Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2013 spalio 30d. 16:53

Budapešte iškilmingai atidengtas paminklas didžiajam kunigaikščiui Jogailai ir jo žmonai Jadvygai

Budapešte iškilo paminklas diddžiajam kunigaikščiui Jogailai ir Jadvygai Anžu.
Užsienio reikalų ministerijos nuotr. / Budapešte iškilo paminklas diddžiajam kunigaikščiui Jogailai ir Jadvygai Anžu.
Spalio 30 dieną Budapešte, Budos senamiestyje esančiame Europos parke, iškilmingai atidengtas didingas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai ir vengrų princesei Jadvygai. Paminklą pašventino Estergomo ir Budapešto kardinolas Péteris Erdő. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos, Vengrijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai – Linas Linkevičius, Jánosas Martonyi ir Radoslawas Sikorskis.

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metais Budos senamiestyje iškilęs paminklas karališkajai Jadvygos ir Jogailos porai įamžins istorinius ryšius tarp Vengrijos, Lietuvos ir Lenkijos ir primins apie Jogailaičių dinastijos svarbą Vidurio Europos tautoms ir valstybėms.

Paminklą sukūrė skulptorė profesorė Dalia Matulaitė, architektai Jūras Balkevičius ir Rimantas Buivydas. Idėjos autorius ir iniciatorius – Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška.

Pagrindinis projekto rėmėjas – verslininkas Saulius Karosas ir jo įsteigtas Labdaros ir paramos fondas. Projektą taip pat parėmė Lietuvos Užsienio reikalų bei Kultūros ministerijos ir Vengrijos Maltos ordino labdaros tarnyba.

15min.lt paminklo kūrimo istoriją pakomentavo idėjos autorius ir iniciatorius, ambasadorius R.Juška. Pateikiame jo komentarą.

Martyno Siruso/adfoto.lt nuotr./Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška
Martyno Siruso/adfoto.lt nuotr./Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška

Pačios idėjos užuomazgos atsirado prieš ketverius metus, prieš važiuojant dirbti šalies ambasadoriumi  į Budapeštą. Aišku, žinojau, kad Jadvyga buvo vengrų princesė, kad ji užaugo Budos pilyje. Ir žinojau, kad istorinį faktą, jog turime vengrų ir lietuvių karališkąją porą, kuri valdė Krokuvoje, kažkaip būtinai išnaudosiu savo darbe. Bet paminklo idėjos tuomet dar neturėjau, ji galutinai susigulėjo tik prieš dvejus metus.

Lietuvos pirmininkavimas ES tapo geru pretekstu imtis paminklo idėjos, nes žinojau, kad pirmininkavimas ateis ir praeis, o paminklas liks šimtams metų ir bylos apie Lietuvą, jos krikštą bei Lietuvos atėjimą į Europą.

Kai apsisprendžiau statyti paminklą, pats turėjau surasti ir vietą jam. Kai po daugkartinių pasivaikščiojimų po Budos senamiestį radau XX a. aštuntajame dešimtmetyje įrengtą Europos parką, kur kiekviena Europos sostinė sodino po medelį (tuomet dar okupuoto Vilniaus medžio čia nėra), tapo aišku, kur stovės paminklas Jogailai ir Jadvygai. Supratau, kad tai bus paminklas, skirtas Lietuvos atėjimui į Europą. Šio parko prieigose paminklas šiandien ir iškilo.

Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES tapo geru pretekstu imtis paminklo idėjos, nes žinojau, kad pirmininkavimas ateis ir praeis, o paminklas liks šimtams metų ir bylos apie Lietuvą, jos krikštą bei Lietuvos atėjimą į Europą.

Noriu padėkoti tuomečiam užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui už paramą ir lėšų skyrimą, nes tai leido pradėti projektą. Taip pat dėkoju tuometei Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, kuri savo vizito Budapešte metu labai prisidėjo prie to, kad ši idėja būtų Vengrijoje pristatyta pačiu aukščiausiu lygiu.

Tačiau paminklo idėją tapo realu įgyvendinti tik dėl to, kad ją parėmė Saulius Karosas ir jo motinos, garbiosios ponios Birutės Karosienės vadovaujamas fondas. Būtent jie skyrė didžiąją dalį lėšų, pasiūlė nuostabią ir išmintingą kūrėją, skulptorę D.Matulaitę.

Grįžtant prie Jogailos, esu įsitikinęs, kad šio mūsų karaliaus vaidmuo Lietuvoje yra nepakankamai įvertintas. O juk būtent Jogaila pratęsė savo senelio Gedimino brėžtą suartėjimo su Europa liniją. Gediminas rašė laiškus į Europą ir mėgino europiečius atsikviesti į Lietuvą. Jogaila atvedė Lietuvą į Europos civilizaciją, apsispręsdamas krikštytis ir krikštą priimdamas iš Vakarų.

Nepamirškime, kad Jogailos motina Julijona, būdama stačiatike, labai aktyviai piršo krikšto iš Maskvos idėją. Tai būtų buvęs savotiškas Jogailos tėvo Algirdo valios išsipildymas, nes Algirdas Maskvą buvo apsupęs tris kartus ir net paliko į uždarus Maskvos vartus įbestą savo ietį.

Ką būtų reiškę Lietuvai XIV amžiuje sudaryti politinę uniją su Maskva ir dar priimti stačiatikių tikėjimą?

Nemanau, kad dabar didžiuotumėmės savo pirmininkavimu ES. Geriausiu atveju dabar būtume kokie nors jaunesni baltarusių broliai, nes septynių amžių, ypač padedant Rusijos stačiatikių bažnyčiai, būtų tam pakakę.

Kremliaus bokštai tada tikriausiai spindėjo ne mažiau, nei spindi dabar, kaip ir kai kuriems dabarties Lietuvos politikams. Jogaila tam spindesiui atsispyrė – jis pasirinko Vakarų civilizaciją. Nepamirškime šio svarbaus Jogailos pasirinkimo.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

01:21:38
24:31
02:39

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min