Viename regioniniame archyve rastas skolos raštas byloja, kad 1562 metų gegužės 28 dieną Mitenvaldė paskolino Berlynui 400 guldenų su 6 proc. metinėmis palūkanomis.
Kaip praneša Berlyno Branderburgo radijas (RBB), iki mūsų dienų šios negrąžintos skolos suma pasiekė 11 200 guldenų arba apytikriai 112 mln. eurų (387 mln. litų).
Atsižvelgiant į palūkanų procentus ir infliaciją, bendra šios skolos suma galėtų siekti trilijonus eurų, apskaičiavo RBB.
Miesto istorikė Vera Schmidt rado kelių šimtmečių senumo skolos raštą archyve, kuriame jis saugomas nuo 1963 metų. Nors šis dokumentas neturi antspaudo, V.Schmidt sakė naujienų agentūrai „Reuters“ esanti įsitikinusi, kad šis vekselis tebegalioja.
„1893 metais vyko debatai, kurių metu šis dokumentas buvo ištirtas, o raštas buvo pripažintas autentišku“, – aiškino ji.
V.Schmidt ir Mitenvaldės meras Uwe Pfeifferis mėgino kreiptis į Berlyną dėl šios skolos grąžinimo. Tokie prašymai nuo 1820-ųjų buvo teikiami maždaug kas 50 metų, tačiau niekada neatnešdavo jokių rezultatų.
Jeigu 8 800 gyventojų turinti Mitenvaldė, kurios centre tebestūkso viduramžių mūrinių įtvirtinimų liekanos, atgautų šią skolą, miestelis taptų itin turtingu.
Šiame miestelyje esančioje romaninio stiliaus bažnyčioje kadaise dirbo kanauninkas Paulis Gerhardtas – vienas iš iškiliausių vokiškų bažnytinių giesmių autorius. P.Gerhardtas, kuris trumpai gyveno Mitelvaldėje XVII šimtmetyje, kol kas yra vienintelis garsus šio miestelio gyventojas.
V.Schmidt ir U.Pfeifferis susitiko su Berlyno finansų senatoriumi Ulrichu Nussbaumu, kuris jiems simboliškai įteikė 1539 metais nukaldintą guldeną. Ši moneta bus laikinai eksponuojama Mitenvaldės muziejuje.
„Šis atvejis rodo, jog skolos visada jus pasigauna – kad ir kokios būtų senos“, – U.Nussbaumas sakė laikraščiui „Berliner Zeitung“.
Bet kokiu atveju, skolų prislėgtai Vokietijos sostinei būtų sunku patenkinti Mitenvaldės reikalavimus. Kaip rodo šių metų birželį Berlyno senato finansų administracijos paskelbta ataskaita, sostinės biudžeto skylė artėja prie 63 mlrd. eurų.
