Pasak Kultūros paveldo departamento, prieš rekonstruojant Kauno gatvę, joje buvo atliekami šios vietos archeologiniai tyrimai, tuomet ir rasta minėta kapavietė.
Pirminiais duomenimis, moteris palaidota IV–V amžiuje. Šis atradimas Jurbarko istoriją, pasak Kultūros paveldo departamento, „pastūmėja“ bent šešiais šimtmečiais gilyn, nes iki šiol miestas ją skaičiavo nuo 1259 metų, kai Kryžiuočių ir Livonijos ordino bendromis jėgomis šv. Jurgio kalne buvo pastatyta pilis kovai prieš „netikėlius“, daugelio istorikų nuomone, stūksojusi būtent Jurbarke.
Archeologas Olegas Fediajevas sako, kad, sprendžiant pagal rastos apyrankės skersmenį, kapavietėje palaidota jauna mergaitė arba gležno sudėjimo moteris.
Kape rastas žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės – tai yra tradicinės įkapės. Tačiau ką reiškia burnoje, prie ausies, vidinėje šlaunies pusėje archeologų aptikti spalvoto stiklo ir gintaro karoliukai bei prie dešiniosios šlaunies rasti du metaliniai žiedai, specialistams dar reikės nustatyti.
Moters kapas gerai išlikęs, nesuardytas, tačiau jame aptikti radiniai yra labai prastos būklės. Manoma, kad jie padės atsakyti į klausimą, kokia etninė grupė gyveno Jurbarko apylinkėse. Iki šiol manyta, kad tai buvo skalviai ar lietuviai, tačiau iškastos įkapės, archeologo O.Fediajevo teigimu, artimos žemaičių palaidojimams.
