidimas jutiminiais ir emociniais pojūčiais – bandoma sukurti holistinę patirtį: buvimas tamsoje, įvairių garsų (lietaus, lėktuvų ūžesio, minios skandavimo) imitavimas per garsiakalbį, lankytojui nepavaldus seanso dalių (iš/į/per)jungimas. Taip tarsi primenama, kad istorija yra tai, ką patiriame, ne tik tai, ką perskaitome.

Nors vizualizacijos ant sienų jau nieko nestebina, šioje parodoje jos turėjo būti įdarbintos taip pat pojūčiams sustiprinti – jomis siekiama sukurti vadinamąją „panardinančią aplinką“ ir taip seanso dalyvius emociškai panardinti į Lietuvos vizijas. Kad ir kaip patraukliai skambėtų toks netradicinis sprendimas, šioje parodoje jų pritaikymas tik ir lieka iki galo neišpildyta siekiamybe – vizua­lizacijos žadėto efekto nesukelia.

Netikėti ir įdomūs patyrimai, inspiruoti modernių technologinių sprendimų, kelia ir probleminių klausimų. Privaloma klausymo įranga ir uždara erdvė įpareigoja lankytoją. Ir nors klausyti(s) gali pasirodyti paprasčiau nei skaityti informacinius tekstus (beje, pastaroji galimybė šioje parodoje taip pat suteikiama), ar tai tikrai efektyviau informacijos įsisavinimo požiūriu? Muziejinėje edukacijoje seniai ieškoma būdų, kaip „prakalbinti“ objektus, kad jie lankytojams taptų prasmingi ir įdomūs. Šiandien susiduriame su nauja problema – didaktine dvikova: „kalbantys“ objektai versus prakalbinti objektai. Ar parodoje istorijas-vizijas pasakojantys objektai suteikia tik pažinimą ar ir supratimą? Ar „kalbantis“ objektas jau yra prakalbintas objektas?

Techniškai neišbaigti sprendimai taip pat trikdo. Įsivaizduokite romantišką sceną: kitoje salės pusėje žmogus išvysta ryškiai šviečiančią jį dominančią temą (pavyzdžiui, krepšinis), jis narsiai žengia jos link ištiesęs savo skenavimo planšetę, bet vos jam priėjus, šios vizijos galiojimo laikas baigiasi, švieselė užgęsta ir krepšinio aistruoliui pasirodo naujas pasiūlymas – hechalucas. Tad lankytojui yra sudaryta teorinė galimybė rinktis tai, kas jam asmeniškai įdomu, ir taip susidėlioti savo unikalų Lietuvos vizijų komplektą, bet be išankstinio žinojimo, kokios vizijos pristatomos, gali ir praleisti tai, kas aktualiausia. Nors tai galima suvokti ne kaip trūkumą, o kaip kvietimą dar kartą aplankyti parodą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“

Taigi kokios yra tos Lietuvos šimt­mečio vizijos? Tiek šio teksto pradžioje, tiek pačioje parodoje pasinėrę į pristatymo formos analizę, nesunkiai galime užmiršti apie turinį – unikalų Lietuvos istorijos pasakojimą. Šis pasakojimas unikalus ne tuo, kad leidžia parodyti, kokios technologinės galimybės atsiveria dabartiniams muziejams. Jis savitas tuo, kad parodomas Lietuvos valstybės potencialas – valstybės, kurioje vizijos ir idėjos turi ne tautybę, o pilietybę.

Pristatomos vizijos įtraukia Lietuvos politikos, kultūros ir mokslo sritis, atskleidžia neišpildytas svajones ir įgyvendintas idėjas, bet visų svarbiausia – suteikia galimybę atskleisti istorijos ryšį su dabartimi. Dabarties aktualijos, pristatomos per viso Lietuvos šimtmečio vizijas ir įprasmintos istorijoje, pabrėžia, iš kur mes atėjome ir kas mes esame: Virginijus Šikšnys ir genetinės žirklės, prezidentės Dalios Grybauskaitės pristatoma Lietuvos energetinio saugumo vizija, dar tik kuriamo MO muziejaus planas, Danutės Gailienės ir kitų kurta savižudybių prevencijos iniciatyva ar tiesiog Technariumo, kuriam užtenka poros bičiulių ir lituoklio, projektas.

Tautinės ir apskritai kultūrinės sim­bolikos gausa kartais užgožia net pačias vizijas, t.y. vietoj vizijų tiesiog pradedi ieškoti simbolių: ką reiškia vizijų ieškojimas tamsoje arba kodėl jos užsidega it simbolinė idėja-lemputė galvoje; visų kodų nespėsi perskaityti – kokį vizijų rinkinį susidėliosi, tokį ir turėsi (tapatybės formavimas segmentais?); toje pačioje erdvėje-salėje vyksta visos trys chronologiškai skirtingos seanso dalys (ta pati Lietuvos žemė?). Simboliškas ir privalomas parodos lankymas su grupe it bendruomeniškumo kūrimas, nors galbūt nulemtas erdvės trūkumo ir/ar finansinių išteklių taupymo.

Po parodos-seanso kviečiama į vizijų laboratoriją – savo ateities Lietuvos vizijos maketo kūrimą, kuris vyksta bendruomeniškai – siūloma dirbti kartu kuriant svajonių Lietuvą. Po seanso moksleivių grupės entuziastingai makete dėlioja bažnyčias ir fabrikus, mokyklas ir parduotuves, ir visi, kaip būdinga bendruomenei, turi savo vietą šioje vizijoje – kol vieni stengiasi kuo daugiau visko pridėti, kiti rymo nuošaly, kol vieni manosi galintys daryti ką nori, kiti įsakmiai primena: „Nestatyk darželio svajonių šaly“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“

Tokį simbolinį parodos užtaisą lemia ir kuriamas labai optimistiškas istorinis pasakojimas, kuris transliuoja pilietinio pasididžiavimo Lietuva idėją. Vienas iš labiausiai tai kuriančių parodos elementų – kasdienybės istorijos ir kasdienių žmogaus gyvenimo iššūkių akcentavimas. Kartu parodos kūrėjai įgyvendino ir gana neįprastą iššūkį – pabėgti nuo politinės istorijos Prezidentūros rūmų ansamblio erdvėje. Toks istorijos atsigręžimas į kasdienybę būdingas ir dabartinei Lietuvos istoriografijai. Nors visų Lietuvos istorijos laikotarpių vizijoms pristatyti netrūksta sugebėjimo su humoru pažvelgti į kasdienę patirtį, tai ypač ryšku, kai kalbama apie sovietinės Lietuvos vizijas ir vizionierius.

Čia atitolti nuo sovietinės ideologijos ir išlaisvinti sovietinę Lietuvos visuomenę iš pilko nuobodulio apsiausto padeda apie elektroninę namų šeimininkę svajojanti Genutė, ateitį spėjanti Laima iš Kapsuko ar apie plastmasinius namus kalbantis statybininkas Alvydas. Tai ne vadovėliniai herojai ar herojės – jų vizijų kasdieniškumas ištraukia istorinį pasakojimą iš romantinio neapib­rėžtumo ir sugrąžina į realybę. Kartu tokia pozicija aiškiai parodo, kad Lietuvą kūrė ir kuria ne tik politikai ar kultūrininkai, bet svarbus ir įdomus kiekvieno piliečio indėlis. Tiesa, neužmirštama, kad sovietų okupantai tapo „naujaisiais kasdienybės šeimininkais“, tačiau stengiamasi subtiliai atspindėti ideologinę invaziją į kasdienę būtį, paliekant erdvės humanizmui – mąstančiam ir svajojančiam žmogui, kuris nėra vien ideologijų subproduktas.

Klasikinės muzikos ar klasikinio teatro mė­gėjai – įprastos kultūrinį domėjimąsi apibrėžiančios kategorijos. Tačiau ar egzistuoja klasikinių muziejų ir/ar parodų mylėtojai? Jei taip, ir šioje netipiškoje parodoje jie ras šiek tiek klasiko širdžiai mielų elementų – dalis vizijų pristatomos ne vaizdo įrašų koliažais, o įprastais daiktiškais eksponatais. Be to, pasirinkta tradicinė Lietuvos istorijos periodizacija, vizijų pasakojimai nuoseklūs, susieti su konkrečiu laikotarpiu ir jo realijomis. Ir vis dėlto – šios parodos tikslinis lankytojas turėtų būti atviras edukaciniam žaidimui ir pažinimui, reikalaujančiam šiek tiek pastangų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Paroda „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“

Susidūrus su tokiu naujo tipo reiškiniu, nesvetimas noras jį klasifikuoti. Kas gi yra ši paroda – Ray‘aus Bradbury ir Aldouso Huxley kūrybą primenanti istorijos edutainment distopija? Ar konceptualiai naujas, besiformuojantis istorijos edukacijos žanras – history science fiction (angl. istorijos mokslinė fantastika)? Be abejonės, paroda visomis prasmėmis orientuota į ateitį – tiek pasirinkta tema, tiek moderniųjų technologijų naudojimu. Taip nuolat parodoje akcentuojamoje laisvėje gyventi ir kurti iš istorinių vizijų sukurta ir kitokio istorijos mokslo vizija.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Gyvenimas

Klimatologas: ar po 20 metų vis dar turėsime pajūrį ir ko tikėtis iš šios vasaros

Pasaulis kišenėje

Metų keliautojos titulą atnešusi Ievos istorija: kemperis, 9 mėnesiai ir keturi JAV kampai

Sportas

Liūdnas lenkų startas Maskvoje – įsimušė į savus vartus ir pralaimėjo

Gazas

Lietuvių viltys dalyvauti 2019 m. Dakaro ralyje gali žlugti: Peru nori trauktis

Verslas

Svarstymai Seime: jei sprogtų Astravo atominė elektrinė, medikai pabėgtų

Įspūdinga LKL žiedų valdovo kelionė: Paulius Jankūnas dabar ir prieš 14 metų

Kultūra

Knygos recenzija. Dainiaus Žičkaus „Stabmeldžio memuarai“, arba Ekspedicija į pragarą

Sportas

Intriguojanti akistata: Rusija – Egiptas

Vardai

Greta Lebedeva parduoda vestuvinę suknelę: „Ilgai svarsčiau, ar perleisti kitai nuotakai“

Aktualu

Kalinys suabejojo teisingumo ministru: „Spragos ryšio blokavime paliekamos specialiai“

Gyvenimas

Jaučiatės pavargę, be energijos? Susirūpinkite, ką valgote vakare

Aktualu

Panevėžio miesto savivaldybę krėtę STT agentai sulaikė ne tik merą, bet ir kelis verslininkus

Aktualu

Interpeliacija aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui žlugo

Vardai

Tautvydas Sabonis su žmona Paulina Olivia pirmąsias vedybų metines švenčia Madeiroje

Gazas

Už popiežiaus Jono Pauliaus II „Ford Escort“ prašo rekordinės sumos

Vardai

Anžela ir Žygimantas Gečai kūdikio laukimą įamžino prie jūros: „Nekantraujame jį apkabinti“

Aktualu

Seime aršūs debatai dėl KGB bendradarbių viešinimo: „Visi, kurie balsuosit už šitą projektą, padėsit Kremliui“

Pasaulis kišenėje

Iš itin uždaros šalies grįžęs lietuvis: žmonės puola vykdyti bet kokį prezidento leptelėjimą

24sek

Europos taurėje kitą sezoną žais tik viena Lietuvos komanda

Aktualu

Po kalinių vakarėlio Kybartuose krito pataisos namų direktoriaus ir skyriaus vadovo galvos

Naujienos

Interviu 24sek

Jonas Valančiūnas – apie Šarą NBA, pagautą ryklį ir kodėl sveikino „Žalgirį“

Sportas

Intriguojanti akistata: Rusija – Egiptas

Gyvenimas

Klimatologas: ar po 20 metų vis dar turėsime pajūrį ir ko tikėtis iš šios vasaros

Kultūra

Kaunas siekia atsirasti Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo žemėlapyje

Vardai

Po piršlybų ant žirgo, gydytojai Darius Rauba ir Donata Šukytė į vestuvių puotą vyko troleibusu

Įspūdinga LKL žiedų valdovo kelionė: Paulius Jankūnas dabar ir prieš 14 metų

Aktualu

Kas sieja škotus su Lietuva?

Pasaulis kišenėje

Metų keliautojos titulą atnešusi Ievos istorija: kemperis, 9 mėnesiai ir keturi JAV kampai

Kultūra

Knygos recenzija. Dainiaus Žičkaus „Stabmeldžio memuarai“, arba Ekspedicija į pragarą

Gazas

Lietuvių viltys dalyvauti 2019 m. Dakaro ralyje gali žlugti: Peru nori trauktis

Verslas

Svarstymai Seime: jei sprogtų Astravo atominė elektrinė, medikai pabėgtų

Vardai

Tautvydas Sabonis su žmona Paulina Olivia pirmąsias vedybų metines švenčia Madeiroje

Sportas

Liūdnas lenkų startas Maskvoje – įsimušė į savus vartus ir pralaimėjo

Aktualu

Kalinys suabejojo teisingumo ministru: „Spragos ryšio blokavime paliekamos specialiai“

Gyvenimas

Jaučiatės pavargę, be energijos? Susirūpinkite, ką valgote vakare

Aktualu

Panevėžio miesto savivaldybę krėtę STT agentai sulaikė ne tik merą, bet ir kelis verslininkus

Vardai

Anžela ir Žygimantas Gečai kūdikio laukimą įamžino prie jūros: „Nekantraujame jį apkabinti“

Vardai

Greta Lebedeva parduoda vestuvinę suknelę: „Ilgai svarsčiau, ar perleisti kitai nuotakai“

Seime antradienį svarstytas siūlymas paviešinti su KGB bendradarbiavusius asmenis jau nuo kitų metų pradžios. Šį siūlymą palaikantys Seimo nariai tikina, kad itin svarbu paviešinti KGB bendradarbius dėl visuomenėje vis kylančių spekuliacijų. Oponentai kritikuoja sprendimą, pabrėždami, jog tokiu būdu bus paviešinti tie asmenys, kurie tikėdamiesi konfidencialumo prisipažino ir suteikė daug naudingos informacijos Lietuvos saugumo tarnyboms.
Aktualu

Seime aršūs debatai dėl KGB bendradarbių viešinimo: „Visi, kurie balsuosit už šitą projektą, padėsit Kremliui“

Gazas

Už popiežiaus Jono Pauliaus II „Ford Escort“ prašo rekordinės sumos

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Dienos šviesa

Video

Maudymosi kostiumėlių tendencijos

Pinigai mano ateičiai

30 geriausių restoranų

Remontas be nervų

Sveikata

Grožis vasarą

Parašykite atsiliepimą apie 15min