Čilė skubiai atsakė, kad šis klausimas negali būti derybų objektas.
Bolivijos užsienio reikalų ministras Davidas Choquehuanca, kuris pateikė reikiamus dokumentus Tarptautiniam Teisingumo Teismui, sako, kad šis prašymas yra „istorinis Bolivijos žmonių mandatas“ sugrąžinti buvusį jūrinės valstybės statusą.
Teisminius, istorinius ir ekonominius argumentus šiam procesui Bolivija rinko daugiau nei dvejus metus.
Per karą su Čile 1879 metais Bolivija neteko beveik 400 kilometrų pakrantės ruožo ir 120 tūkst. kvadratinių kilometrų savo teritorijos.
Bolivija daug metų spaudžia Čilę suteikti jai taip reikiamą priėjimą prie jūros, tačiau jos pietrytinė kaimynė iki šiol tai padaryti atsisako. Pasak Čilės, valstybių sienos buvo nustatytos 1904 metais pasirašytoje šalių taikos sutartyje.
Tuo tarpu Hagoje D.Choquehuanca, sakė, kad teisme jis siekia priversti Čilę gera valia pradėti derybas su Bolivija dėl „greito ir efektyvaus susitarimo, kuris suteiktų visiškai suverenią prieigą prie Ramiojo vandenyno“.
Vėliau Čilės vidaus reikalų ministras Andresas Chadwickas žurnalistams sakė, kad „jeigu jie nori kalbėtis apie Čilės pajūrio suverenitetą, – ne. Negali būti jokio dialogo.“
Bolivija sako, kad 1904 metų sutartis yra negaliojanti, nes buvo pasirašyta Čilei darant spaudimą.
Abi šalys jau daug metų nesėkmingai siekia išspręsti šį teritorinį disputą.
2006 metais prezidento Evo Moraleso šiuo klausimu pradėtas tiesioginis dialogas su Čilės kolege Michelle Bachelet taip pat teigiamų rezultatų nedavė.
